- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- A-261-2676-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00185-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 5-11), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausio policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2012 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 20-TE-105 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. K.“ (toliau – ir Įsakymas).
Paaiškino, kad Įsakymu nuobauda pareiškėjui skirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20-V-200 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7 ir 10 punktų reikalavimų pažeidimus. Tarnybinė nuobauda skirta atsižvelgiant į 2012 m. sausio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-19 (toliau – ir Išvada).
Pažymėjo, jog atsakovas žinojo, kad pareiškėjas yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (toliau – ir Profesinė sąjunga) renkamojo organo narys. Žinojo ir tai, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą, būtinas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas, tačiau, pažeisdamas 2003 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos „Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ (toliau – ir Tvarka) 26 punktą, tarnybinę nuobaudą – pastabą, skyrė be minėto sutikimo. Dėl šios priežasties Įsakymas yra neteisėtas, nes priimant jį buvo pažeista viena iš pagrindinių procedūros taisyklių, todėl naikintinas.
Pabrėžė ir tai, kad darbą atlieka sąžiningai, atsakingai, kruopščiai, besąlygiškai vykdo prokurorų nurodymus, tačiau tiesioginis vadovas siekė pareiškėją bet kokiomis priemonėmis nubausti, suvesti sąskaitas, jį diskriminavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno AVPK pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 64–67), kuriuo prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad Profesinė sąjunga 2012 m. sausio 30 d. rašte Nr. (L)-029 (toliau – ir Raštas) sutiko, jog pareiškėjas būtų nubaustas drausmine tvarka, nes nenurodė jokių motyvų, dėl ko negalima būtų skirti tarnybinės nuobaudos. Be to, Profesinės sąjungos atsakymas privalėjo būti suformuluotas taip, jog nekiltų abejonių ar Profesinė sąjunga sutinka ar nesutinka duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui.
Pažymėjo, kad l. e. Kauno AVPK viršininko pareigas D. Žukausko 2011 m. spalio 19 d. pavedimu Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal Kauno AVPK viršininko pavaduotojo S. Judo 2011 m. spalio 19 d. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR5-577 dėl Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. K. veiksmų. Tarnybinio patikrinimo metu, surinkus duomenis, buvo konstatuota, kad tyrėjas A. K. ikiteisminio tyrimo medžiagose Nr. 20-2-00024-11, 20-2-00185-11, 26-1-00676-11, 26-1-00812-11, 26-1-00641-11, 26-1-614-11, 26-1-00832-11, 26-1-00566-11 nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad tyrimas būtų atliktas ir nusikalstama veika atskleista per trumpiausią laiką, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio reikalavimus, ikiteisminio tyrimo medžiagose Nr. 20-2-00024-11, 20-2-00185-11, 26-1-00832-11, 26-1-00566-11 nevykdydamas prokuroro nurodymų, nustatytu laiku nepateikdamas prokurorui ikiteisminio tyrimo medžiagų, pažeidė BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Taip pat pažeidė Pareigybės aprašymo 7 ir 10 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais tyrėjas A. K. padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kad jis kitose tiriamose ikiteisminio tyrimo medžiagose atlikinėjo tik tokius svarbius ir neatidėliotinus veiksmus, dėl kurių visą tą laiką nebuvo galimybių atlikti reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus aptariamose medžiagose. Nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas 2011 metais būtų kreipęsis į prokurorą ar skyriaus viršininką dėl priežasčių, trukdančių jam laiku įvykdyti procesinius veiksmus, pašalinimo. Pareiškėjo ilgalaikis neveikimas konkrečiose bylose prieštarauja BPK reikalavimams atlikti tyrimą per kuo trumpiausius terminus ir Pareigybės aprašymo nuostatoms griežtai laikantis įstatymų reikalavimų atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose, pateikti baudžiamąsias bylas prokurorams, įstatymo numatyta tvarka vykdyti jų rašytinius nurodymus, todėl jo veiksmai vertintini kaip aplaidūs. Remiantis tarnybinio patikrinimo medžiaga pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Manė, jog nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, surinkus pakankamai įrodymų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu (I t., b. l. 196–200) patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Kauno AVPK viršininko 2012 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 20-TE-105 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui A. K.“.
Teismas sprendime rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėjė byloje Nr. A3-170/2004 ir Tvarkos 26 punktu. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti konkrečią tarnybinę nuobaudą – pastabą, tačiau pateiktame atsakyme Profesinė sąjunga tokio sutikimo nedavė, o tik sutiko, kad A. K. būtų įspėtas žodžiu. Vertino, kad toks atsakymas buvo pakankamai aiškus, suprantamas ir motyvuotas. Teigė, kad motyvų nenurodymas, dėl ko negalima būtų skirti tarnybinės nuobaudos, negali būti vertinamas kaip sutikimo davimas, nes tokia pozicija prieštarautų Tvarkos 26 straipsniui. Sprendė, kad nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pareigūnui – profesinės sąjungos nariui skirti tarnybinę nuobaudą, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl yra naikintina, o skundas tenkintinas.
III.
Kauno AVPK pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Apeliaciniame skunde (II t., b. l. 4–5) nurodo, kad:
Pagrindas skirti pareiškėjui nuobaudą yra tas, kad jis iš tikrųjų savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, nes tai buvo nustatyta tarnybinio patikrinimo metu ir tą pripažino teismas. Profesinė sąjunga Raštu pateiktame atsakyme nurodė, kad „komitetas sutinka“, jog pareiškėjas būtų įspėtas žodžiu, neskiriant tarnybinės nuobaudos – pastabos. Nurodo, kad suprato, jog Profesinė sąjunga sutinka su tuo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau prašė jo griežtai nebausti. Pabrėžia, kad Profesinė sąjunga Rašte nenurodė jokių motyvų, dėl ko negalima skirti tarnybinės nuobaudos pareiškėjui. Teismo sprendimas yra neteisingas atsakovo atžvilgiu, nes suvaržė darbdavio teises ir leido pareiškėjui išvengti atsakomybės, nors jis padarė tarnybinį nusižengimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 12–14) pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl to, ar pareiškėjas tikrai padarė tarnybinį nusižengimą. Profesinės sąjungos nesutikimas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą buvo išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos įrodymai patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ renkamojo organo narys, todėl jam skiriant tarnybinę nuobaudą turėjo būti gautas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Tokia sąlyga yra nustatyta Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija). Pagal ją profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, numatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat būtinas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika panašiose bylose nustatyta, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs vidaus tarnybos įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinės sąjungos renkamasis organas neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t. y. dėl Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje išvardytų priežasčių (pvz., 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009 ir kt.).
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ renkamasis organas – komitetas, 2012 m. sausio 30 d. raštu Nr. (L)-029 į atsakovo 2012 m. sausio 16 d. raštą Nr. 20-1-205 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ renkamojo organo nariui A. K. pranešė, jog sutinka, kad A. K. būtų įspėtas žodžiu, neskiriant tarnybinės nuobaudos – pastabos (I t., b. l. 61). Tai įrodo, kad renkamasis organas išreiškė pozicija neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Remdamasis minėta teismų praktika analogiškose bylose, teismas nevertina kitų profesinės sąjungos renkamojo organo rašte nurodytų argumentų, nes jie nėra aktualūs šiam ginčui. Akivaizdu, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ šiuo atveju nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui, todėl, remiantis 2003 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintų „Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ 26 punktu, tarnybinė nuobauda – pastaba, pareiškėjui negalėjo būti paskirta. Tokiu būdu atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinę procedūrą, kuri teismo pagrįstai buvo pripažinta ginčijamo įsakymo panaikinimo pagrindu.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.