- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-102-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės
- Pareiškėjas
- N. G.
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 82.3.
2009 m. sausio 21 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-603-374/08 pagal pareiškėjos N. G. pareiškimą dėl A. G. pripažinimo neveiksniu (suinteresuotieji asmenys: Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius, A. G.), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. G. prašė pripažinti jos sūnų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), neveiksniu. ji nurodė, kad A. G. serga paranoidine šizofrenija, dėl šios ligos negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, prieš ją smurtauja.
Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir pripažino A. G. neveiksniu.
Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-06-20 nutartimi A. G. paskirtos psichiatrinės ekspertizės metu 2007-07-10 nustatyta, kad A. G. serga psichine liga – paranoidine šizofrenija, tačiau savo veiksmų esmę suprasti gali. Pareiškėjai su ekspertizės išvada nesutikus, teismo 2007-09-12 nutartimi paskirtos 6 savaičių stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės, atliktos 2007 m. gruodžio 5-18 d., metu nustatyta, kad A. G. serga paranoidine šizofrenija, dėl ko visiškai negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas nurodė, kad remiantis aukščiau nurodytais motyvais pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 468 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. G. prašė teismo sprendimą panaikinti. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas dėl šių motyvų:
1) apie teismo posėdį, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl jo pripažinimo neveiksniu, jam nebuvo pranešta, todėl remiantis CPK 329 str. 3 d. 1 p. yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ;
2) buvo pažeista CPK 117-132 str. nustatyta šaukimų ar pranešimų įteikimo tvarka. Apeliantas nurodė, kad nėra pasirašęs nei vieno šaukimo, teismo pranešimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio, kad buvo įteikti procesiniai dokumentai, ar kad buvo pranešta apie teismo posėdžius, bei nėra gavęs tokių dokumentų. Jam yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Jo interesų niekas negynė, niekas neatstovavo, o tai yra šiurkštus teisių pažeidimas. Tik gavęs teismo sprendimą kreipėsi į Rokiškio advokatus, surašė prašymą Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą;
3) kadangi byloje yra dvi skirtingos ekspertų išvados, kuriose gydytojų nuomonės išsiskyrė, būtina skirti dar vieną ekspertizę, kurį pateiktų galutinę išvadą. Pakartotinę ekspertizę pavesti atlikti centrinei komisijai;
Žemesnės instancijos teismas
4) 2008 m. rugsėjo 17 d. Rokiškio rajono apylinkės teismas nutartimi pratęsė stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Šiame teismo posėdyje jam buvo leista dalyvauti, todėl mano, kad gali pasisakyti teisme ir būti išklausytas. Aplinkybė, kad jam buvo leista dalyvauti teismo posėdyje, atspindi Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojų požiūrį į jo sveikatos būklę ir, jų nuomone, gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nes priešingu atveju į teismo posėdį nebūtų kviečiamas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, nes šioje byloje savarankiškų reikalavimų nereiškia.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo apelianto interesų apsaugos tikslais ir nenurodė jokių motyvų savo įsitikinimui pagrįsti, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus. Kadangi skundžiamas sprendimas nepagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, teismo sprendimas panaikinamas (CPK 330 str., 329 str.1d.).
Esantys byloje dokumentai patvirtina, kad pareiškimą dėl suinteresuoto asmens A. G. pripažinimo neveiksniu pateikė pareiškėja N. G., kuri nurodė, kad nesutinka globoti suinteresuoto asmens, nes jis yra agresyvus, naudojo prieš ją smurtą (b. l. 1-2). Pareiškėjos prašymas prokuratūrai patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens dėl jo netinkamo elgesio ir ligos susiklostė nenormalūs santykiai (b.l.41). Iš esančių byloje ekspertizės aktų matyti, kad suinteresuotas asmuo A. G. kaltina giminaičius (pareiškėją) dėl jam paskirto gydymo psichiatrinėje ligoninėje (b.l. 22, 48, 58). Bylos duomenimis suinteresuotas asmuo A. G. yra tik iš dalies darbingas (b. l. 4), bylos nagrinėjimo metu buvo psichiatrinėje ligoninėje. Visi paminėti dokumentai patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. G. susiklostė nenormalus santykiai dėl apelianto ligos, o tai sąlygojo dalyvaujančių byloje asmenų skirtingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti A. G. pasirūpinti atstovavimu byloje (CPK 161 str.), tačiau šių procesinių veiksmų neatliko, todėl kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad jo procesinės teisės teisme nebuvo ginamos, dėl to buvo pažeistos CPK 2 str. nuostatos. Kad apeliantas buvo suinteresuotas teisiniu atstovavimu byloje, patvirtina rašytiniai įrodymai, pateikti iš Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (b. l. 94).
CPK 467 str.1d. pasakyta, kad bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka, pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims.
Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, kadangi gydėsi ligoninėje. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės 2007-07-10 akte nurodyta, kad A. G. pagal savo psichinę būseną gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat gali dalyvauti teismo posėdyje. Siunčiamus A. G. pranešimus apie teismo posėdį priėmė pareiškėja N. G. (b. l. 29, 39). Byloje nėra duomenų, kad apeliantui buvo siunčiami pranešimai apie teismo posėdžius ar kiti procesiniai dokumentai, taip pat nutartis skirti stacionarinę ekspertizę (b. l. 34-35) į gydymo įstaigą, todėl apelianto motyvai dėl CPK 122 str.1 d., 467 str. 4 d., 42 str.1 d. reikalavimų pažeidimo pripažintini pagrįsti.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. 3k-3-370/2008 išaiškinta, kad pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Pagal aukščiau nurodytas CK ir įstatymo nuostatas, neveiksnumą nustato tik teismas. Taigi subjektas, kurio pareiga pateikti teisinį asmens, susirgusio psichikos liga ar ištikto proto negalios, veiksnumo įvertinimą, t. y. nuspręsti, ar konkrečiam asmeniui, atliekant medicininį jo vertinimą, yra nustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti CK 2.10 straipsnio prasme, yra teismas. Taip pat teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu. Atsakymas į klausimą, ar asmuo, turintis psichikos sutrikimų ar proto negalią, gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, turi būti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje. Tačiau pripažinti asmenį neveiksniu, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, gali tik teismas.
Pirmosios instancijos teismas 2007 m. spalio 17 d. nutartimi paskyrė suinteresuotam asmeniui stacionarinę psichiatrinę ekspertizę ir pateikė ekspertams klausimus, ar A. G. gali suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, ar serga psichine liga, ar gali dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 44-45), ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės 2007 m. gruodžio 5-18 d. akte nurodyta, kad apie A. G. sugebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti galima spręsti tik po atlikto stacionarinio gydymo. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą dėl to, kad baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00807-07 apeliantui buvo atlikta 2007-12-05 stacionarinė ekspertizė ir 2008-03-15 nutartimi paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotojoje psichikos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismo sprendime (b. l. 67-68) pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2007-12-05 ekspertizės aktu (b. l. 55-59). Įvertinus šiuos įrodymus matyti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ekspertų išvadas dėl galimybės nustatyti suinteresuoto asmens psichikos būseną ir sugebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tik po pravesto stacionarinio gydymo. Byloje nėra jokių duomenų apie suinteresuoto asmens A. G. sveikatos būklę ir stacionarinio gydymo rezultatus po 2007 m. gruodžio 18 d. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad stacionarinė ekspertizė, kurią šioje byloje paskyrė pirmosios instancijos teismas 2007 m. spalio 17 d. nutartimi, neatlikta, o pagal pateiktus byloje įrodymus (ekspertų išvadas) negalima pripažinti, kad apeliantui nustatyti patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai. Todėl apelianto motyvas, jog teismas vadovavosi byloje prieštaringomis ekspertų išvadomis, pripažintinas pagrįstu.
Dėl išdėstytų argumentų apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas panaikinamas. Bylos duomenys apie suinteresuoto asmens A. G. gebėjimą suprasti savo veiksmus ar juos valdyti, tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimtis bei pobūdis neleidžia daryti išvados dėl galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme buvimo, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK326 str.1d. 4p., 327 str.1 d. 2p.).
Rezoliucinė dalis
Nutaria:
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.