- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-27-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Arvydas Žibas, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijos, A. M., M. F., V. F., A. F., A. T., N. T., N. S., V. Š., R. T., I. G., I. S.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant pareiškėjai A. D., jos atstovams adv. Laurai Taminskaitei, Vladui Naus, suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Elenai Darbutaitei, suinteresuotam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, M. F., A. M., V. F., A. F., V. F., M. F., A. T., N. T., N. S., V. Š., R. T., I. G., I. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos R. S. ir A. D. kreipėsi į teismą prašydamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. mama M. K., mirusi 1980 m. rugpjūčio 19 d. iki nacionalizavimo nuosavybės teisėmis valdė 2 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), paveldėtą po O. F. mirties; be to, prašė tuo pačiu tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. tėvas A. F., miręs 1968 m. sausio 31 d. iki nacionalizavimo nuosavybės teisėmis valdė 4 ha žemės sklypą ( 2 ha įgijo už brolio P. F. globą ir 2 ha paveldėjo pagal testamentą) buvusį(duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. S. motina – M. K. nuosavybės teise valdė 2 ha žemės sklypą buvusį (duomenys neskelbtini), paveldėtą po O. F. mirties ir juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. D. tėvas A. F. nurodytoje vietovėje valdęs 2 ha žemės sklypą, įgytą už brolio P. F. globą. Bylą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, jog A. F. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdęs 2 ha žemės sklypą, paveldėtą pagal testamentą, nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.
Kauno apygardos teismas 2004 m. balandžio 27 d. nutartimi patenkino suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimą: sprendimo dalis, kuriomis nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjos R. S. motina M. K., o pareiškėjos A. D. tėvas A. F. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), valdę po 2 ha žemės panaikino, kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2004 m. spalio 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas R. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, panaikino ir paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria tenkinas R. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kitą Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 27 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. D. 2005 m. sausio 21 d. pareiškimu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. F. (miręs 1968m. sausio 31 d.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Iš jų-2 ha paveldėti pagal testamentą, 2 ha- po brolio P. F. mirties 1940 m. sausio mėn. Pareiškėja paaiškino, kad įstatymo nustatyta tvarka ir laiku kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo A. F. turėtą 4 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Dabartiniu metu adresas (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisei patvirtinti pateikė 1936m. sudarytą testamentą. Juo senelis J. F. savo turėtą žemę padalijo vaikams. 2 ha skirti jos tėvui A. F.. Kadangi šeimoje buvo nebylys brolis P. F., jis liko gyventi su jos tėvu. Todėl jį išlaikyti ir prižiūrėti teko jam. P. F. nebuvo vedęs, neturėjo šeimos. Minėtas 2 ha žemės sklypas nebuvo atskirtas nuo A. F. žemės. Gyvenant kartu su pareiškėjos tėvu, pastarasis dirbo šią žemę. P. F. mirus 1940 m. sausio mėn. pareiškėjos tėvas paveldėjo šiuos 2 ha ir nacionalizacijos dienai valdė 4 ha žemės. Nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti išlikę archyviniai dokumentai. Pareiškėja nurodė, kad po 2004 m. spalio 11 d. nutarties įsiteisėjimo gavo naujus dokumentus ir šie nauji dokumentai bei juose nurodytos aplinkybės nebuvo pareiškėjai ir teismui žinomi bylos nagrinėjimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 16 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje.
Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą pakartotinai 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas A. F. (miręs 1968m. sausio 31 d.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Iš jų- 2 ha paveldėti pagal testamentą, 2 ha- po brolio P. F. mirties 1940 m. sausio mėn. Teismas nurodė, kad civiliniams santykiams gali būti taikomi tik tie teisės aktai, kurie galiojo tų civilinių santykių atsiradimo momentu. Tuo metų galiojusių Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1134 str. nustatyta, kad po palikėjo mirties nelikus žemutinių giminaičių, paveldėjimo teisė pereina į šalutines eiles. Pagal 1137 str. artimiausią teisę paveldėti šalutinėse eilėse turėjo broliai ir seserys. Pagal 1138 str. šalutinėse eilėse paderminiai turtai, kuriuos turėjo bevaikis, patenka į tėvo giminę. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad P. F. buvo kurčnebylis, nevedęs, vaikų neturėjo jam naminiu testamentu paskirtą žemę dirbo brolis A. F.. P. F. žemė nebuvo atskirta nuo A. F. žemės, kad testamentu P. F. paskirtą žemę dirbo brolis Andrius, todėl teismas sprendė, kad mirus P. F., vadovaujantis Sąvado X tomo I dalies 1134 str. ir 1138 str. žemė atiteko broliui A. F., kuris ją valdė iki nacionalizacijos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas A. F. (miręs 1968-01-31) po savo tėvo mirties pagal testamentą paveldėjo 2 ha žemės palikti nenagrinėtu, o kitoje dalyje pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai ir nepilnai juos ištyrė, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kuri turėtų būti taikoma nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Taip pat teismas neturėjo pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas A. F. (miręs 1968-01-31) po savo tėvo mirties pagal testamentą paveldėjo 2 ha žemės. Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, byloje yra šį faktą patvirtinantys dokumentai, o be to, Kauno apskrities viršininko administracija šio fakto ir neginčijo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. D. prašo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti pilnai ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-09 sprendimą. Pareiškėjos nuomone, apeliantas netinkamai aiškina tiek pareiškimo dalyką, tiek skundžiamo sprendimo esmę, nes teismo buvo prašoma nustatyti ir teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. F. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šios žemės įgijimo aplinkybės, kad 2 ha - paveldėti pagal testamentą po tėvo J. F. mirties 1936 m., o 2 ha - po brolio P. F. mirties 1940 m. sausio mėn., nėra savarankiški reikalavimai ir negali būti išskirtos. Be to, apeliantas iš esmės ginčijo prašomą nustatyti faktą ir pareiškėja negalėjo kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
CPK 370 straipsnyje nustatyta prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų, t. y. prašymo atnaujinti procesą priėmimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis), prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 straipsnio 3 dalis) ir bylos nagrinėjimas pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi teisę priimti vieną iš CPK 371 str. 1 d. įtvirtintų procesinių sprendimų: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį). Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimą (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 str. 3 d.). Jeigu teismas keičia ar naikina savo ankstesnį sprendimą, kuris buvo peržiūrėtas instancine tvarka, jis motyvuojamoje sprendimo dalyje turi nurodyti ankstesnėje byloje priimtus visų instancijų procesinius sprendimus, padaryti nuorodą į CPK straipsnio 3 dalies nuostatą, o rezoliucinėje sprendimo dalyje pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) panaikinimo ar pakeitimo bei išdėstyti naujo sprendimo (nutarties) rezoliuciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino jau išnagrinėtoje byloje procesą ir bylą nagrinėjo pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles. Apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės priėmė sprendimą ir nustatė pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau nei sprendimo rezoliucinėje, nei motyvuojamoje dalyse nepasisakė dėl 2003m. gruodžio 22d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir pažeidė procesinės teisės normas. Toks procesinės teisės normų pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu ( CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas padarytų pažeidimų pirmosios instancijos teisme ištaisyti negali. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti pažeidimai šalintini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. gegužės 9d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.