- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- eI-563-243/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02254-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ekogruntas“, UAB „Gimas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Tomas Juodys
- Kategorijos
- 1.13.2.3Statybos leidimo panaikinimas
- 3.21Teismo sprendimas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui Tadui Būdvyčiui, atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ekogruntas“ atstovui advokatui Tomui Juodžiui ir atstovui S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, prašymą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Ekogruntas“, UAB „Gimas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2015-07-27 statybos leidimo Nr. LNS-34-150727-00462 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-07-27 statybos leidimą Nr. LNS-34-150727-00462, kuriuo UAB „Ekogruntas“ leista statyti naują neypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. sav. Argumentuoja, jog statybą leidžiantis dokumentas yra neteisėtas. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą naujo neypatingo statinio statybos atveju turi būti parengtas statinio projektas ir gautas leidimas statyti naują statinį. Statybos leidimas išduotas pagal UAB „Gimas“ 2014 m. parengtą statinio projektą: „Sandėlio (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo, dumblo sandėliavimo aikštelės tvarkymo ir aptarnavimo įrangos sandėliavimui ir saugojimui), administracinio pastato ir kitos paskirties pastato (buitinių patalpų) statyba (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav., statybos projektas Nr. TP-14-08“. Pažymi, jog pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie turi neprieštarauti šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams. Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013-09-17 raštu Nr. (12.13)Ar.5-1363 statytojui UAB „Ekogruntas“ nustatė specialiuosius architektūros reikalavimus sandėlio (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo, dumblo sandėliavimo aikštelės tvarkymo ir aptarnavimo įrangos sandėliavimui ir saugojimui), administracinio pastato ir kitos paskirties pastato (buitinių patalpų) statybai nurodytame žemės sklype. Teigia, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nevertino, kad ginčo sklype nebuvo galiojančio detaliojo plano, kuriuo būtų nustatytas privalomas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, bei to, kad nurodytai veiklai skirtų statinių statyba prieštaravo ir šiuo metu prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimu Nr. T11-111, sprendiniams. Argumentuoja, jog specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas iš teritorijų planavimo uždavinių yra nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti, laikomas detaliuoju teritorijų planavimu, o teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) - detaliuoju planu. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies nuostatomis, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas - detaliųjų planų sprendiniuose nustatyto konkretaus teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: 1) konkretus teritorijos naudojimo tipas; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo Intensyvumas; 5) statinių statybos zona; 6) užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai - statinių statybos zona, statybos riba ar linija); 7) servitutai; 8) susisiekimo sistemų organizavimas projektus (Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Argumentuoja, jog nurodytos teisės normos yra imperatyvios. Pažymi, jog Teritorijų planavimo 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta išimtis, jog detalieji planai nerengiami, kai statant (rekonstruojant, remontuojant) statinius nekeičiamas faktinis (pagal nekilnojamojo turto registro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, užstatymo plotas ir pastatų aukštis arba nekeičiamas detaliajame plane nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, taip pat kai nedidinamas esamų sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statybos žemės sklypuose teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis ir užstatymo tankumas. Akcentuoja, kad Įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardyti konkretūs atvejai, kada detalieji planai rengiami, tarp jų - teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti pramonės ir sandėliavimo ir kitų objektų statybą (1 dalies 1 punktas); kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Argumentuoja, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika detalieji planai neturi būti rengiami, jeigu nėra sąlygų, nustatytų Teritorijų planavimo 22 straipsnio 1 dalyje, ir yra bent viena to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, esant kuriai detalusis planas neturi būti rengiamas (2007-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-235/2007; 2011-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-857/2011). Nurodo, jog nagrinėjamu atveju statybos žemės sklype nebuvo galiojančio detaliojo plano su nustatytu privalomu žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimu. Vadovaujantis šio žemės sklypo nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklypui nustatyta paskirtis - kita, naudojimo būdas - atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos. Sklype yra inžinerinis statinys - dumblo sandėliavimo aikštelė, unikalus Nr. 4400-0056-3746, duomenų apie užstatymo tankumą, leistiną pastatų aukštį, užstatymo intensyvumą nėra. Nurodo, jog nustatant specialiuosius architektūros reikalavimus 2013-09-17 raštu Nr. (12.13)Ar.5-1363 sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis nebuvo keičiamas, todėl nėra ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant detalusis planas nerengiamas. Iš esmės analogiška praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Pažymi, jog detaliojo planavimo proceso metu atliekamas rengiamo dokumento suderinimas su bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentuose planuojamai teritorijai nustatyta žemės naudojimo paskirtimi, būdu, jei numatyta, pobūdžiu, t.y. planuojamos teritorijos priskyrimu tam tikros paskirties teritorijai. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti <...> galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų <...> planų <...> sprendiniams. Bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai. Nurodo, kad pagal Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius žemės sklypas patenka į miškų ūkio paskirties žemės teritoriją, kurios naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai (M3) - bendrosios ekologinės apsaugos (M 3.1). Šiai teritorijai taikomo teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamento turinys apibrėžiamas kaip „tausojančio ūkininkavimo reglamentų gamtinis kraštovaizdis. III grupės apsauginiai miškai (kiti draustiniuose esantys miškai, valstybinių parkų apsauginių zonų miškai, gamyklų sanitarinių zonų miškai; kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškų; laukų apsauginiai miškai; vandens telkinių apsaugos zonų miškai). Miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą (Miškų įstatymas)“. Argumentuoja, jog sandėliavimo paskirties statinio statyba atliekų saugojimui, rūšiavimui ir utilizavimui, dumblo sandėliavimo aikštelės tvarkymo ir aptarnavimo įrangos sandėliavimui ir saugojimui ginčo žemės sklype nėra galima pagal bendrojo plano sprendinius. Teigia, kad atsakovė nustatydama specialiuosius reikalavimus sandėlio (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo, dumblo sandėliavimo aikštelės tvarkymo ir aptarnavimo įrangos sandėliavimui ir saugojimui), administracinio pastato ir kitos paskirties pastato (buitinių patalpų) statybai, ne tik neatsižvelgė į tai, kad ginčo sklype nebuvo galiojančio detaliojo plano, kuriuo būtų nustatytas privalomas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, bet ir ignoravo aktualius Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius, nenumatančius nurodytos veiklos galimybės. Pareiškėjos teigimu, Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, todėl Administracija negalėjo nukrypti nuo Klaipėdos rajono bendruoju planu nustatytos ginčo teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos krypties.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog pagal nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalį detalieji planai nerengiami neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Tokiose teritorijose, vadovaujantis bendraisiais planais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, pagal poreikį rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai (specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai arba žemės valdos projektai), miškotvarkos projektai, žemės gelmių naudojimo planai ar kiti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kurie nustato viešųjų ir privačių subjektų ūkinės veiklos galimybes (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Argumentuoja, jog nurodytas imperatyvas susijęs su Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies norma, numatančia, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, o ginčijamas statybos leidimas ją pažeidžia, nes sandėliavimo paskirties statinio statyba ginčo žemės sklype prieštarauja Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniams, apibūdinantiems žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Pažymi, jog valstybinės žemės nuomos 2004-12-13 sutarties Nr. N55/2014-146, kurios pagrindu UAB „Ekogruntas“ valdo ir naudoja sklypą, pakeitimo 2013-07-21 Nr. 12SŽN-88 7 punkte įtvirtinta UAB „Ekogruntas“ pareiga laikytis žemės sklypui taikomų galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Pareiškėja nurodo, jog pažeidimas, t.y. neypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinio statybos ginčo žemės sklype negalimumas pagal Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius, buvo užfiksuotas 2015-10-07 surašytame Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. LD1PA-30-151007-00069. Argumentuoja, jog nurodytas pažeidimas gali būti pašalintas tik panaikinant statybos leidimo galiojimą. Nurodo, jog Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2015-10-14 akte Nr. FAK-1248 (16.2) užfiksuota, kad sandėlio statybos darbai pagal Statybos leidimą nepradėti, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu teisme ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas. Argumentuoja, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuriame įtvirtintas prašymo padavimo teismui dviejų mėnesių terminas nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, yra specialioji norma Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies atžvilgiu (LVAT 2015-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-995-438/2015). Nurodo, jog dviejų mėnesių termino kreiptis į teismą nepraleido, nes terminas skaičiuotinas nuo 2015-10-07 Patikrinimo akto, kurio duomenimis grindžiamas prašymas.
Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atstovas prašyme išdėstytų argumentų pagrindu prašo prašymą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjos prašymu nesutinka. Argumentuoja, jog pareiškėja prašymą teismui padavė praleidusi nustatytą terminą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą Inspekcija turi teisę dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo šiuos sprendimus priėmusiems subjektams teikti privalomuosius nurodymus; per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad Inspekcija šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais turi teisę kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleidus kreipimosi teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2015-07-22 pritarė UAB „Ekogruntas“ pateiktam techniniam projektui naujo statinio - sandėlio statybai ir 2015-07-27 išdavė leidimą statyti naujus statinius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Leidimas išduotas statyti sandėlį (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo, dumblo, sandėliavimo aikštelės tvarkymo ir aptarnavimo įrangos sandėliavimui ir saugojimui), statinio paskirtis - sandėliavimo (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija - neypatingas. Teigia, jog Inspekcija 2015-07-24 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė privalomąjį nurodymą nurodyti teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniuose yra nustatyti statinių statybai taikomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentai žemės sklype. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2015-08-06 raštu Nr.(5.1.73)-A5-4358 nurodė, kad privalomojo nurodymo įvykdyti negali, nes minėtam žemės sklypui specialieji ar detalieji planai neparengti. Argumentuoja, jog Inspekcija, realizuodama teisę kreiptis į teismą, turėjo vadovautis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t.y. per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos turėjo teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo, t.y. 2015-07-27 leidimo statyti naują statinį Nr. LNS-34-150727-00462 panaikinimo. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas 2015-08-07, todėl terminas kreiptis į teismą pasibaigė 2015-10-06. Atsakovė prašo bylą nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes prašymas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėja neprašo termino atnaujinti. Teismui nenutraukus administracinės bylos, prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatas žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Nurodo, kad UAB „Ekogruntas“ nuomojamo žemės sklypo paskirtis - kita, naudojimo būdas - atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 27 punktu aukščiau nurodyto naudojimo būdo turinys - žemės sklypai, skirti atliekų šalinimo veikloms: naudoti skirtoms atliekoms laikyti daugiau nei 3 metus, šalinti skirtoms atliekoms laikyti daugiau nei 1 metus, taip pat atliekų naudojimo veikloms: atliekų paruošimas naudoti ar šalinti, atliekoms surinkti ir laikyti (naudoti skirtoms atliekoms laikyti ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtoms atliekoms laikyti ne ilgiau kaip 1 metus). Argumentuoja, jog leidimas išduotas statyti sandėlį (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo, dumblo, sandėliavimo aikštelės tvarkymo ir aptarnavimo įrangos sandėliavimui ir saugojimui), statinio paskirtis - sandėliavimo (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – neypatingas, todėl akivaizdu, kad numatomo statinio paskirtis atitinka žemės naudojimo paskirtį bei jos naudojimo būdo turinį. Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kokie uždaviniai gali būti sprendžiami rengiant detaliojo teritorijų planavimo dokumentą, tačiau imperatyviai neįpareigoja rengti detaliojo plano ir nagrinėjamas atvejis nepatenka į Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje išvardintus atvejus, kai turi būti rengiami detalieji planai, o kitų teisės aktų, įpareigojančių rengti detalųjį planą prieš gaunant statybos leidimą, nėra. Teigia, jog nebuvo kliūčių UAB „Ekogruntas“ projektuoti nuomojamame žemės sklype sandėlį vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, nustatančiais reikalavimus teritorijos tvarkymui ir naudojimui. Pripažįsta, jog sklypas patenka į miškų ūkio paskirties žemės teritoriją, tačiau teigia, kad suprojektuoto statinio statyba neprieštarauja bendrajam planui ir kad sklypą galima naudoti pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Argumentuoja, jog rengiant bendruosius planus nėra nagrinėjami atskiri žemės sklypai, nenustatomi reikalavimai atskiriems žemės sklypams, o nustatoma tik erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Nurodo, jog UAB „Ekogruntas“ naudojamo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas nustatyti Apskrities viršininko 2004-11-30 įsakymu Nr.13.3-4129, t.y. iki bendrojo plano patvirtinimo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad suprojektuoto statinio statyba bei žemės sklypo naudojimas pagal nustatytą paskirtį bei naudojimo būdą prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis (galioja nuo 2014-01-01) numato, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Argumentuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad dėl aukščiau nurodytų motyvų suprojektuoto statinio statyba neprieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui, pagal ginčo leidimo išdavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą rengti teritorijų planavimo dokumentą teisės aktai nereikalavo.
Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjos patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ekogruntas“ atsiliepimu pareiškėjos prašymą siūlo atmesti. Argumentuoja, jog išduodama ginčijamą statybos leidimą Klaipėdos rajono savivaldybės administracija vadovavosi nuo 2014-01-01 galiojančiu teritorijų planavimo teisiniu reglamentavimu, todėl teisiškai nereikšmingi yra pareiškėjos argumentai, grindžiami iki 2014-01-01 galiojusiu teritorijų planavimo reglamentavimu ir teismine praktika. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo, priimto 2013-06-27 Nr. XII-407, 3 dalyje nustatytos įstatymo taikymo ir įsigaliojimo sąlygos, tarp kurių yra tai, jog pradėtas teritorijų planavimo procesas gali būti baigiamas pagal iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, tačiau toks elgesio modelis neprivalomas. Teigia, jog pareiškėja sutinka su atsakovės pozicija, kad išduodant statybos leidimą detalaus plano nebuvo būtina rengti, jeigu statyba neprieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniams. Argumentuoja, kad žemės sklypo paskirtis kita, naudojimo pobūdis - atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos. Nurodo, jog žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2004-11-30 įsakymu Nr. 13.6-4129, kuriuo nustatyta ir žemės sklypo paskirtis bei naudojimo pobūdis. Vadovaujantis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija apskrities viršininkas buvo planavimo organizatoriumi, turėjo kompetenciją organizuoti, rengti ir tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus ir pan. Laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių naudojami valstybinės žemės sklypai, suformuoti pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, parduodami ar išnuomojami asmenims, pateikusiems prašymus parduoti ar nuomoti šiuos žemės sklypus, jeigu žemės sklypų ribų specialieji planai patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. iki 2004-05-01. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, tai reiškia, jog ginčo žemes sklypas turėjo būti ir buvo suformuotas pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, kurie yra teritorijų planavimo dokumentai pagal iki 2004-05-01 galiojusią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo redakciją. Klaipėdos apskrities viršininko 2004-11-30 įsakymas Nr. 13.6-4129 yra galiojantis, todėl juo nustatytas teritorijų planavimo sprendinys taip pat yra galiojantis. Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai, kuriems pareiškėjos teigimu prieštarauja statybos leidimas, patvirtinti 2007 metais, t.y. vėliau nei buvo suplanuota teritorija, kurioje yra žemės sklypas. Argumentuoja, jog šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnis numato teritorijų planavimo proceso tęstinumą ir nustato, jog rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, o kai galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Galiojantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti keičiami ar koreguojami aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriaus iniciatyva ir lėšomis, o asmenų patiriami nuostoliai, atsiradę dėl pakeistų žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kompensuojami šiems asmenims raštu susitarus su planavimo organizatoriumi dėl nuostolių kompensavimo dydžio ir terminų. Argumentuoja, kad žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį neprieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniams ir neprivalo būti keičiamas, žemės sklypo paskirtį atitinkančių statinių statyba taip pat neprieštarauja bendrojo planavimo sprendiniams, nes ji atitinka kitų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pažymi, jog nuomodamasi ginčo žemės sklypą turi pagristą teisėtą lūkestį naudoti jį pagal paskirtį.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ekogruntas“ atstovai atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu siūlo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nuomonės dėl reikalavimo pagrįstumo neišdėstė. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Teigia, jog UAB „Ekogruntas“ valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini) valdo ir naudoja 2004-12-13 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N55/2004-146 pagrindu. Nurodo, jog UAB „Ekogruntas“ 2013-02-27 prašymu Nr. 12JP-232 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių dėl sutikimo statyti sandėliavimo paskirties pastatą žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-07-12 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-919 sudarytas susitarimas 2013-07-12 Nr. 12SŽN-88 su UAB „Ekogruntas“ dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2004-12-13 nuomos sutarties Nr. 55/2004-146 pakeitimo. Susitarimo 2 punktu pakeistas nuomos sutarties 4 punktas, pagal kurį žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja žemės sklypo paskirčiai, naudojimo būdui, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (4.1 punktas). Teigia, jog UAB „Ekogruntas“ neturėjo gauti Klaipėdos rajono skyriaus sutikimo statyti sandėliavimo paskirties pastatą nuomojamajame žemės sklype, o vykdant naują statybą privalo laikytis 2013-07-12 susitarimo Nr. 12SŽN-88 2 punkte nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-07-27 statybos leidimo Nr. LNS-34-150727-00462, kuriuo UAB „Ekogruntas“ leista statyti naują neypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav., teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsakovei argumentuojant, jog praleistas prašymo padavimo teismui terminas dėl statybos leidimo panaikinimo, pažymėtina, jog teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01), kurio 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atlikdamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą, Inspekcijos pareigūnas statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui pateikia privalomąjį nurodymą pateikti visus su statybą leidžiančio dokumento išdavimu susijusius dokumentus. Iš bylos duomenų matyti, jog tai ir buvo padaryta - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015-07-24 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai davė privalomąjį nurodymą Nr. PN-720(16.29) nurodyti teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniuose yra nustatyti statinių statybai taikomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentai žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Gavęs privalomajame nurodyme nurodytus dokumentus Inspekcijos pareigūnas atlieka statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą ir surašo patikrinimo aktą (10 straipsnio 3, 6 dalys) bei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos priima sprendimą kreiptis į teismą dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo (10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, jog prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Iš bylos duomenų matyti, jog sandėliavimo paskirties statinio statybos ginčo žemės sklype negalimumas pagal Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius užfiksuotas 2015-10-07 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. LD1PA-30-151007-00069, o prašymas teismui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo paduotas 2015-11-26, t.y. nepraleidus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto 2 mėnesių termino. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo kreipiasi valstybinės priežiūros institucija, taikytinas ne bendrasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, tačiau specialiame įstatyme (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme) įtvirtintas specialusis dviejų mėnesių terminas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-995-438/2015). Pripažintini nepagrįstais atsakovės argumentai, jog taikytinas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį kreipimuisi į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą nustatytas 2 mėnesių terminas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Minėta, jog 2015-07-24 privalomasis nurodymas Nr. PN-720(16.29) duotas atliekant statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, t.y. renkant duomenis statybos leidimo teisėtumo vertinimui, bet ne dėl paties statybos leidimo panaikinimo, todėl nagrinėjamu atveju, skaičiuojant kreipimosi į teismą terminą, taikytinas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas 2 mėnesių terminas, kuris nėra praleistas.
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuomos sutarties pagrindu jį valdo UAB „Ekogruntas“, kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantis inžinerinis statinys – dumblo sandėliavimo aikštelė. Žemės sklypas suformuotas Klaipėdos apskrities viršininko 2004-11-30 įsakymu Nr. 13.6-4129, jo plotas 5,0362 ha, nustatyta paskirtis – kita (atliekų saugojimui ir utilizacijai). UAB „Ekogruntas“ žemės sklype siekia vykdyti statybą. Tuo tikslu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013-09-17 raštu Nr. (12.13)Ar.5-1363 statytojui UAB „Ekogruntas“ nustatė specialiuosius architektūros reikalavimus sandėlio (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo, dumblo sandėliavimo aikštelės tvarkymo ir aptarnavimo įrangos sandėliavimui ir saugojimui), administracinio pastato ir kitos paskirties pastato (buitinių patalpų) statybai nurodytame žemės sklype, o 2015-07-27 išdavė statybos leidimą Nr. LNS-34-150727-00462 statyti naują neypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį žemės sklype pagal parengtą statinio projektą: „Sandėlio (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo, dumblo sandėliavimo aikštelės tvarkymo ir aptarnavimo įrangos sandėliavimui ir saugojimui), administracinio pastato ir kitos paskirties pastato (buitinių patalpų) statyba (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav., statybos projektas Nr. TP-14-08“. Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ginčija išduotą statybos leidimą argumentuodama, jog nėra žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento su nustatytu privalomu žemės sklypo tvarkymo ir naudojimu režimu ir tuo, jog naujo statinio statyba žemės sklype negalima pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimu Nr. T11-111 patvirtinto Bendrojo plano sprendinius.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu, nuo 2015-07-02 iki 2015-11-01) 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas naujo neypatingo statinio statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog leidimą statyti naują statinį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Vienas iš leidimui statyti naują statinį gauti pateikiamų dokumentų yra statybos projektas (23 straipsnio 7 dalies 2 punktas), kuris pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą visada rengiamas naujo neypatingo statinio statybai, o jo atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams tikrina Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje išvardinti subjektai, tarp kurių ir savivaldybės administracija. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie turi neprieštarauti šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams, t.y. specialiesiems paveldosaugos reikalavimams ir specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, jeigu jie taikomi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2014-11-26 iki 2015-09-03) 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys“ 1 punktu savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Pagal nurodyto priedo 1.8 punktą tikrinama, ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu, nuo 2015-01-01 iki 2015-11-01) 2 straipsnio 27 punkte numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentai – tai kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojusios specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo metu iki 2014-01-01, 2 straipsnio 41 dalyje teritorijų planavimo dokumentai apibrėžti kaip bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Nustatyta, kad pagal Klaipėdos rajono bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimu Nr. T11-111, sprendinius ginčo žemės sklypas patenka į miškų ūkio paskirties žemės teritoriją, kurios naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai (M3) - bendrosios ekologinės apsaugos (M 3.1). Šiai teritorijai taikomo teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamento turinys apibrėžiamas kaip tausojančio ūkininkavimo reglamentų gamtinis kraštovaizdis ir priskiriami III grupės apsauginiai miškai (kiti draustiniuose esantys miškai, valstybinių parkų apsauginių zonų miškai, gamyklų sanitarinių zonų miškai; kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškų; laukų apsauginiai miškai; vandens telkinių apsaugos zonų miškai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (2015-04-13 įsakymo Nr. 3D-275/D1-308 redakcija) patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 8 punktu žemės sklypo naudojimo būdas apsauginių miškų sklypai reiškia, jog tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių ir kraštovaizdžio draustinių, kuriuose nėra biologinių vertybių, miškai, valstybinių parkų apsauginių zonų miškai, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai, sanitarinių apsaugos zonų miškai, kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai, laukų apsauginiai miškai, miško sėkliniai medynai ir vandens telkinių apsaugos zonų miškai. Pažymėtina, jog žemės sklypo naudojimo būdo apsauginių miškų sklypai turinys buvo analogiškas ir nurodyto įsakymo redakcijoje, galiojusioje Bendrojo plano patvirtinimo metu, bei pačiame Bendrajame plane. Atsižvelgiant į tai, jog statinio projekto sprendiniai turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, konstatuotina, jog rengiant statinio projektą Bendrojo plano sprendiniais turi būti vadovaujamasi. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2014-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014). Bendrajame plane nurodyta, kad miškai turi būti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projektą (Miškų įstatymas). Tai reiškia, jog ir teritorija, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, turi būti tvarkoma ir naudojama vadovaujantis Miškų įstatymu. Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo metu, nuo 2013-09-01 iki 2014-01-01) nustato, kad miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Iš esmės analogiškai miško žemė apibrėžta ir ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusioje Miškų įstatymo redakcijoje (nuo 2015-07-02 iki 2015-10-01, 2 straipsnio 17 dalis). Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai reiškia, jog miško ūkio paskirties žemėje leistina tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-353/2009). Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A18-778/2007). Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime konstatavo, kad minėti Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai – ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai – negali būti laikomi neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija. Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai. Miškams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas), o teisė į statybą miško ūkio paskirties žemėje negali būti realizuota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-643/2008). Pažymėtina, jog pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, tarp kurių – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti (11 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Miškų įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013-09-01 iki 2014-01-01 ir nuo 2015-07-02 iki 2015-10-01). Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2013-09-01 iki 2014-01-01) įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog visais atvejais miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas specialiuosiuose arba detaliuosiuose planuose. Tos pačios dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2015-07-02 iki 2015-10-01, įtvirtinta, jog miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pagrįstas pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentas, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą nebuvo atsižvelgta į Bendrąjį planą, pagal kurį ginčo teritorijoje statyba savaime nėra leidžiama. Pažymėtina, jog pareiškėja neneigia UAB „Ekogruntas“ teisės naudoti sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą, nurodytą nekilnojamojo turto registre, tačiau neigia trečiojo suinteresuoto asmens teisę statyti neparengus detaliojo plano, pagal kurio sprendinius, suderintus su galiojančiu Bendruoju planu, statyba ginčo žemės sklype būtų leidžiama. Tokia pareiškėjos pozicija atitinka Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-11-01, ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu) 20 straipsnio 1 dalį, kuria atsiliepimą argumentuoja atsakovė. Šioje teisės normoje įtvirtinta, jog žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ekogruntas“ argumentai, jog Bendrasis planas patvirtintas vėliau nei suplanuotas ginčo žemės sklypas, nėra teisiškai reikšmingi, nes vėlesnis Bendrojo plano patvirtinimas nepaneigia jo galiojimo suplanuotai teritorijai, nes bendrasis planas yra norminis administracinis aktas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ekogruntas“ argumentuojant, kad nagrinėjamu atveju aktualus yra teritorijų planavimo reglamentavimas, įsigaliojęs nuo 2014-01-01, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-11-01, ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu) 14 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, jog Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog statybos galimumo klausimai gali būti sprendžiami detaliojo teritorijų planavimo proceso metu. Būtent tuo prašymą ir argumentuoja pareiškėja, teigdama, kad statybos leidimas išduotas neparengus žemės sklypo detaliojo plano. Pažymėtina, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2004-11-30 įsakymo Nr.13.3-4129 priedu patvirtintos žemės sklypo nuomos sutarties 10 punkte nurodyta, jog žemės sklype pastatų nauja statyba negalima. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-07-12 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-919 sudaryto susitarimo Nr. 12SŽN-88 su UAB „Ekogruntas“ dėl valstybinės žemės sklypo 2004-12-13 nuomos sutarties Nr. 55/2004-146 pakeitimo 2 punktu pakeistas nuomos sutarties 4 punktas ir 4.1 punktu nurodyta, kad žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja žemės sklypo paskirčiai, naudojimo būdui, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Susitarimo 3 punktu pakeistas nuomos sutarties 7 punktas ir nurodyta laikytis žemės sklypui taikomų galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Iš šių susitarimo nuostatų matyti, jog nesant žemės sklypo atžvilgiu galiojančių kitų teritorijų planavimo dokumentų, taikytinos Bendrojo plano nuostatos.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ekogruntas“ argumentuojant, jog yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo ribų specialusis planas, nes tik galiojant tokiam planui Klaipėdos apskrities viršininkas 2004-11-30 įsakymu Nr.13.3-4129 galėjo suformuoti ginčo sklypą pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime dėstomų aplinkybių matyti, jog ginčo sklypas buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, o ne pagal žemės sklypo ribų specialųjį planą. Apskrities viršininko įsakymu nėra nustatyti privalomieji sklypo naudojimo reikalavimai ir nustatyti numatomos užstatyti teritorijos naudojimo reglamentai (leistinas pastatų aukštis; leistinas žemės sklypo užstatymo tankis; intensyvumas; galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, statinių statybos zona, riba ir linija ir pan.), jie nėra nurodyti ir žemės sklypo plane. Šie reikalavimai nustatomi detaliaisiais planais (Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-11-01, 17-18 straipsniai, tiek ir redakcijos, galiojusios nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01, 19 straipsnis). Žemės sklypo planas negali pakeisti detalaus plano, nes jame nėra pakankamų rodiklių, nustatančių teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimą, kurie yra būtini naujo statinio projektavimui. Nurodyti rodikliai gali būti nustatyti tik detaliuoju planu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-240/2012). Detaliuoju planu nėra sprendžiami tie patys klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami išduodant statybos leidimą, detalusis planas yra dokumentas, kurio sprendinių pagrindu atsiranda galimybė gauti statybos leidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2014-09-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1150/2014).
Atsakovei argumentuojant, jog statant planuojamą statinį nesikeičia nei žemės sklypo naudojimo būdas, nei pobūdis, todėl rengti detaliojo plano nereikėjo, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo, redakcijos, galiojusios architektūrinių reikalavimų išdavimo metu, 22 straipsnio nuostatomis, pažymėtina, jog šios teisės normos taikymas labai aiškiai apibrėžtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad detaliuoju planu nustatomas teritorijos naudojimo tipas ir galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis bei kiti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti privalomieji reglamentai. To paties straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: konkretus teritorijos naudojimo tipas; leistinas pastatų aukštis; leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; statinių statybos zona; užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai – statinių statybos zona, statybos riba ar linija); servitutai; susisiekimo sistemų organizavimas. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina atvejus, kada rengiami detalieji planai, inter alia nustatydama, jog jie rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei (4 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kai detalieji planai nerengiami, tarp jų - kai statant (rekonstruojant, remontuojant) statinius nekeičiamas faktinis (pagal nekilnojamojo turto registro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, užstatymo plotas ir pastatų aukštis arba nekeičiamas detaliajame plane nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas (...) (2 punktas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinė byla Nr. A2-235/2007, administracinė byla Nr. A525-857/2011, Nr. A261-240/2012, Nr. A602-1150/2014), detalieji planai neturi būti rengiami, jeigu nėra sąlygų, nustatytų Teritorijų planavimo 22 straipsnio 1 dalyje ir yra bent viena to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, esant kuriai detalusis planas neturi būti rengiamas. Tuo tarpu atsakovė nepagrįstai nurodo, jog detalieji planai turi būti rengiami tik 22 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju UAB „Ekogruntas“ planuoja statyti naują statinį. Naujo statinio statyba pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį (tiek architektūrinių reikalavimų išdavimo metu, tiek statybos leidimo išdavimo metu galiojusios redakcijos) yra statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statant naują statinį keičiasi privalomieji teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai: leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, o tai lemia, jog detaliojo plano rengimas buvo privalomas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01). Nagrinėjama situacija nepatenka ir į statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 17 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, kai detalieji planai nerengiami, ir i į 20 straipsnio 5 dalies reglamentavimo sritį.
Atsižvelgiant į tai, jog privalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas (konkretus teritorijos naudojimo tipas; leistinas pastatų aukštis; leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; statinių statybos zona; užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai – statinių statybos zona, statybos riba ar linija); servitutai; susisiekimo sistemų organizavimas ir pan.) yra nustatomas tik detaliuoju planu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-240/2012), šie rodikliai yra privalomi ir siekiant rengti statinio projektą. Tokią išvadą pagrindžia ir minėtoje Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu, nuo 2015-07-02 iki 2015-11-01) įtvirtintas reikalavimas, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Pažymėtina, jog šis reikalavimas įtvirtintas nuo 2010-10-01 (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) ir nekito pasikeitus teritorijų planavimo reglamentavimui nuo 2014-01-01. Be to, vadovaujantis ta pačia Statybos įstatymo nuostata, statybos dokumentacija, taip pat ir specialieji architektūriniai reikalavimai, gali būti rengiami tik tada, kai yra teritorinio planavimo dokumentai. Todėl net ir esant suformuotam sklypui, bet nesant patvirtintų teritorinio planavimo dokumentų, specialieji architektūriniai reikalavimai negali būti nustatyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1647/2014). Pagal nuo 2014-01-14 įsigaliojusio Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-31 įsakymu Nr. D1-997, 2 punktą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) išduoda specialiuosius architektūros reikalavimus, kai rengiant naujai statomų ir (ar) rekonstruojamų ypatingų ir (ar) neypatingų statinių projektus be kitų statinio projekto dalių privaloma statinio architektūrinė dalis; arba kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti detalieji planai ir statyba konkrečiame sklype leidžiama. Aprašo 16.2 punktas nustato, kad specialieji architektūros reikalavimai neišduodami, kai statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju negalima. Minėta, jog teritorijų planavimo dokumento, kuriuo statyba ginčo žemės sklype būtų leidžiama, nėra, todėl ir architektūriniai reikalavimai negalėjo būti išduoti.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ekogruntas“ argumentuojant, kad panaikinus statybos leidimą būtų pažeistas jos teisėtas lūkestis, pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje teisėtų lūkesčių apsaugos principas suprantamas kaip valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2001-12-18, 2003-03-04, 2003-05-30, 2003-07-04, 2004-12-13, 2007-07-05, 2008-02-20 nutarimai). Viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-1561-13). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog sandėlio (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo, dumblo sandėliavimo aikštelės tvarkymo ir aptarnavimo įrangos sandėliavimui ir saugojimui), administracinio pastato ir kitos paskirties pastato (buitinių patalpų) statyba valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav., Bendrajame plane nenumatyta, o kito teritorijų planavimo dokumento, leidžiančio statybą šiame sklype, nėra. Vien aplinkybė, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis kita, o sklypo naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos, nepatvirtina UAB „Ekogruntas“ teisės statyti ir eksploatuoti nurodytą pastatą, nes dėl aukščiau nurodytų argumentų tokios statybos sklype galimybė privalo būti numatyta teritorijų planavimo dokumentais, o ginčo atveju nei specialiųjų architektūrinių reikalavimų, nei statybos leidimo išdavimo metu galioję ir šiuo metu galiojantys teritorijų planavimo dokumentai tokios galimybės nenumato. Atsižvelgiant į šią aplinkybę nėra teisinio pagrindo išvadai, jog UAB „Ekogruntas“ buvo įgijęs teisę statyti sklype, ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad panaikinus neteisėtai išduoto statybos leidimo galiojimą būtų pažeisti jos teisėti lūkesčiai.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-07-27 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-34-150727-00462, kuriuo UAB „Ekogruntas“ leista statyti naują neypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav., yra neteisėtas, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjos prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
patenkinti pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą,
panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-07-27 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-34-150727-00462, kuriuo UAB „Ekogruntas“ leista statyti naują neypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. sav.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.