Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-534-557/2014

Teisėja E. Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00428-2013-8

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. nuteistas pagal BK 183 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64­¹ str., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas nuteistojo O. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-10-22 iki 2013-10-24.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys tenkintas, ir iš nuteistojo O. S. nukentėjusiajam D. P. priteista 2000 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. nuteistas už tai, kad 2013-09-28 apie 15 val. pagal žodinį susitarimą gavo iš D. P. pastarajam priklausančio automobilio „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius bei patį automobilį, tikslu jį parvaryti iš S. Nėries g. esančios automobilių stovėjimo aikštelės Palangoje į Žvejų g. Palangoje, tačiau jis sutartu laiku, t. y. iki 2013-09-28 19 val. automobilio neparvarė ir D. P. negrąžino, tokiu būdu jis pasisavino jam patikėtą minėtą automobilį 2000 Lt vertės, kartu su automobilyje buvusiomis trejomis meškerėmis – dvi meškerės „Avanti Feeder“, vienos vertė 600 Lt, bendros 1200 Lt vertės, viena meškerė „Cool Carp“, 800 Lt vertės, tuo D. P. padarydamas 4000 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinti skirtos bausmės dydį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisingam bausmės individualizavimui reikšmingas baudžiamosios bylos aplinkybes sprendžia, jog nuteistajam O. S., kaip recidyvistui, skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo O. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, O. S. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, niekur nedirba, pastovios gyvenamosios vietos iki sulaikymo neturėjo, kartoja nusikalstamas veikas nuosavybei ir išvadų nedaro.

Nuteistasis O. S. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, todėl jis, remiantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, laikomas recidyvistu, o, remiantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės tikslus (nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti/apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą). Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes recidyvistui už tyčinį nusikaltimą tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę.

Nuteistasis O. S. iki tyčinio savanaudiško nusikaltimo – turto pasisavinimo – padarymo, be kita ko, buvo teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei (b. l. 79-86). Be to, jis yra baustas ir administracine tvarka pagal ATPK 50 str. už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (b. l. 87-88). Šios aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti, daryti ne tik turtinio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, bet ir nusikaltimus. Nors nuteistasis O. S. yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja (b. l. 90, 91), legalaus pajamų šaltinio neturi, pragyvenimui pajamų buvo nusprendęs gauti nelegaliu būdu – darydamas turtinio pobūdžio nusikaltimus. Anksčiau jam skirta pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas – nebuvo pakankama, jog paveiktų jį taip, kad daugiau nebenusikalstų. Nuteistasis, darydamas nusikaltimus, sąmoningai nesilaiko įstatymų ir nerodo noro taisytis, keisti savo gyvenimo būdą. Tokiu savo elgesiu nuteistasis demonstruoja aiškų nenorą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai nuteistojo O. S. atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Apylinkės teismas nuteistajam O. S. skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmės dydį nustatė ženkliai mažesnį negu šios bausmės vidurkis, numatytas BK 183 str. 1 d. sankcijoje (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Akivaizdu, jog parinkdamas tokį bausmės dydį, apylinkės teismas ypatingą reikšmę suteikė nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – prisipažinimui ir gailėjimuisi. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64­¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, dar labiau švelninti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės dydį nėra pagrindo.

Nepagrįstai nuteistasis O. S. teigia, neva nukentėjusysis D. P. patvirtino, kad ieškinį dalimis jis grąžina. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu (b. l. 137, 138) tik nurodė, kad O. S. atidavinės žalą, todėl prašė nuteistąjį palikti laisvėje, kad šis galėtų atlyginti civilinį ieškinį. Pastebėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam buvo grąžintos meškerės (b. l. 41), dėl kurių civilinio ieškinio jis nereiškė. Jis 2013-10-23 civilinį ieškinį (b. l. 10) pareiškė tik dėl negrąžinto 2000 Lt vertės automobilio. Tačiau nuteistasis O. S. nuo ieškinio pareiškimo nukentėjusiajam nėra nieko atlyginęs, kas rodo, jog jis nusikalstamos veikos padarinių nevertina kritiškai. Kadangi nuteistasis O. S. niekur nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, nuo nusikaltimo padarymo nesiėmė jokių priemonių atlyginti bent dalį žalos, abejotina, kad ir toliau būdamas laisvėje jis imtųsi kokių tai priemonių žalai atlyginti. Be to, neskiriant nuteistajam O. S. laisvės atėmimo bausmės vien dėl to, kad jis galėtų atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kolegijos nuomone, nebūtų pasiekti bausmei keliami tikslai – sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, atimti/apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam O. S. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už tyčinę nusikalstamą veiką rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstumu. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam paskirtą bausmę aiškiai per griežta. Tuo būdu Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.