Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „L. B.“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, o paskirti kuratorių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu 2020 m. liepos 3 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis).

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovo prašymu sprendimas priimamas už akių. Pagal Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2020 m. birželio 19 d., todėl ši data laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 137 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovo pateikti dokumentai – 2015 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 169936 bendrosios ir specialiosios sąlygos, 2019 m. gegužės 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2019-05/01 ir priedo Nr. 1 nuorašas, pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, subrogacijos sutartis ir kiti dokumentai patvirtina, kad pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui 550 Eur vartojimo kreditą su103,79 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma – 170,79 proc.). Atsakovas įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą iki 2016 m. liepos 22 d. ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais, tačiau prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinio kreditoriaus ir UAB „F. F.“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „F. F.“ perėmė visą UAB (duomenys neskelbtini) paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir atsakovo sutartį. 2019 m. tarp UAB „F. F.“ ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Subrogacijos sutartis, kurios pagrindu UAB „F. F.“ perleido reikalavimo teises UAB (duomenys neskelbtini) į UAB „F. F.“ skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į Sutarties pagrindu susidariusią atsakovo skolą. 2019 m. gegužės 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teises dėl skolos perleido UAB „L. B.“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui pranešta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas ieškovei privalėjo sumokėti 521,91 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 303,09 Eur bendros kredito kainos.

Atsakovas su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė paskaičiavo 788,84 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo (Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktas ir Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktas) už 533 dienas (laikotarpis nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2018 m. sausio 7 d.), taikydama 103,79 proc. metinę palūkanų normą (521,91 Eur × 103,79 proc. / 365 × 533 dienų).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 punktą kredito gavėjas įsipareigoja laiku ir visiškai grąžinti jam pagal Sutartį suteiktą kreditą, mokėti palūkanas, kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktas numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas. Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad laiku paskolos negrąžinęs paskolos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar dalį kitam asmeniui jeigu tai neprieštarauja įstatymams bei sutarčiai ir reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Civilinio kodekso 6.101 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės teiginį, kad atsakovas prievolę vykdė netinkamai, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 521,91 Eur negrąžinto kredito, 303,09 Eur bendros vartojimo kredito kainos ir 788,84 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.

Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 36 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 121 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidų, iš viso 157 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 3,60 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1R-261/1K-355 (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 521,91 Eur negrąžinto kredito, 303,09 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 788,84 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 157 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1770,84 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt eurų 84 ct) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1613,84 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trylikos eurų 84 ct) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.