Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo O. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausmė – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dešimčiai metų ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš O. P. nukentėjusiajai A. L. 1960 Lt A. K. laidojimo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. sausio 27 d., laikotarpiu nuo 00 val. iki 00.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. K. metu, tyčia smūgiavo ranka pastarajam į dešinę plaštaką, padarydamas muštinę žaizdą bei kraujosruvas ir vieną kartą tyčia smogė peiliu į kairę pilvo pusę, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą pilvo kairėje pusėje su plonųjų žarnų pasaito, šaknų srityje, sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu ir A. K. mirė, ir tokiu būdu tyčia nužudė A. K. .

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis ir jo gynėja prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosprendžiu iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų: nuteistojo O. P. (t. 2, b. l. 117-118), nukentėjusiųjų N. M. (t. 2, b. l. 118-119), A. L. (t. 2, b. l. 119-120), liudytojų S. V. (t. 2, b. l. 120), J. K. (ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje perskaitytų (t. 1, b. l. 96-97, t. 2, b. l. 120) parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų ( t. 1, b. l. 11-34), specialisto išvados Nr. 140-(2317)-ISI-5194 (t. 1, b. l. 77-81), specialisto išvados Nr. MK 113/008(01) (t. 1, b. l. 86-91), specialisto išvados Nr. M 211/08 (01) (t. 1, b. l. 44-49) teismas nustatė, kad O. P. , apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia nužudė A. K. .

Matyti, kad O. P. skunde neginčija, jog nuo jo dūrio peiliu į pilvą mirė A. K. . Tačiau teigia, kad buvusi būtinosios ginties situacija ir jis veikė gindamas J. K. , ir save nuo A. K. , kuris apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio siautėjo, sukėlė grėsmę J. K. gyvybei bei pačiam apeliantui. Tačiau šie apelianto teiginiai byloje nėra nauji. Pirmosios instancijos teisme jis taip pat aiškino, kad durdamas peiliu gynėsi. Tačiau teismas, remdamasis nukentėjusiosios N. M. , iš dalies paties O. P. parodymais, konstatavo, jog nebuvo būtinosios ginties situacijos, O. P. tyčia smogė peiliu A. K. , abiem esant girtiems, tarpusavio konflikto metu, nusikalstamų veiksmų padarymui įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio, ką jis pats patvirtino teisiamajame posėdyje, sakydamas, jog jis ilgą laiką kultivavo imtynių sporto šaką, todėl, būdamas blaivus, būtų pasielgęs kitaip ir mirtinos pasekmės nebūtų kilusios.

Kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, teismo posėdyje apeliacine tvarka apklaususi nukentėjusiąją N. M. , teismo medicinos ekspertus J. Gincman-Dorošenko, J. M. Paliulį, nuteistąjį O. P. , daro išvadą, kad nuosprendyje išdėstytų teismo argumentų apie būtinosios ginties situacijos nebuvimą paneigti nėra jokio teisinio pagrindo.

Apelianto reikalavimas, kad jo veiksmai būtų vertinami kaip padaryti esant būtinajai ginčiai arba ją viršijus, nėra pagrįstas. Pagal BK 28 straipsnį būtinoji gintis tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusikaltimų požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi, įstatyme pasakyta, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi. Šioje byloje esantys duomenys nepatvirtina apelianto versijos, kad A. K. pavojingai kėsinosi, dėl ko jam atsirado teisė į būtinąją gintį. Iš nukentėjusiosios N. M. parodymų matyti, kad ji matė kaip O. P. mirtinai sužalojo A. K. . Matytą situaciją apibūdino taip: O. P. ir A. K. tuo metu nesimušė, jie stovėjo virtuvėje vienas priešais kitą, o jos atžvilgiu A. K. stovėjo nugara į ją, O. P. – veidu. Pastarojo dešinė ranka buvo paslėpta už nugaros, ji nežinojo ir nematė, kad O. P. turi peilį, tačiau suprato, kad jis turi peilį, nes A. K. tuo metu sakė: ,,jeigu jau paėmei peilį, tai durk“. Po šių žodžių ji pamatė staigų O. P. judesį ranka į priekį, A. K. susiėmė už pilvo, iš kurio pradėjo bėgti kraujas (t. 2, b. l. 119). Teismui perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji savo parodymus patvirtino, kad A. K. tuo metu nepuolė O. P. , smūgių jam nesudavė, O. P. sakė, kad jis durtų, jei jau pasiėmė peilį. Matė, jog O. P. pažiūrėjo į ją ramiu žvilgsniu. Ji prašė baigti kvailystes, nes gali tuoj pat pasiimti A. K. ir su juo išeiti. Tačiau O. P. po jos žodžių smogė A. K. į pilvo sritį (t. 2, b. l. 119).

Apeliantas skunde teigia, kad N. M. negalėjo iš viso matyti neteisėtų A. K. veiksmų, nes buvo sumušta savo sugyventinio A. K. , gulėjo prie lango be sąmonės. Tokie apelianto argumentai prieštarauja bylos duomenims. Iš apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad N. M. parodė, jog nei A. K. , nei O. P. jos nemušė (t. 2, b. l. 119). 2008 m. vasario 25 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji parodė, kad ji pati nenukentėjo, jos niekas neskriaudė ir nemušė (t. 1, b. l. 140). 2008 m. vasario 11 d. apklausos protokole jos parodyta, kad jos niekas nebuvo sužalojęs (t. 1, b. l. 34), 2008 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. G911/08 (01) nurodyta, kad apžiūrėjus N. M. išorinių žymių nėra. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje pažymėta, kad N. M. apžiūros metu paaiškino, jog fizinio smurto jos atžvilgiu nebuvo (t. 1, b. l. 146). O. P. parodymai šiuo aspektu nėra nuoseklūs. 2008 m. sausio 27 d. įtariamojo apklausos protokole jo parodyta, kad iš pradžių pamatė gulinčią ant žemės N. (M.), jos veidas buvo taip pat kruvinas, vėliau, būdamas svetainėje išgirdo, kad A. K. vėl muša N. (M.). Ji guli ant grindų, A. K. spardo ją kojomis į viršutinę kūno dalį (matė du spyrius). Jis riktelėjo A. K. : ,,ką darai?“, po ko A. K. nuvertė ant žemės virtuvinį stalą, pradėjo kumščiais daužyti virtuvės spinteles (t. 2, b. l. 11). 2008 m. vasario 14 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole O. P. parodyta, kad jis N. M. pamatė sėdinčią virtuvėje ant taburetės (t. 2, b. l. 17-19). Nei šios apklausos metu, nei paskesnės 2008 m. kovo 17 d. atliktos akistatos su V. M. metu, jis neparodė, jog N. M. buvo sužalota. Tvirtino, kad buvo mušama J. K. . Jis tvirtino, kad ji sėdėjo virtuvėje ir turėjo matyti, kas ten įvyko (t. 2, b. l. 142-143). Ir teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad tarp A. K. ir N. M. prasidėjo barnis dėl pinigų, jis trenkė N. M. , vėliau sudavė porą kartų (t. 2, b. l. 117). Iš visų šių duomenų matyti, kad paties O. P. parodymai apie tariamai vartotą fizinį smurtą (jo pobūdį bei mechanizmą) prieš N. M. nenuoseklūs ir prieštaringi tarpusavyje. Dar daugiau. Apeliaciniame skunde teigiama, kad N. M. buvo taip stipriai sumušta sugyventinio A. K. , jog net gulėjo virtuvėje be sąmonės. Vėlgi šie argumentai ne tik prieštarauja N. M. parodymams, specialisto išvadai, bet ir jo paties parodymams, duotiems bylos proceso metu. Jis niekad neparodė, kad ji nuo sumušimo buvo be sąmonės ir negalėjo matyti įvykio. Jis tvirtino, kad ji buvo virtuvėje ir turėjo matyti A. K. sužalojimo aplinkybes. Antra vertus, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, jog N. M. , duodama jį kaltinančius parodymus, siekia jam atkeršyti už savo sugyventinio A. K. mirtį, ji esanti narkomanė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka N. M. paaiškino, jog ji nuteistojo atžvilgiu neturi nei pykčio, nei keršto jausmo. Ji niekad nevartojo narkotikų, įvykio metu ir dabar ji dirba darželio auklėtoja, dėl ko dėl darbo specifikos sistemingai tikrinama jos sveikatos būklė, atliekami kraujo tyrimai, ji negalėtų dirbti auklėtoja, jei būtų narkomanė. Nuteistasis posėdyje paaiškino, kad jokių objektyvių duomenų šiai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei patvirtinti jis neturi, jis tik spėja, jog ji galinti būti narkomane. N. M. parodė, kad įvykio dieną ji, A. K. , J. K. ir O. P. svaiginosi tik alkoholiniais gėrimais. Alkotesterio ALCOTEST 7410 (prietaiso Nr. ARPE-0641) pagalba nustatytais duomenimis po įvykio 2008 m. sausio 27 d. 7 val. 53 min. O. P. buvo nustatytas 2,47 promilių girtumas (t. 2, b. l. 2); N. M. – 2008 m. sausio 27 d. 17 val. 15 min. – 2, 66 promilių girtumas (t. 1, b. l. 127). Iš specialisto išvados Nr. M 211/08 (01) 4 punkto matyti, kad panašioje būklėje buvo ir A. K. , jo lavono kraujyje rasta 2,56 promilės etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Šios specialisto išvados 5 punkte konstatuota, kad A. K. lavono vidaus organuose (skrandyje, plonžarnėje, kepenyse, inkste) barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, pirazolono grupės junginių, amfetaminų, efedrino, amitriptilino ir difenhidramino nerasta (t. 1, b. l. 48). Taigi, A. K. lavono kraujyje, vidaus organuose jokių nuodingų narkotinių ar psichotropinių stipriai veikiančių medžiagų nerasta. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo argumentai tuo aspektu, jog A. K. girtumą ir jo veiksmus įtakojo suvartotas alkoholis su narkotinėmis medžiagomis, visiškai nepagrįsti, aiškiai prieštarauja byloje esamiems duomenims.

Apeliantas skunde teigia, kad yra pagrindas abejoti N. M. parodymais ir dėl to, jog parodymai nenuoseklūs, ji juos keitė. Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso kodekso normų reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 4 punkte išaiškinta, jog asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatymu nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Teismų praktika Nr. 27, 386 psl.).

Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji N. M. 2008 m. sausio 25 d. davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 139-141), 2008 m. rugsėjo 5 d. apygardos teismo teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 118-119). Šiuose teismuose duotus parodymus patvirtino 2008 m. gruodžio 10 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti jos parodymais, apibūdinančiais situaciją, kuomet O. P. peiliu mirtinai sužalojo A. K. . Atmesti jos parodymus dėl 2008 m. sausio 27 d. jos apklausos protokolo, kuriame ji nurodė, kad išgertuvių metu, jie begerdami alkoholinius gėrimus, nusprendė apsikeisti partneriais, ji su O. P. nuėjusi į miegamąjį. Po 15 min. atėjo A. K. , jis pradėjo šaukti ant O. P. , jie pradėjo pyktis, t. y. ginčytis. Ji buvusi labai girta, atsimena tik momentus: jie keturi virtuvėje, kur A. K. pykosi su O. P. , po to A. K. kažko užsipuolė J. K. , O. P. puolė ją ginti, po ko virtuvėje kilo sumaištis, kas buvo po to sunkiai atsimena. Jai su J. K. būnant virtuvėje O. P. suriko: ,,kvieskite greitąją“. Jos atbėgo į virtuvę, pamatė gulintį ant grindų ir stipriai kraujuojantį A. K. , o šalia stovintį O. P. (t. 2, b. l. 130-131), nebuvo pagrindo. Visose paskesnėse apklausose: 2008 m. vasario 11 d. (t. 1, b. l. 132-134); 2008 m. vasario 25 d. (t. 2, b. l. 139-141); 2008 m. kovo 17 d. suvesta į akistatą su O. P. (t. 1, b. l. 142-143); apygardos teismo teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 118-119) ji pirmos apklausos metu duotų parodymų nepatvirtino ir paaiškino, kad pirmos apklausos metu ji buvusi neblaivi, susijaudinusi ir dėl savo nenormalios būsenos davusi netikslius ir neišsamius parodymus. Tai patvirtina jau minėti šioje nutartyje alkotesterio ALCOTEST 7410 (prietaiso Nr. ARPE-0641) pagalba nustatyti duomenys apie tai, kad 2008 m. sausio 8 d. 7 val. 15 min. N. M. buvo nustatyta 2,66 promilių girtumas (t. 1, b. l. 127). Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad netrukus po patikrinimo alkotesteriu (7 val. 20 min.) ji buvo apklausinėjama (t. 1, b. l. 130). Tyrėja I. N., apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, negalėjo tiksliai prisiminti apklausos detalių, tačiau taip pat parodė, kad N. M. atrodė nesusitvarkiusi, matėsi, kad buvo po išgertuvių. Apeliantas skunde teigia, kad teismas turėjo remtis jo nuosekliais parodymais.

Tačiau kolegija pažymi, kad paties O. P. parodymai bylos procese buvo nevienodi ir prieštaringi. Apygardos teismo teisiamajame posėdyje jis parodė, kad išgirdęs triukšmą, išėjo iš miegamojo ir pamatė, kad A. K. spyrė J. K. į pilvą ir rėkavo, matė, jog J. K. be sąmonės. Atstūmęs A. K. paėmė J. K. , ją nunešė į kambarį ir paguldė ant sofos. Tada nuėjo į virtuvę, ten A. K. pradėjo viską daužyti – spinteles, stalą, lėkštes. Bandė jį nuraminti, o jis tuo metu smūgiavo į akinius, juos sudaužė, taip ir prasidėjo muštynės. Tiek jis A. K. , tiek jam A. K. sudavė nemažai smūgių kumščiu. Muštynių metu A. K. iš kriauklės griebė virtuvinį peilį, kuriuo norėjo durti jam į pilvą. Tačiau apeliantas tą peilį išmušė A. K. iš rankų ir peilis nukrito ant žemės. Apeliantas pasilenkė, norėdamas pakelti peilį, ir tuo metu pajuto stiprų smūgį į sprando sritį, todėl keldamasis gynėsi ir dūrė peiliu A. K. . Kur jam dūrė peiliu, nežiūrėjo. Buvo šoko būsenoje, suprato, jei A. K. būtų turėjęs peilį, jis jį būtų padūręs. Po smūgio A. K. griuvo ant kelių prie N. M. (t. 2, b. l. 117). 2008 m. sausio 27 d. įtariamojo apklausoje jis neparodė, kad A. K. spardė J. K. . Jis aiškino, kad nukritus grindims, pamatė A. K. , o už jo gulinčią J. K. . Apeliantas ranka pastūmė A. K. , kad galėtų praeiti. Pakėlė J. K. nuo grindų. Jos veidas buvo kruvinas. Ji pradėjo verkti, pasakė, kad A. K. durnius, šis apeliantui matant, sudavė J. K. du kartus į veidą. Apeliantas atstūmė A. K. nuo J. K. , ją nuvedė į svetainę ir pasodino ant lovos. Būdamas svetainėje išgirdo, kad A. K. muša N. M. , nes ši rėkė. Grįžęs į koridorių pamatė, kad N. M. guli ant grindų, o A. K. ją spardo kojomis (matė du spyrius). Jis riktelėjo A. K. , ką jis darąs. Tada A. K. nuvertė virtuvinį stalą, pradėjo daužyti kumščiais kabančias virtuvės spinteles. Kadangi jis nesileido raminamas, prasidėjo muštynės tarp judviejų. Jie grūmėsi, vienas kitam smūgiavo (t. 2, b. l. 11-17). 2008 m. vasario 14 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole jo parodyta, kad atsibudo nuo lūžtančių durų garso, atėjęs į svetainę, pamatė joje gulinčias sulaužytas duris. Prieškambaryje degė šviesa, ant kilimėlio gulėjo J. K. , o jau vėliau virtuvėje pamatė ir N. M. , sėdinčią ant taburetės. Norėjo nuraminti A. K. , tačiau šis kažką šaukė ir sudavė du kartus į veidą J. K. . Tai labai supykdė apeliantą, A. K. nuėjo į virtuvę. Ten kažką nerišlaus šaukė, jo akys buvo baltos, daužė stalą kojomis, šis nukrito. Ant taburetės sėdėjo labai girta N. M. . A. K. porą kartų jai spyrė, bet pastaroji nieko neatsakė. Tuomet jis su A. K. apsižodžiavo, o vėliau spontaniškai kilo muštynės (t. 2, b. l. 17-18). Taigi iš visų šių parodymų nematyti, kad O. P. gynė J. K. nuo A. K. ir dėl to jo atžvilgiu panaudojo peilį. Kita vertus, iš jo parodymų nematyti, kad jam pačiam (sveikatai ar gyvybei) buvo iškilusi grėsmė. Jis yra parodęs, kad muštynės tarp jo ir A. K. prasidėjo virtuvėje, kai šis nesileido nuraminamas (spardė stalą ir šį nuvertė ant grindų, daužė lėkštes ir spinteles). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad O. P. parodė, kad muštynių metu A. K. iš kriauklės griebė virtuvinį peilį, kuriuo norėjo durti jam į pilvą, tačiau apeliantas tą peilį išmušęs A. K. iš rankų ir peilis nukrito ant žemės. Apeliantas pasilenkė, norėdamas pakelti peilį ir tuo metu pajutęs stiprų smūgį į sprando sritį, todėl keldamasis gynėsi ir dūrė peiliu, nežiūrėdamas kur (t. 2, b. l. 117). Tačiau paaiškinime savo ranka yra parašęs, kad visi gėrė degtinę. A. K. prasidėjo ,,baltieji arkliai“ ir jis ėmė laužyti butą, o jis (O. P. ) pradėjo jį raminti. A. K. , nesuprasdamas ką daro, puolė muštis su juo. Po to A. K. pagriebė peilį, jis (O. P. ) atėmė peilį ir tuo peiliu smogė jam (t. 2, b. l. 4). 2008 m. sausio 27 d. įtariamojo apklausos protokole O. P. parodyta, kad muštynių metu A. K. pačiupo kriauklėje gulėjusį peilį ir jį puolė, norėdamas durti į pilvą, tačiau jis apsigynė ir išmušė peilį jam iš rankų. Peilis nukrito ant grindų tarp jų, jis (O. P. ) greitai pasilenkęs ir sugriebęs peilį, pajuto smūgį į viršutinę kaklo sritį, nuo smūgio truputį ,,apsvaigo“ ir keldamasis inerciškai peiliu smogė tiesiai A. K. į pilvą. Smūgis buvo tiesus, sudavė jam jį jau atsistojęs. Po smūgio A. K. nugriuvo (t. 2, b. l. 12). Parodymų patikrinimo vietoje protokole jo parodyta, kad jis išmušė peilį iš A. K. rankų, peilis nukrito po A. K. kojomis, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip po jo tokio stipraus smūgio peilis galėjo tiesiai nukristi po A. K. kojomis. Po to jis parodė, kad A. K. lyg vėl lenkėsi link peilio, todėl jis (O. P. ) greitu judesiu pasilenkė ir siekė paimti peilį, o A. K. tuo metu jam sudavė du kartus per kaklą. Po šių smūgių jis paimtu nuo grindų peiliu, dūrė A. K. nesitaikydamas, bet pataikė į pilvą (t. 2, b. l. 18). Apygardos teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad peilį išmušė iš A. K. rankų ir peilis nukrito ant žemės. Pasilenkė, norėdamas pakelti peilį, ir tuo metu pajuto stiprų smūgį į sprando sritį, todėl keldamasis gynėsi ir dūrė A. K. peiliu (t. 2, b. l. 0117). Taigi, nuteistasis netgi ir tą pačią situaciją, kurią jis vadina kaip būtinąją gintį, bylos proceso metu nevienodai apibūdindavo. Vienuose parodymuose nurodydavo, kad gavo vieną smūgį į kaklo sritį, kituose tvirtina gavęs du smūgius, vienuose parodymuose teigia, kad pasilenkęs sudavė peiliu A. K. , kituose – jau atsistojęs. Ekspertas J. M. Paliulis teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patvirtino specialisto išvadą Nr. G540/08(01) ir paaiškino, kad kaklo srityje sužalojimų nerasta.

Iš ekspertės J. Gincman-Dorošenko apklausos teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka matyti, kad apeliantas savaip interpretuoja specialisto išvadą Nr. G 604/08 (01), teigdamas, kad J. K. dėl gautų sužalojimų buvo atliktos trys operacijos. Ekspertė paaiškino, kad J. K. padaryti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. K. mirties liudijime nurodytas kodas K-85 nepatvirtina, kad J. K. mirė nuo padarytų jai nežymių sužalojimų. Jos mirties priežastis nesusijusi ir su ekspertės nustatytais J. K. gyvai esant sužalojimais.

Kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo manyti, kad šioje byloje vertinant įrodymus apygardos teisme buvo pažeistos BK nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Nukentėjusiosios N. M. parodymai buvo pagrįstai pripažinti įrodymais ir kaip teisėtais būdais gauti faktiniai duomenys galėjo būti vertinami kartu su kitais įrodymais, nustatant O. P. kaltę. Iš N. M. parodymų matyti, kad nuteistasis panaudojo peilį ir atėmė A. K. gyvybę nesant būtinosios ginties situacijos. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas. Taip pat nėra jokio pagrindo jo veiką perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį ir teigti, kad jis A. K. nužudė labai susijaudinęs. Tokio gynybos prašymo, pareikšto baigiamosiose kalbose teismo posėdyje apeliacine tvarka, nepatvirtina bylos duomenys. Alkotesterio ALCOTEST 7410 (prietaiso Nr. ARPE-0641) pagalba nustatyti duomenys apie tai, kad 2008 m. sausio 27 d. apie 7 val. 53 min. O. P. buvo nustatyta 2,47 promilių girtumas (t. 2, b. l. 2). Tai reiškia, kad nuteistasis įvykio metu buvo sunkiame girtumo laipsnyje. Jis niekad neparodė, kad A. K. mirtinai sužalojo staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar įžeidžiančio jį ar jo artimų asmenų nukentėjusiojo poelgio. Net ir tada, kai 2008 m. sausio 27 d. įtariamojo apklausos metu į advokato klausimą, kaip jis pasijuto pamatęs, kaip A. K. muša jo moterį J. K. , O. P. atsakė, kad jam dėl to buvo labai nemalonu, jį ištiko šokas ir kilo noras sumušti A. K. , apeliantas muštynių su A. K. priežastį nurodė ne tai, o siekiant nuraminti A. K. virtuvėje (t. 2, b. l. 12). Nukentėjusioji N. M. parodė, kad prašė O. P. baigti kvailystes, jis pažiūrėjo į ją ramiu žvilgsniu ir po to smogė A. K. į pilvo sritį.

Pagal teismų praktiką nužudymo bylose, skirdami bausmę pagal BK 129 straipsnį, teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis nepataisomus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Teismo nuosprendžiu motyvuotai parinktas O. P. tinkamas bausmės dydis. Skirdamas bausmę apygardos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią bei kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat įvertino šių aplinkybių visumą, parinko bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Paskirta bausmė yra teisinga ir sudaro realias prielaidas visiems bausmės tikslams realizuoti (BK 41 straipsnis). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarkia teismo posėdyje neatsirado jokių naujų pagrindų teismo paskirtai bausmei sušvelninti.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad apskųstą teismo nuosprendį naikinti ar keisti dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. P. apeliacinį skundą atmesti.