- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-962-513/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- J. E.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
Teisėja Vida Butanavičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00091-2016-4
NUTARTIS
2016 m. birželio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. E. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. E. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, antstolis A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas iškelti jam bankroto bylą, nes jo įsiskolinimai sudaro 254 985,40 Eur skola AB SEB bankui ir 10 199,42 Eur – antstoliui A. S., todėl pareiškėjas yra nemokus. Prašė paskirti bankroto administratore UAB „Adminova“, patvirtinti 115,84 Eur sumą, kurią administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 800 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 3 mėn. terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir pateikti teismui. Pagrindine nemokumo priežastimi nurodė tai, kad turėdamas gerai apmokamą darbą Lietuvoje, pareiškėjas paėmė iš banko 1 124 107,90 Lt (325 564,15 Eur) kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti, tačiau atėjus ekonominiam sunkmečiui prarado darbą ir nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriui. Bankas kreipėsi į teismą bei antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Įkeisto turto neužteko įsiskolinimui padengti. Per 2014–2015 m. pareiškėjas bandė susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau tai jam nepavyko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad fizinių asmenų bankrotas negali tapti priemone išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėjo nurodoma būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma yra didesnė nei numatomas gauti atlyginimas. Pareiškėjas neplanuoja bent iš dalies tenkinti kreditorių finansinių reikalavimų ir neaišku, kaip jis planuoja įgyvendinti pagrindinę FABĮ nuostatą, t. y. siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-04-06 nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui. Teismas motyvavo, jog reikšmingas ne tik faktas, kaip susidarė pareiškėjo įsiskolinimas, bet ir tai, kas gali lemti pareiškėjo dabartinę nemokumo būseną. Pareiškėjas nurodė, jog su šeima buvo išvykęs gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją, ten gavo 10 038,84 svarų sterlingų (12 647,40 Eur). Įvertinęs šią aplinkybę teismas laikė, kad gaudamas pakankamai dideles pajamas per mėnesį, pareiškėjas buvo mokus. Duomenų, jog iš minėtų pajamų pareiškėjas būtų bandęs sumažinti įsiskolinimą, kaip tapo nemokus, teismui nepateikta. Duomenų, kodėl šių pajamų jis nebegauna, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas, nurodęs, kad 2014–2015 m. ieškojo geriau apmokamo darbo, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pareiškėjas nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nustatyta, kad šiuo adresu pareiškėjas negyvena ir buto nenuomoja, nors buto nuomos kaštus skaičiuoja prie būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis nustatė, jog pareiškėjas nuo 2005-03-23 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nedeklaravęs gyvenamosios vietos ir negyvena. 2015-11-16 antstolio pažymos duomenimis nustatė, jog laikotarpiu nuo 2014-09-25 iki 2015-09-21 vykdomosiose bylose Nr. 0010/12/03126 ir Nr. 0010/12/03125 įsiskolinimai iš pareiškėjo neišieškoti. Įvertinęs šias aplinkybes, motyvuodamas kasacinės instancijos teismo praktika dėl asmens (ne) sąžiningumo vertinimo (civilinės bylos Nr. 3K-3-516/2014, Nr. e3K-3-434-686/2015), padarė išvadą, jog būdamas mokus bei gaudamas pakankamai dideles pajamas pareiškėjas elgėsi pasyviai, visiškai nesistengė bent sumažinti skolinius įsipareigojimus, taigi tapo nemokus elgdamasis nesąžiningai. Vertino, jog pareiškėjas būtiniems poreikiams tenkinti nurodo reikalinga dvigubai daugiau lėšų, nei jis numato gauti pajamų, tačiau duomenų apie turtą, pajamas, iš kurių bus tenkinami būtinieji poreikiai, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas neturi galimybės savo iniciatyva gauti duomenų apie pareiškėjo turtą, pajamas, turimas užsienio šalyje, taip pat priežastis, lėmusias pareiškėjo pajamų sumažėjimą, o pareiškėjas šių duomenų nepateikė bei nepašalino pareiškime esančių netikslumų, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kaip proceso šalis, elgiasi nesąžiningai. Nusprendė, jog pareiškimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, kelti bankroto bylą atsisakytina (FABĮ 1 str., 2 str. 2 d., 5 str. 8 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Nesutinka su teismo išvadomis ir teigia, jog imdamas kreditą iš banko įvertino savo galimybes grąžinti kreditą, jo galimybes įvertino ir bankas. Bankui įsipareigojimus vykdė, iki atėjo ekonominis sunkmetis. Išieškant skolą iš įkeisto turto, neskundė antstolio veiksmų, turto įvertinimo, netrukdė antstoliui atlikti pareigas. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodo teismas, patvirtina, jog pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Teismas neįvertino aplinkybės, jog Didžiojoje Britanijoje pareiškėjas gyveno su šeima – 2 nepilnamečiais vaikais ir sugyventine. Šeimoje dirbo tik jis, todėl visos šeimos išlaikymo išlaidos teko jam, o pragyvenimas užsienyje nėra pigus. Teismui pateikė tai, ko teismas iš jo prašė, o skundžiamoje nutartyje nurodytų duomenų teismas neprašė. Teismas netinkamai įvertino ir tai, jog pareiškėjas su šeima nori grįžti ir gyventi Lietuvoje, mokėti mokesčius, sąžiningai atkurti savo mokumą ir dengti įsiskolinimą kreditoriams. Iškėlus bankroto bylą, kreditorių interesai nenukentės, nes kreditoriai turi teisę patvirtinti mokumo atkūrimo planą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, nurodo, jog apeliantas nepateikė jokių naujų argumentų, patvirtinančių, jog teismo išvados yra klaidingos, jog teismas netinkamai vertino kreditorių nuomones bei prieštaravimus, nesiekė suderinti kreditorių bei bankrutuojančio asmens interesų. Mano, jog teismas tinkamai išanalizavo fizinio asmens nemokumo atsiradimo priežastis, įvertino fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, galimas skolininko perspektyvas įvykdyti skolinius įsipareigojimus, skolininko (ne) sąžiningo elgesio aspektus. Fizinis asmuo, prašydamas iškelta jam bankroto bylą, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, kartu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti jokių pajamų, o tai reiškia, kad neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei fizinio asmens skolų „nurašymas“. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditinių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Fizinių asmenų bylas nagrinėjantis teismas negali remtis vien tik skolininko pateiktai dokumentais bei išsakyta nuomone, teismas turi būti aktyvus ir imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš esmės byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 str. 1 d., 2 str. 2 d., 5 str. 8 d. 1 p. atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs teisės normas, reglamentuojančias skolininko sąžiningumą, padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str. 8 d. numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Sprendžiant fizinio asmens nemokumo klausimą, pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo momentu inter alia yra vertinamas kriterijus, numatytas FABĮ 2 str. 2 d., t. y. fizinio asmens negalėjimas įvykdyti įsipareigojimo, kurio mokėjimo terminas yra suėjęs, o suma viršija 25 MMA. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog imdamas kreditą jis įvertino galimybes dėl kredito bankui grąžinimo, jog bankas, suteikdamas kreditą, taip pat vertino jo galimybes, neturi jokios įtakos sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą.
Be to, pagal 2007-02-23 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais), 382 812,24 Lt skola, 17 176,64 Lt palūkanos, 5 105,29 Lt delspinigiai, 5 proc. procesinės palūkanos bei 139 Lt žyminis mokestis iš apelianto bankui priteistas dar 2012-05-04 nutartimi (įsiteisėjo 2012-09-06) (LITEKO, CPK 179 str. 3 d.). Taip pat šiuo sprendimu nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą su rūsiu, bendro 73,57 kv. m ploto, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį pareiškėjui. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui paduotas tik 2016-01-19. Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, jog apeliantas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę dar 2005-03-23 (ir byloje neginčija, jog gyveno ir dirbo užsienyje, gavo pajamas), apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, jog daugiau kaip 10 metų skola nuo išvykimo iš Lietuvos iki dabar bei daugiau kaip 3 metai nuo minėto sprendimo (nutarties) priteisti skolą įsiteisėjimo dienos, faktiškai tik augo (nuo priteistos 117 323,38 Eur (405 094,17 Lt), išaugo iki 254 985,40 Eur skolos bankui ir 10 199,42 Eur skolos antstoliui). Duomenų, jog pareiškėjas, gaudamas pajamas užsienio valstybėje, mokėjo įmokas bankui ir/ar kitaip bandė mažinti skolą kreditorei (-iams), byloje nėra ir tokių duomenų, pareiškėjas teismui nepateikė.
FABĮ 4 str. 4 d. 3 p. numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Taigi įstatymo leidėjas numatė ne baigtinį turto sąrašą, o pareigą teikti duomenis apie visą turimą savo turtą nustatė būtent pareiškėjui, t. y. fiziniam asmeniui, teikiančiam pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Nagrinėjamu atveju apeliantui minėta pareiga teikti duomenis aiškiai nurodyta/priminta, ir tai patvirtina 2016-01-21 pirmosios instancijos teismo nutarties pašalinti pareiškimo trūkumus turinys (pareiškėjas įpareigotas pateikti duomenis apie gaunamas lėšas bei lėšas, kurias ketina gauti ateityje; duomenis apie sąskaitas kredito įstaigose ir apie turimus grynuosius pinigus, kitą turtą; skolininkų sąrašą; duomenis apie išlaikomus asmenis) (FABĮ 4 str. 4 d. 2, 3, 6, 8 p.).
Apeliantas, vykdydamas minėtą 2016-01-21 nutartį, pateikė teismui: pažymą iš banko apie banko sąskaitose turimas lėšas (vienoje iš sąskaitų likutis sudaro 0,01 Eur); apelianto asmens tapatybės kortelės kopiją; 2 vaikų gimimo liudijimų, vaikų pasų bei sugyventinės paso kopijas (LITEKO). Kartu su pareiškimu apeliantas teismui pateikė: pranešimą, jog kreditoriams (bankui ir antstoliui) pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; antstolio A. S. 2014-09-26 raštas/atsakymas apelianto atstovui teisininkui I. B. dėl skolos dydžio; antstolio A. S. 2015-11-16 pažyma apie pareiškėjo skolos dydį vykdomosiose bylose Nr. 0010/12/03126 ir Nr. 0010/12/03125; lėšų būtiniems poreikiams apskaičiavimą (800 Eur suma); administratorės sutikimą, deklaraciją bei sutartį dėl teisinės pagalbos. Tačiau duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie gaunamas (gautas) pajamas, turtą, skolas ir kt. Jungtinėje Karalystėje, įvertinus tai, jog nuo 2005 m. pareiškėjas su šeima gyvena užsienio valstybėje, bei apie tai, iš kokių lėšų (ar santaupų ir pan.) pareiškėjas tenkins net 800 Eur išlaidas būtiniesiems poreikiams, planuodamas ateityje gauti minimalų darbo užmokestį Lietuvoje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, e. b. l. 49), pareiškėjas teismui nepateikė. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog išieškojo darbo 2014–2015 m. laikotarpiu, jokiais įrodymais nepagrįsta. 2015-11-16 antstolio pažymos duomenys, jog laikotarpiu nuo 2014-09-25 iki 2015-09-21 vykdomosiose bylose Nr. 0010/12/03126 ir Nr. 0010/12/03125 įsiskolinimai iš pareiškėjo neišieškoti, savaime nepatvirtina, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjas nedirbo ir/ar bandė susirasti kitą darbą, mokėsi ir pan. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjo šeimoje 2011 m. gimė sūnus, taigi akivaizdu, jog pareiškėjas planavo šeimos pagausėjimą ir lėšų šeimai išlaikyti neabejotinai reikėjo (-ia) (dukra gim. 2006 m.). Apelianto nurodoma ekonominė krizė Lietuvoje tęsėsi nuo 2008 iki 2010 m., taigi net ir pasibaigus šiai krizei, pareiškėjas iki dabar turėjo dar 6 metus sąžiningai vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kaupti lėšas, ieškoti geresnio, didesnes pajamas generuojančio darbo, mokytis paklausios profesijos ir pan.
Apibendrindamas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog apeliantas žinodamas pareigą teikti visus įrodymus apie savo turtą, šią pareigą atliko netinkamai ir toliau gyvendamas užsienio šalyje siekia ne sąžiningo bankroto bylos proceso. Veikdamas neskaidriai, t. y. nepateikdamas duomenų apie turimą turtą, pajamas, skolinius įsipareigojimus užsienio šalyje, tikėtina, suprasdamas ir tai, jog tokių duomenų teismas savo iniciatyva nerinks, apeliantas elgiasi vienareikšmiškai nesąžiningai (FABĮ 1 str. 1 d.), ir visa tai sudaro pagrindą abejoti jo kaip asmens nemokumu FABĮ 2 str. 2 d. ir 5 str. 8 d. 1 p. normų prasme. Teismas mano, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjas nepateikė (neatskleidė) teismui visų duomenų apie savo turimą turtą, pajamas, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Pareiškėjas savo kreditorių atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, veikia priešingai savo kreditorių interesams, tai rodo apelianto nenorą kuo greičiau su jais atsiskaityti, dėl to pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai laikė nesąžiningu (CPK 185 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo ginčo situacijos aplinkybių vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui kaip asmeniui, neatitinkančiam minėtų FABĮ 2 str. 2 d., 5 str. 8 d. 1 p. nuostatų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.