- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- 1-513-1139/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27494-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- N. Š.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis užsienyje (Norvegijoje) betono gręžėju – pjovėju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. N. Š. kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 00.35 val., Mažeikių m., ties Laisvės g. 8 namu, vairavo motorinę transporto priemonę – J. Š. priklausantį keleivinį automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 2021 m. rugpjūčio 12 d., 00.45 val., alkotesterio matuokliu „Drager Alkotest 6810, Nr. ARBH-0046“ (patikrinimo Nr. 10198), nustatytas 2,34 promilės neblaivumas.
2. Kaltinamasis N. Š. teismo posėdžio metu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Viskas įvyko dėl skyrybų, sėdo ir važiavo sesei priklausančiu automobiliu. Įvykio dieną važiavo vienas, automobiliu naudojasi pagal panaudos sutartį. Buvo išgėręs 1 litrą degtinės, prieš maždaug 30 minučių, suvokė, kad yra neblaivus. Automobilį šiai dienai vertintų maždaug 2800 Eur. Šiuo metu automobilis yra pas mamą. Šiuo metu jis yra bedarbis, kadangi neturi teisės vairuoti, negalės išvykti dirbti į užsienį, todėl darbo sutartis bus nutraukta ir reikės ieškoti darbo Lietuvoje. Mama jam turi daug įtakos, po įvykio šaukė ant jo, verkė. Šiai dienai neturi pajamų, labai gailisi ir pasimokė, padarė išvadas, kadangi labai skaudu, jog neteko darbo.
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamojo N. Š. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
3.1. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje, esančioje Mažeikiuose, Laisvės g., ties pastatu, pažymėtu 8 numeriu, Laisvės – Laižuvos g. sankryžoje, stovi mėlynos spalvos automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo rakteliai yra užvedimo spynelėje. Iš įvykio vietos paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje fotografuota, prijungtos 7 skaitmeninės nuotraukos (b. l.11-13, 14-19).
3.2. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu d4l prane6imo ROIK Nr. 0121000525150, kuriame nurodyta, kad 2021m. rugpjūčio 12 d. 00:35 val., patruliuojant Mažeikių m., Laisvės g., ties pastatu Nr. 8, buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdžius, paaiškėjo, kad jį vairavo N. Š.. Vairuotojui alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, antru pūtimu buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas. Automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę, vairuotojui įteiktas šaukimas atvykti į Mažeikių rajono policijos komisariatą (b. l. 41).
3.3. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad alkotesteriu patikrinus N. Š. neblaivumą nustatyta, kad pirmuoju tikrinimu, atliktu 00:45 val., nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu, atliktu 01:09 val., nustatytas 2,52 promilių neblaivumas Taip pat, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesiai linija, pirštu pataikyti į nosies galą. Prijungtos alkotesterio parodymų šaknelės ir alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 32-33, 34, 35).
3.4. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos nuvežtas į UAB „Autobastionas“ saugojimo aikštelę, esančią Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 36).
3.5. 2021 m. rugpjūčio 13 d. prokuroro nutarimu grąžinti daiktus, kuriame nurodyta, jog išnagrinėjus I. Š. prašymą pagal automobilio savininkės J. Š. įgaliojimą, automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas pareiškėjai (b. l. 23, 24-26, 29-31).
3.6. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta, kad automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. Š., valdytojas – N. Š. (b. l. .45).
3.7. VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Tyota RAV4“ vidutinė rinkos kaina su PVM yra 3710 Eur (b. l. 49).
3.8. Liudytojos I. Š. parodymai, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausė jos mirusiam vyrui, po vyro mirties automobilį paveldėjo jos dukra J. Š., o sūnus N. su J. dėl automobilio naudojimo sudarė panaudos sutartį. Automobilio savininkė yra J. Š., kuri 2020 m. gegužės 15 d. pasirašė notaro patvirtintą įgaliojimą, kad ji (I. Š.) gali automobilį parduoti, daryti dukros vardu reikalingus pareiškimus ir teikti prašymus, už ją pasirašyti visus reikiamus dokumentus, susijusius su šiais pavedimais. 2021 m. rugpjūčio 12 d. naktį namo grįžęs jos sūnus N. Š. pasakė, kad jis pakliuvo policijai vairuodamas girtas dukrai priklausantį automobilį. Ji su N.i gyvena kartu. Pagal įgaliojimą prašo automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti jai (b. l. 21-22).
3.9. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato įtariamojo N. Š. apklausos protokolas, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės (b. l. 71-73).
3.10. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro nutarimas skirti kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 75-78).
3.11. 2021 m. rugpjūčio 19 d. I. Š. prašymu ir jo priedais dėl sūnaus N. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriuo prašoma atleisti I. Š. sūnų N. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato, laiduotoja paskiriant I. Š..
3. Teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojas I. Š. paaiškino, kad yra kaltinamojo mama. Ji sutinka būti laiduotoja. Gali daryti įtaką savo sūnui. Apie įvykį sužinojo iš karto, kai policija sūnų parvežė namo. Sūnus pasipasakojo, kad yra prisidirbęs, kad taip nutiko dėl jo šeimyninės padėties, gyveno kartu su šeima, dabar liko vienas, visą namų ūkį tvarkė jo žmona. Šiuo metu ji yra pensijoje, jos pajamas sudaro gaunama 400 Eur pensija, globoja ir auklėta dvi mergaites. Juos su sūnumi sieja tikrai artimas ryšys, nuolat bendrauja ir kabasi, kad sūnus nepalūžtų.
4. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivymas.
5. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis N. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 12 d., apie 00.35 val. , Mažeikių m., ties Laisvės g. 8 namu, vairavo motorinę transporto priemonę, keleivinį automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 2,34 promilės neblaivumas.
III. Laidavimo instituto taikymas
6. Teisminio bylos nagrinėjimo metu I. Š. prašė perduoti jos sūnų N. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.
7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).
8. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra neteistas, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą (b. l. 55), administracine tvarka nebaustas (b. l. 57). N. Š. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nekilo sunkių padarinių ir pasekmių, nėra sunaikintas turtas, išvengta aukų ir nukentėjusiųjų asmenų, kaltinamasis kritiškai įvertino savo elgesį, išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. Duomenų apie kaltinamojo darbovietę byloje nėra (b. l. 62-63); UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 61). Nustatyti duomenys rodo, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymas yra atsitiktinis, nėra anksčiau baustas už alkoholio vartojimą ar pan. Duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, visuma rodo, kad juo yra pagrindas pasitikėti ir manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi I. Š. yra kaltinamojo N. Š. motina. I. Š. neteista, administracine tvarka nebausta, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Reivyčių seniūnijos charakterizuojama teigiamai. I. Š. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad I. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui kaltinamajam N. Š., su kuriuo palaiko artimą ryšį, bendrauja kiekvieną dieną.
12. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti N. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo motinos I. Š. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos I. Š. asmenines savybes bei gaunamas pajamas, į tai, kad yra nedirbanti ir globoja dvi neįgalias mergaites, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti, o teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato, leis įgyvendinti šią paskirtį.
13. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu I. Š. ir yra tas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, darydamas išvadą, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, įvertina ne tik laiduotojos teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajai bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, pačio kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas daro išvadą, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.
15. Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.
16. Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.
IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Dėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones
17. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).
18. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
19. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
20. Nustatyta, jog kaltinamasis N. Š. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,34 promilių). Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
21. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad N. Š. nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo veiksmai vertintini labiau atsitiktiniais, atlikti visa apimtimi nesuvokiant jų pavojingumo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas skirtinas mažesnis nei galimas vidurkis (galima skirti nuo vienerių iki penkerių metų) (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, būtent toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas leis įgyvendinti bausmės tikslaus. Taikyti trumpesnį terminą, kuris yra mažesnis nei galima šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis, teismas nemato pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
22. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas vairuojant automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį J. Š., kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) (b. l. 45). Bylos duomenimis nustatyta, jog N. Š. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (2,34 promilės etilo alkoholio).
23. Nusikalstama veika padaryta N. Š. veikiant tiesiogine tyčia, t. y. jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Todėl teismo vertinimu, taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę taip pat būtina.
24. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies, teismas gali asmeniui, atleistam pagal laidavimą, paskirti ir turto konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
25. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. Š. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuojant J. Š. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45). Kadangi nėra jokių duomenų, kad J. Š. žinojo arba turėjo žinoti, kad jos turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, teismas vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, turi teisę konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3 710 Eur konfiskavimas (b. l. 49).
27. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
28. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie automobilio rinkos vertę (3710 Eur), taip pat į tai, kad kaltinamasis, kuris BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tyčia, šiuo metu nedirba, sprendžia, kad transporto priemonės vertę su PVM atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo laikytina proporcinga (adekvačia) poveikio priemone jo padarytam nusikaltimui. Manytina, kad mažesnės nei automobilio vertė sumos konfiskavimas sudarys kaltinamajam įspūdį, jog neblaiviam vairuojant ne savo vardu registruotą automobilį galima tikėtis, jog ir kitą kartą bus konfiskuota tik dalis automobilio vertės. O toks žinojimas gali paskatinti N. Š. dar kartą panaudoti kito asmens vardu registruotą automobilį nusikalstamais tikslais. Teismo vertinimu, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.
29. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad atleidus N. Š. pagal laidavimą be užstato taikant minimalų terminą (vieneri metai), paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise daugiau nei įstatymo nustatytas minimalus terminas (2 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kurio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 3 710 Eur su PVM iš esmės atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, N. Š. asmenybę, jo materialinę padėtį, yra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinių tikslų ir atgrasyti N. Š. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Teismo vertinimu, būtent dvi taikytos baudžiamojo poveikio priemonės N. Š. atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nesuvaržys N. Š. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, taikyti teismo posėdžio metu prokurorės prašomą BK straipsnyje numatytą dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 mėnesius, netikslinga.
Dėl proceso išlaidų
30. Kaltinamajam N. Š. vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu paskirtas gynėjas ir nustatytas būtinas jo dalyvavimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų. Joje nurodyta, kad Valstybė dėl N. Š. gynimo patyrė 230,17 Eur išlaidų (patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma). Paskirta gynėja advokatė Jurgitai Šlapaitienei prašė šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti. Prašė atsižvelgti į sunkią kaltinamojo materialinę padėtį į tai, kad ji paskirta privalomai dėl taikyto pagreitinto proceso.
31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu yra nedirbantis, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, jokio nekilnojamojo turto neturi. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį, į tai, kad gynėjo dalyvavimas bylą perdavus teismui su pareiškimu taikyti pagreitintą procesą buvo būtinas ir jis kaltinamajam buvo paskirtas valstybės, iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisia.
33. Kaltinamajam 2021 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikai) nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-77), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti
34. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 13 d. prokuroro nutarimu grąžintą I. Š., palikti grąžintą I. Š. (b. l. 23, 24-26, 29-31); vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313,
nusprendžia:
N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam N. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam N. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 3 710 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų).
Išaiškinti N. Š., kad suma, atitinkanti automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, t. y. 3710 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai dešimt eurų) turi būti pervedama į bet kurią žemiau nurodytą jo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610, t. y.: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus konfiskuotiną pinigų sumą ar jos dalį, reikalinga pateikti banko kvitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
N. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones N. Š. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą I. Š., palikti grąžintą I. Š.; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti N. Š., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai I. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka