- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 1-1523-818/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-02231-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- D. G., N. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje RYTIS GUŽAUSKAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-10-12 Vilniaus miesto l apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d. - 45 paros arešto, uždraudžiant nuteistajam naudotis teise vairuoti motorines transporto priemones trejiems metams ir konfiskuojant lengvąjį automobilį „Jaguar XJ8“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalį 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. G. nesunkiai sutrikdė savo nepilnametės dukters N. G. sveikatą, o būtent:
jis, 2012-11-27 apie 12.20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai nepilnametei dukrai N. G. į veidą, tuo padarydamas jai dešinės akies eroziją, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį. Tokiais savo veiksmais padarė nepilnametei N. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis R. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir teismui parodė, kad pripažįsta, kad sudavė savo dukrai N. G., tačiau nurodė, tai padarė netyčia, jis nesiekė jos sužaloti. Jis su žmona stovėjo koridoriuje, kuriame tamsu, prieblanda, langų nėra, nedegant šviesos ten vos galima įžiūrėti, kad yra žmogus, konfliktavo, aiškinosi, bet iki muštynių priėję nebūtų. Jis norėjo nueiti nuo žmonos, sukosi, kad stovėjo Neda nematė. Konflikto metu dukra pasipainiojo netyčia, tuo metu jo veiksmas buvo nesąmoningas, jis atbuliniu rankos mostu netyčia pataikė dukrai tiesiai į nosį. Smūgis išėjo gana stiprus, netiesus. Tikslo sužaloti dukros neturėjo. Savo žmonos ir dukros atžvilgiu nenaudojo jokių fizinių veiksmų Sutinka, kad buvo padarytas dukrai sužalojimas. Dėl dukros sužalojimu papildomai pas medikus nereikėjo kreiptis ir papildomai kažką daryti. Nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą veiką įrodyta sekančiais duomenimis:
nukentėjusiosios N. G. teisme duotais parodymais, kuri teismui parodė, kad tėtis ir mama pykosi koridoriuje, ji girdėjo ginčą, atėjo į koridorių, tėtis buvo nusisukęs, jai tada pasirodė, kad tėtis kažką daro su mama, buvo labai išsigandusi. Ji ėjo link tėčio, smūgio metu tėvas sukosi, mano, kad jis jai trenkė tikrai netyčia, mano, kad jis jos nematė. Jai skaudėjo nosį. Ji nieko neatsimena, jos regėjimas nepablogėjo. Ta dėmelė ant akies pas ją buvo anksčiau. Santariškėse, atrodo sakė, kad ne dėl smūgio buvo dėmelė ant akies, tai iš anksčiau, parašė dėl to, kad nuo smūgio buvo patinusios akys. Tėtis jos atsiprašė iš karto, ji jam atleido. Tėvas nevartoja alkoholio, ar vartojo alkoholį tą dieną, nematė ir negali pasakyti ar jis buvo neblaivus. Su tėčiu susitaikė.
Nukentėjusiosios D. G. teisme duotais parodymais, kuri teismui parodė, kad vieną vakarą jos vyras buvo neblaivus, tarp jų buvo konfliktas. Konfliktą išgirdo dukra ir atėjo. Vyras stovėjo nugarą į ją, ji stovėjo šonu, dukra stovėjo jam už nugaros, jis skeryčiojosi rankomis ir trenkė dukrai, pasipylė kraujas. Tyčios nebuvo, vyras netyčia sužalojo dukrą, tai buvo šoninis sukimasis, sukimosi metu buvo smūgis. Nedai buvo sutrenkta nosis, jai pradėjo skaudėti akis, dėl to ir tikrino regėjimą. Vyras po įvykio jų atsiprašė ir labai gailėjosi.
Liudytojas D. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. Įvykį nelabai prisimena. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), smurtaujama artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarė. Gavo informaciją, kad bute nieko nėra, nukentėjusioji su dukra išvyko į ligoninę.
Liudytojas I. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patruliu. Įvykio neatsimena. Jiems buvo paaiškinta, kad yra pareiškimas, reikia asmenį pristatyti į policijos komisariatą. Kalbėjo su nukentėjusiąja D. G., su N. G. nekalbėjo. Kokia buvo D. G. emocinė būsena, neprisimena. R. G. tuo metu miegojo, jie jį pažadino, su juo nebendravo ir pristatė į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą. Jis elgėsi ramiai. Dokumentų dėl nukentėjusiųjų sužalojimų gal nematė. Spec. priemonių prieš R. G. nenaudojo.
Liudytojas P. B. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patruliu. Įvykio neatsimena. Minėtu adresu važiavo, nes bute buvo vyras, kurį reikia sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus m. 5 policijos komisariatą. Pranešimą gavo iš Operatyvaus valdymo skyriaus. Apie nukentėjusios skambutį informacijos neturi.
Ekspertė J. G.-D. parodė, kad yra įtraukta į Teisingumo ministerijos patvirtintą ekspertų sąrašą. Palaiko pateiktą išvadą, kuri buvo duota, vadovaujantis nukentėjusios N. G. 2012-11-30 14.30 val. apžiūros duomenimis ir ambulatorine kortele iš Santariškių ligoninės. Išvadoje nurodyta, kad nustatyta dešinės akies erozija, nosies kaulo lūžis. Tokie sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Negalėtų išskirti, kokiu būdu, atbula ar neatbula ranka buvo suduotas smūgis. Jei pakanka jėgos nosies kaulo lūžiui, galima suduoti ir atbula ranka. Tiesioginis smūgis tada, kai suduodama į tą vietą, kur atsiranda sužalojimas, netiesioginis, kai suduodama į vieną vietą, o sužalojimas atsiranda kitoje. Buvo nustatyti nosies lūžis ir dešinės akies erozija. Kilo abejonių, kiek smūgių buvo suduota, negaliu pasakyti buvo vienas ar keli smūgiai. Akis galėjo būti sužalota kitu daiktu. Jeigu buvo rankos mostas, akis galėjo būti sužalota nagu, pasiekti kumščiu rageną neįmanoma. Kadangi lūžo nosies kaulas, turėjo būti nemaža jėga. Pastūmus, kaulas nelūžta. Akies erozija galėjo atsirasti dėl į akį patekusių nešvarumų. Tai ragenos suerzinimas. Galėjo atsirasti tuo laikotarpiu. Jis gyja 5-7 dienas. Akies uždegimas skiriasi nuo erozijos. Kad atsirastų akies erozija, turi būti dirginimas. Smūgio metu ragena galėjo būti įdrėksta. Akis galėjo būti sužalota pirštu smūgio metu. Neatmeta galimybės, kad galėjo būti sužalota kitu laikotarpiu. Vienu smūgiu galėjo būti sužalota ir nosis, ir akis.
2012-11-27 D. G. Protokolu-pareiškimu pareiškė, kad 2012-11-27 apie 12.20 val. Vilniuje, Tolminkiemio g. 21-2, bute neblaivus sutuoktinis R. G. sudavė kumščiu dukrai N. G. į veidą ir sulaužė nosį (b.l. 1).
2012-11-27 Apžiūros protokolu ir fotolentele nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Tolminkiemio g. 21-2, Vilniuje. Minėtas butas yra pirmame aukšte. Šalia buto durų ir ant slenksčio raudono skysčio (galimai kraujo) dėmės (b.l. 8-11).
2012-11-30 Specialisto išvadoje Nr. G 2722/12(01) nurodyta, kad N. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-11-27). N. G. nustatyta: dešinės akies ragenos erozija, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti 1-2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai pavojaus gyvybei nekėlė. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Klausimas, ar nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, spręstinas pateikus konkrečias susižalojimo aplinkybes. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui (b.l. 32-33).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2012-11-28 12:57 val. R. G. nustatytas 1,33 promilių girtumas (b.l. 86).
Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio nuostatas smurtas yra kai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Pagal BK 138 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi šios veikos subjektyviajai pusei būdinga tyčia. Tyčios ir neatsargumo sąvokas pateikia BK 15 ir 16 straipsniai. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nusikalstamą veiką darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra padarytas tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Iš BK 15, 16 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Todėl pagal BK 15 ir 16 straipsnių reikalavimus reikia išsiaiškinti visus kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais prieš nukentėjusįjį ir tų veiksmų padariniais, t.y. išsiaiškinti, kaip kaltininko sąmonėje atsispindėjo (buvo suvokti) visi BK 138 straipsnyje įtvirtintos sudėties požymiai ir kokios buvo kaltininko valios pastangos dėl atsiradusių nusikalstamų padarinių. Veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą neturi reikšmės ar veika buvo padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. R. G. sukdamasis turėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
Nenustatyta, kad nukentėjusiosios N. G. ir D. G. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį R. G.. Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamojo R. G. kaltės įrodymais. Be to, minėta specialisto išvada patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas ją laiko kaltinamojo R. G. kaltės įrodymais.
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. G. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalį 3 punktą, nes R. G. tyčiniais veiksmais (netiesioginė tyčia) vartojo fizinį smurtą savo šeimos nario atžvilgiu. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo R. G. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas kaltinamajam R. G. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis R. G. anksčiau teistas (b.l. 88-94), administracine tvarka baustas (b.l. 97-100), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 103), Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre gydytas krizių intervencijos skyriuje nuo 2012-01-19 iki 2012-01-28. Diagnozė: F32.10-Vidutinio sunkumo depresijos epizodas (b.l. 104), Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2001-10-29. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b.l. 102). Atlikus specialisto konsultaciją, 2013-01-18 išvadoje Nr. 89TPK-31 konstatuota, kad R. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l. 106).
Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, kaltinamajam R. G. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti R. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-11-28 14.00 val. iki 2012-11-29 13.30 val. (viena diena) ir šią dalimi jam sumažinti paskirtą bausmę.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 188,41 Lt dydžio civilinį ieškinį. Teisminio nagrinėjimo metu gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimas, kuriame nurodoma, jog Valstybinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisako, kadangi R. G. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, priimtinas Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendė:
pripažinti R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, už nesunkų savo dukros sužalojimą ir paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, R. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2012-11-28 14.00 val. iki 2012-11-29 13.30 val. (viena para), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. G. kardomosios priemonės neskirti.
Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.