Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2024-09-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-160-1095/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-09-09
Bylos Nr.
A6.-160-1095/2024
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00166-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Neringa Girnytė-Klimaitė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pažeidėjas
D. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-160-1095/2024Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00166-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.12; 21.9.10 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. rugsėjo 9 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė,sekretoriaujant Inetai Lipskytei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Kristinai Švelnienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditoriais (K. S., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu D. D. pažeidė VMI interesus, nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumo ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Šioje byloje VMI pateikė teismui pareiškimą ir pagal jį teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį UAB (duomenys neskelbtini) vadovui D. D. dėl galimai padaryto kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos VMI atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškime suformuluotą reikalavimą ir prašė D. D. nubausti už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paskiriant jam sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

D. D. teismo posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2023 m. gruodžio 31 d. nutraukė savo veiklą, susijusią su palečių gamyba, vadovas. Gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Bandė gelbėti įmonę, ieškoti produkcijos užsakovų, turėjo atsiskaityti už patalpų nuomą su K. S., su žaliavos tiekėjais (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)) ir darbuotojais tam, kad galėtų vykdyti veiklą, bet tai nepadėjo išgelbėti įmonės. Gavo pranešimą, kad įmonei keliama bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

D. D. inkriminuojamame ANK 120 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur (ANK 120 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo nesilaikymas įstatymų leidėjo savaime vertinamas kaip kreditorių teisių pažeidimas.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Būtent įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą.

Asmens atliktas mokėjimas / atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad D. D., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, jog jo vadovaujama bendrovė nuo 2023 m. birželio 1 d. turi įsiskolinimą VMI ir neturi pakankamai lėšų visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais nei VMI. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką bei pradelstus mokėjimus pagal mokestinės paskolos sutartį, todėl privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais jau įvardytais bendrovės kreditoriais, o ne VMI, dėl to su VMI nebuvo atsiskaityta, nors pareiškime nurodytų sumų, sumokėtų kitiems kreditoriams, būtų pakakę atsiskaityti su VMI, kaip aukštesnės eilės kreditoriumi.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pripažino visiškai ir gailisi dėl to. Be jo prisipažinimo ir duotų paaiškinimų, jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai: kredito įstaigų sąskaitų išrašai, registrų duomenų išrašai, teismo nutartis, kuria bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Argumentai, kad savo veiksmais direktorius siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Kadangi D. D. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jis baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą D. D. teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, neteistas, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą pažeidė siekdamas gelbėti bendrovės veiklą, į kitas aplinkybes. Byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų apie tai, kad D. D. anksčiau būtų baustas už analogišką administracinį nusižengimą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. D. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą – 1400 Eur, kuri yra pakankamai didelė įvertinus tai, kad D. D. šiuo metu neturi pajamų, turi du mažamečius vaikus. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti D. D. švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630, 635–637, 644, 646, 675 straipsniais, teismas

nutaria:

D. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti D. D., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB), mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-160-1095/2024 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose, „Lietuvos spauda“ kioskuose).

Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė