Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. B. 2023 m. liepos 20 d. apie 00.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė rankomis, kojomis ir guminiu trinkelių plaktuku ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai A. Z. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai A. Z. poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, kaktoje, kairėje kojoje, abiejuose dilbiuose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje, kairių VIII-IX kairių šonkaulių lūžimus, tokiu būdu sukeldamas A. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. B. kaltas prisipažino visiškai. Apklaustas teisme jis parodė, kad A. pažįsta apie 2 metus. Nurodytu laiku A. atvažiavo pas jį į namus. Tą vakarą jis buvo išgėręs, todėl tarp jų kilo konfliktas, kurio metu A. norėjo išeiti iš jo namų. Tada jis supyko ir prieš A. panaudojo fizinį smurtą. Pripažįsta, kad sudavė A. rankomis, kojomis ir guminiu trinkelių plaktuku kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Vėliau jis pamatė, kad A. skauda šoną, kad jai tikrai negerai, trūksta oro, todėl padėjo jai atsikelti ir davė vaistų nuo skausmo. Siūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau A. atsisakė. Ji pas jį pramiegojo iki ryto. Gal po savaitės A. parašė, kad lūžo jai šonkauliai. Jis tikrai nenorėjo jos nei sužeisti, nei nuskriausti. A. jis atsiprašė ir ji jam atleido. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Sutinka atlyginti padarytą žalą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti A. Z. parodymai, kad 2023-07-19 apie 22.05 val. ji po darbo nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas draugą V. B.. Ji su juo kartu negyvena, bendro ūkio neveda, susitinka romantiškai praleisti laiką. Jai nuvykus pas V. B., šis jau buvo akivaizdžiai neblaivus, konfliktiškai nusiteikęs, priekaištavo, kad ji vėlai baigė darbą, kėlė pavydo scenas. Jai pasakius, kad dėl jo neblaivumo ji su juo nekalbės, V. B. tapo dar labiau agresyvus ir rankomis bei kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių jai per įvairias kūno vietas, rankomis sugriebęs už kaklo bandė smaugti, paėmęs kažkokį daiktą sudavė kelis kartus. Šiais savo veiksmais jis jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Dėl sukelto fizinio skausmo negali tiksliai pasakyti kiek smūgių jai buvo suduota konflikto naktį, kadangi tuo metu buvo stipriai išsigandusi, sumušta, bejėgė. Kiek atsimena, tą naktį bandė šauktis pagalbos, tačiau kaimynai negirdėjo arba nekreipė dėmesio. Vienu momentu jai pavyko ištrūkti iš buto, tačiau V. B. staigiai įsitempė ją atgal į savo butą. 2023-07-20 apie 10.00 val. V. B. ją parvežė namo. Dėl padarytų sužalojimų ji kreipėsi į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Iškart po įvykio ji į policiją nesikreipė, nes jai buvo labai gėda, jautė baimę, tačiau 2023-07-24 apsilankė pas traumatologą, kur jai buvo atlikta šonkaulių rentgenograma ir nustatytas šonkaulių lūžis. Šiuo metu ji yra nedarbinga, sunkiai vaikščioja, jaučia stiprų fizinį skausmą. (b. l. 7–12)

Nukentėjusioji A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po smūgių jai lūžo du kairės pusės šonkauliai. Į medikus ji iš karto nesikreipė, kadangi bijojo, jo prašė, kad jis ją parvežtų namo ir už tai ji niekur nesikreips. Kiek buvo smūgių ji nežino, kadangi buvo užsidengusi rankomis galvą, nematė su kuo konkrečiai jis smūgiavo, ranka, koja ar plaktuku. Vienas smūgis buvo labai stiprus, po kurio jai pritrūko oro. Kadangi jai skaudėjo kairės pusės šoną, į darbą eiti negalėjo. Paskambinusi savo šeimos gydytojai pasakė, kad jai problemos su žarnynu o apie galimai lūžusius šonkaulius jai nieko nesakė. Kadangi skausmas per savaitę nepraėjo, kreipėsi į savo šeimos gydytoją, jai pasakė, kad nukrito nuo lovos ir jai skaudą šoną. Kad buvo sumušta, nieko nesakė, kadangi vis dar bijojo, nes V. jai skambindavo ir klausdavo kaip jaučiasi. Jo klausė, kodėl jis taip pasielgė o jis atsakydavo, kad nežino. Gydytoja išrašė siuntimą pasidaryti (duomenys neskelbtini) poliklinikoje rentgeno nuotrauką. Nuotrauka parodė, kad jai lūžę du šonkauliai. Jai buvo išrašytas nedarbingumas, kuriame prabuvo virš mėnesio. Daugiau į jokius medikus nesikreipė ir ligoninėje negulėjo, operacija reikalinga nebuvo. Kai sužinojo, kad jai lūžo šonkauliai, V. pasakė, kad nebenori, kad jis jai skambintų, kad viskas tarp jų baigta. Po šių jos žodžių jam, jis pasakė, kad dabar jau lauktų jo pasirodymo jos namuose. Kadangi ji išsigando, kad jis gali jai ką nors vėl padaryti, tada kreipėsi į policiją. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Nori, kad V. atsakytų pagal įstatymą už tai, kad ją sužalojo (b. l. 141–144)

Nukentėjusioji A. Z. pateikė sms susirašinėjimą su V. B.. SMS tekstas patvirtina, kad V. B. panaudojo fizinį smurtą prieš A. Z., ko pasėkoje jai lūžo šonkauliai (b. l. 73–133).

Iš liudytojos N. Z. parodymų matyti, kad mama bendravo su V. B.. Jis ateidavo pas jas į namus. Mama, ji, brolis kuriam 10 metų, gyvena kartu. Pati namuose būna mažai, kadangi daug mokosi ir dirba. Kuri tai buvo diena ir mėnuo jau nepamena, ji pastebėjo, kad mama keletą dienų neišėjo į darbą. Tada jos paklausė kas nutiko. Ką ji tuo metu pasakė, ji nepamena. Bet vėliau, po keleto dienų, ji pasisakė, kad jai V. trenkė į šoną, ir daugiau nieko nedetalizavo. Ar jai skambino V. ar mama su prašymu paduoti kokius tai vaistus, ji šito nepamena. Matė, kad mamai skaudėjo šoną, tačiau ši jai taip nieko ir nepasakojo. Kad mamai lūžę šonkauliai, sužinojo maždaug prieš savaitę (b. l. 147–148).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kaktoje, kairėje kojoje, abiejuose dilbiuose, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, kairių VIII-IX kairių šonkaulių lūžimai A. Z. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumščiai ar koja ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų pobūdis ir medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-07-20. Dėl šonkaulių lūžimų sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 67–69).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba Nukentėjęs praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų profesinio ar bendro darbingumo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad kilus konfliktui tarp jo ir draugės A. Z., jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, suduodamas jai rankomis, kojomis ir guminiu trinkelių plaktuku ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Kad būtent V. B. naudojo fizinį smurtą prieš A. Z., suduodamas jai smūgius į įvairias kūno vietas, patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos N. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kad nukentėjusiajai A. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajai elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl to sutrikdys nukentėjusiajai sveikatą ir norėjo taip veikti. Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo V. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu.

Nukentėjusioji A. Z. teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo susitaikymo instituto taikymui ir sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir jos atsiprašė.

Prokurorė susitaikymo instituto taikymui neprieštaravo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, o taip pat pati nukentėjusioji sutiko susitaikyti su kaltinamuoju ir neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo jiems susitaikius. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. B. laikomas neteistu, nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka buvo baustas du kartus (1 t., b. l. 157–158). Kaltinamasis V. B. šiuo metu verčiasi individualia veikla. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje jis neregistruotas, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė.

Teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. B. padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Teismas sprendžia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius sąlygos. Yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, negalimas (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam V. B. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

V. Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 1930,41 eurus už nukentėjusiajai A. Z. išmokėtą laikinojo nedarbingumo pašalpą (1 t., b. l. 27–43).

Kaltinamasis su ieškiniu sutinka.

Teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė turtinę žalą, kadangi nukentėjusiajai A. Z. iš fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta nedarbingumo pašalpa. Žala neatlyginta. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.

VI. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina paskelbus nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. Z. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. B., kad jei per vienerius metus jis padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. B. 1930,41 eurus už nukentėjusiajai A. Z. išmokėtą laikinojo nedarbingumo pašalpą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.