Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos polistirenas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekologinis servisas“ dėl sprendimų panaikinimo ir mokesčio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Vertindamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgė į pareiškėjo atstovo faktiškai atliktus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir Rekomendacijose nustatytas maksimalias galimas priteisti sumas už advokato suteiktą teisinę pagalbą rengiant ir pateikiant teismui skundą, patikslintą skundą, teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimą derybose su atsakovu dėl taikos sutarties sudarymo, kitų dokumentų, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, paaiškinimai ar atsikirtimai, surašymą.

Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą bei tai, jog byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai iš dalies (tenkintas vienas iš dviejų reikalavimų), teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė 1 197,9 Eur ((1089+822,8+181,5+121+181,5)/2) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jam priteistinos iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

II.

Atsakovas akcentuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno RAAD 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. S12-3 7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir sumažino paskaičiuotą 19 497 Eur taršos mokestį didesniu tarifu 50 procentų iki 9 748,50 Eur sumos. Tačiau teismas pažymėjo, kad Kauno RAAD apskaičiuodamas mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą padidintu tarifu, pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 20078 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Aprašas) 14 punkte įtvirtintas nuostatas skaičiuodamas mokestį padidintu tarifu, tačiau paskaičiuotas mokesčio dydis, t. y. pritaikyta sankcija, yra akivaizdžiai neadekvati poveikio priemonė, prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams.

Atsakovo vertinimu, skundo patenkinimą iš dalies lėmė ne atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimas, o tai, jog teismas, savo iniciatyva sumažino mokesčio sumą. Taigi atsakovas savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o mokesčio suma buvo sumažinta teismo iniciatyva, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką 2009 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-390/2009, 2010 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143 - 281/2010, 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje Nr. AS822-485/2010).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 26 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingų tenkintų reikalavimų daliai, atlyginimą.

Atsakovas Departamentas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nes bylą išnagrinėjus iš esmės nebuvo konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas, mokesčio suma pareiškėjui buvo sumažinta teismo iniciatyva.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Pažymėtina ir tai, kad laimėjusiai proceso šaliai atlyginamos jos bylinėjimosi išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

Atsakovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jo neteisėtų veiksmų, t. y. konstatavo, jog apskaičiuodamas pareiškėjo mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą padidintu tarifu, Kauno RAAD pagrįstai taikė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 14 punkte įtvirtintas nuostatas ir skaičiavo mokestį padidintu tarifu. Tačiau apeliacinė teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje akcentavo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laiku nedeklaruotas apmokestinamųjų gaminių kiekis ir, atitinkamai, mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinami kaip apmokestinamųjų gaminių nuslėpimas. Tačiau Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius, patvirtintų inter alia apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan. (žr. LVAT 2019 m. gegužės 15 d. nutarties 32 punktą.). Aptariamoje nutartyje nurodyta, jog mokesčio mokėtojui neįvykdžius pareigos tinkamai apskaičiuoti ir deklaruoti į aplinką išmesto teršalų kiekio, tokie veiksmai negali automatiškai lemti apmokestinamųjų gaminių nuslėpimo (LVAT 2019 m. gegužės 15 d. nutarties 32 punktas).

Nors įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose tiesiogiai nekonstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas, kaip aplinkosauginių mokesčių apskaičiavimą kontroliuojantis valdžios subjektas, tinkamai įgyvendino savo diskreciją taikant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir Aprašo nuostatas, kas teismui sudarė pagrindą, nenustačius mokesčio apskaičiavimui reikšmingų duomenų slėpimo fakto pareiškėjo veiksmuose, sumažinti pareiškėjui padidintu tarifu apskaičiuotą mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių. Išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės apgintos tik dėl įvykdytos teismo diskrecijos (iniciatyvos) sumažinti apskaičiuotą mokestį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas, kaip laimėjusi bylą šalis, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pripažintina, kad atsakovo atskirajame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo teismo praktika aktuali ir nagrinėjamu atveju, tačiau nesudaro bylinėjimosi pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo (teisės į šių išlaidų atlyginimą aspektu) vertinti kitaip nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.

Departamentas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiama nutartimi UAB „Baltijos polistirenas“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nenustatė pagrindo jas mažinti, nes šios išlaidos apskaičiuotos atsižvelgiant į byloje atliktus procesinius veiksmus, aiškiai pagrįstos ir realiai patirtos, neviršija ir yra mažesnės už Rekomendacijų pagrindu galimą priteisti maksimalų išlaidų tokio pobūdžio procesiniams veiksmams atlikti dydį, apskaičiuotos atsižvelgiant į tenkintų skundo reikalavimų proporciją.

Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti 242 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Byloje esanti 2016 m. sausio 8 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita-faktūra serija AZ Nr. 176/2019, 2019 m. spalio 24 d. pareiškėjo atlikto mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, kad pareiškėjas patyrė išlaidas už šio procesinio dokumento parengimą. Rekomendacijų 8.16 punkte įtvirtinta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas 0,4. Pareiškėjo atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas 2019 m. spalio 25 d. (2019 m. IV ketvirtis), užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1 289 Eur (2019 m. II ketvirtis). Maksimali galima suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 515,60 Eur. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 242 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, o yra ženkliai mažesnė, nelaikytina pernelyg didelė ar neproporcinga, todėl priteistina iš atsakovo.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, atsakovo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Iš atsakovo pareiškėjui priteisiama 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos polistirenas“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.