Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286, 290 straipsnius 12 MGL (1 560,00 Lt) dydžio bauda, 2016 m. kovo 9 d. nutartimi bauda pakeista viešaisiais darbais;

3) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, 2016 m. balandžio 1 d. bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. 2020 m. balandžio 22 d. apie 22.00 val., apsvaigusi nuo alkoholio, sklype adresu (duomenys neskelbtini), sugadinusi turtinės vertės neturintį vagonėlio lango fiksatorių, pro langą įsibrovė į patalpą-gyvenamąjį vagonėlį ant ratų ir iš vidaus pagrobė Z. P. priklausantį turtą – 3,50 euro vertės 15 litrų talpos plastikinį kibirą su dangčiu, 3,50 euro vertės 12 litrų talpos plastikinį kibirą, 10,00 eurų vertės 40 dydžio alyvinės spalvos moteriškas gumines šlepetes, 1,00 euro vertės 40 dydžio tamsiai mėlynos spalvos gumines šlepetes, 5,00 eurų vertės nublukusios melsvos spalvos rankšluostį, tuo nukentėjusiajai Z. P. padarė 23,00 eurų turtinę žalą.

Kaltinamoji L. J., apklausta kaip įtariamoji, kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. apie 22.00 val. po žvejybos ji su sugyventiniu neblaivūs ėjo namo. Eidami pamatė vagonėlį ant ratų, langas buvo praviras. Sugyventinis norėjo gerti, todėl ji įlindo per langą į vagonėlį ir ten rado vandens. Į vagonėlį įlipo ir P. Atsigėręs P. užmigo. Ji apžiūrinėjo daiktus ir rado jai tinkančių. Pasiėmė du plastikinius kibirus, dvi poras šlepečių, indų ploviklio buteliuką, skysto muilo buteliuką, garso kolonėlę ir rankšluostį. Visus daiktus susidėjo į vieną kibirą ir, pažadinusi sugyventinį, ėjo namo. P. daiktų nematė. Pakeliui daiktus paslėpė krūmuose. Apie tai P. nieko nesakė. Labai gailisi pagrobusi daiktus (b. l. 144-146, 151-153).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų jos kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji Z. P. parodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso sūnui A. P. Šiame žemės sklype stovi gyvenamasis vagonėlis, kuris priklauso jai, jame lankosi vasaros metu. Daiktai, esantys minėtame vagonėlyje, priklauso jai. 2020 m. balandžio 22 d. buvo savo vagonėlyje, apie 18.00 val. išvažiavo. Gyvenamojo vagonėlio duris užrakino, visus vagonėlio langus iš vidaus uždarė, užspaudė. Kitos dienos rytą, t.y. 2020 m. balandžio 23 d. apie 10.00 val. atvykusi į minėtą sklypą, atsirakinusi vagonėlio duris ir įėjusi į vidų, pastebėjo, kad iš vidaus pagrobti daiktai: 20,00 eurų vertės antklodė (rudos spalvos, vilnonė, viengulė), 20,00 eurų vertės dviejų kaitlenčių dujinė viryklė, 5 litrų talpos raudonos spalvos buitinis dujų balionas su dujomis, 20,00 Eur vertės, dar vienas 5 litrų talpos raudonos spalvos buitinis dujų balionas su dujomis, 20,00 eurų vertės, iš virtuvinės spintelės pavogta 40,00 eurų vertės 5 litrų talpos ketaus puodas skirtas virti-troškinti ant laužo, 7,00 eurų vertės du plastikiniai raudonos spalvos kibirai, iš virtuvinės spintelės stalčiaus pavogti įvairūs metaliniai stalo įrankiai – 2 šaukštai, du šaukštukai, vienas molinis, kurių bendra vertė 5,00 eurai, mediniai rankų darbo stalo įrankiai – šaukštas ir mentelė, kurių bendra vertė 10,00 eurų, naujos guminės šlepetės, 10,00 eurų vertės, odiniai turistiniai aulinukai, 40,00 eurų vertės, iš spintos pavogtas rausvos spalvos 15,00 eurų vertės tinklas nuo vabzdžių, sulankstoma viengulė lova su čiužiniu, 70,00 eurų vertės, 5,00 eurų vertės rankšluostis, trys poros 6,00 eurų vertės juodos spalvos darbinių pirštinių. Dėl lango fiksatoriaus sugadinimo padaryta nežymi žala, jos nevertina. Sulaužytas plastikinis stoglangio stiklas, padaryta 30,00 eurų žala. Šiuo nusikaltimu dėl pavogtų daiktų padaryta 288,00 eurų turtinė žala. O dėl sugadinto stoglangio padaryta 30,00 eurų turtinė žala. 2020 m. birželio 5 d. atvykus į Prienų policijos komisariatą kabinete pamatė jai priklausančius du plastikinius raudonos spalvos 12 litrų ir 15 litrų kibirus. Taip pat atpažino dvejas gumines šlepetes. Vienos šlepetės nunešiotos, jų vertė 1,00 euras. Melsvos spalvos rankšluostis, kuris buvo iš vagonėlio. Taip pat buvo ir kitų daiktų, t. y. juodos spalvos garso kolonėlė, indų ploviklis „Fairy" ir rankų skystas muilas „Liquid soap“, tačiau šie daiktai ne jos. Daiktus, t. y. kibirus, šlepetes, rankšluostį, grąžino, dėl šių daiktų niekam pretenzijų neturi. Dėl jų ieškinio nereikš. Dėl likusių daiktų padaryta 266,00 eurų turtinė žala (b. l. 17-19, 56-58).

Liudytojas P. V. parodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. su sugyventine L. J. Verknės upėje žvejojo. Abu gėrė alų, jis jautėsi stipriai apsvaigęs. Buvo bloga, troškino. Ėjo link namų, o kas vyko vėliau, nepamena. Tik L. vėliau pasakojo, kad vagonėlio langas buvo praviras ir jie įlipo į vidų. Atsibudo jis namuose, tačiau jokių svetimų daiktų nebuvo. Jis iš vagonėlio nieko neėmė. Kaip suprato, įlipo į vagonėlį, atsigėrė, pabuvo ir grįžo namo (b. l. 97-99).

Iš 2020 m. balandžio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Z. P. kreipėsi į policiją dėl vagystės iš vagonėlio. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 17-25).

2020 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėse užfiksuota mobilaus gyvenamojo vagonėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Vagonėlio durų užraktas nepažeistas. Apžiūros metu langas atidarytas, fiksuojamas trimis fiksatoriais, vienas fiksatorius sulaužytas. Stoglangio plastikinis stiklas išlaužtas. Viduje yra įvairių namų apyvokos daiktų (b. l. 26-35).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. J. tyrimui pateikė du plastikinius kibirus, dvi poras šlepečių, indų ploviklio „Fairy“ buteliuką, skysto muilo „Liquid“ buteliuką, garso kolonėlę „Yoko“, rankšluostį (b. l. 37-38).

Daiktų apžiūros protokolu, foto lentelėmis, kuriais apžiūrėti pateikti daiktai. Po apžiūros du plastikiniai kibirai, dvi poros šlepečių, rankšluostis grąžinti Z. P. (b. l. 40-53).

2020 m. birželio 11 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)atskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas nenustatyto asmens atžvilgiu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdytos 2020 m. balandžio 22 d. laike nuo 18.00 val. iki 22.00 val. (duomenys neskelbtini) dėl antklodės, dujinės viryklės, dviejų dujų balionų, ketaus puodo, stalo įrankių, medinių įrankių, odinių aulinukų, tinklo nuo vabzdžių, sulankstomos lovos su čiužiniu, trijų porų pirštinių vagystės. Tyrimo metu paimtus bešeimininkius ir menkaverčius daiktus – indų ploviklio „Fairy“ buteliuką, skysto muilo „Liquid“ buteliuką, garso kolonėlę „Yoko“ pareigūnams pavesta sunaikinti (b. l. 5-15).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji sklype adresu (duomenys neskelbtini), sugadinusi turtinės vertės neturintį vagonėlio lango fiksatorių, pro langą įsibrovė į patalpą-gyvenamąjį vagonėlį ant ratų ir iš vidaus pagrobė Z. P. priklausantį turtą – 3,50 euro vertės 15 litrų talpos plastikinį kibirą su dangčiu, 3,50 euro vertės 12 litrų talpos plastikinį kibirą, 10,00 eurų vertės 40 dydžio alyvinės spalvos moteriškas gumines šlepetes, 1,00 euro vertės 40 dydžio tamsiai mėlynos spalvos gumines šlepetes, 5,00 eurų vertės nublukusios melsvos spalvos rankšluostį, tuo nukentėjusiajai Z. P. padarė 23,00 eurų turtinę žalą. Nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad grobdama svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamoji turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu ir disponavo juo. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji L. J. teista tris kartus, teistumas išnykęs (b. l. 116-118, 120-130), penkis kartus bausta administracine tvarka (b. l. 131-135), už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (b. l. 136), nedirbanti (b. l. 137), neregistruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 138), psichiatro kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (b. l. 115). L. J. padaryta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė būdama tris kartus teista, darytina išvada, kad ankstesnėmis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kaltinamoji išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Ji nepaisant taikytų švelnesnių bausmių ir priemonių savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl manytina, kad bausmės tikslai paskyrus jai bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, juolab, kad iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąją, matyti, kad ji nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, duomenų ir įrodymų, kad kaltinamoji turi santaupų, byloje nėra, taip pat ji yra bausta administracine tvarka, dalies paskirtų baudų nesumokėjusi, todėl spręstina, kad ji galimai negebėtų sumokėti už šią nusikalstamą veiką teismo paskirtos baudos (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji L. J., jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir dėl jai siūlomos skirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 157).

Kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajai, nes ji atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

L. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 155-156).

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Bausmę paskirti atlikti Panevėžio pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. J. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Kaltinamajai L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamajo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.