Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupė su V. J. , apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

- veikdamas organizuota grupe su žmona V. J. , kuriai baudžiamoji byla nutraukta L. R. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą gauti turtinės naudos, siekiant apgaule įgyti potencialaus pirkėjo didelės vertės turtą, 1992 metų liepos 2 d. išspausdino laikraštyje „Vakarinės naujienos“ Nr. 136 (10405) skelbimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, iš anksto žinodamas, kad namo ir žemės sklypo parduoti neturi teisės, nes jo šeimos nariams - motinai K. J. , žmonai V. J. ir nepilnamečiam sūnui D. J. priklausė tik namo ir žemės sklypo dalis, o kita dalis priklausė T. L. ir L. K. , kurios apie ketinimus parduoti namą nebuvo informuotos;

- toliau veikdamas su V. J. bendrais suderintais veiksmais, pagal skelbimą laikraštyje suradęs potencialų namo pirkėją V. N. , nuslėpė nuo pastarojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą ir susitarė su V. N. , kad už 108 000 JAV dolerių perleis jam namą ir žemės sklypą išduodamas įgaliojimą, suteikiantį teisę pilnai jais disponuoti;

- 1992 m. liepos-rugsėjo mėn. laikotarpyje per kelis kartus gavo iš V. N. 108 000 JAV dolerių (432. 000 litų) grynais;

- 1992 m. spalio 5 d. Vilniuje, veikiantis kaip įstatyminis globėjas už savo nepilnametį sūnų D. J. bei pagal įgaliojimą už motiną K. J. , kartu su žmona V. J. išdavė V. N. notaro A. G. patvirtintą įgaliojimą parduoti arba padovanoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), tvarkyti visus reikalus ir gauti tuo pačiu adresu esančios žemės nuosavybės teisės aktą bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, su teise perįgalioti kitą asmenį, nuslėpdamas, kad pastarasis realiai namu disponuoti negalės, o įgaliojimas yra niekinis, nes nepasirašytas namo bendrasavininkių T. L. ir L. K. , tokiu būdu apgaule savo ir savo šeimos naudai įgijo V. N. didelės vertės turtą – pinigus 108. 000 JAV dolerių (432. 000 Lt. ) sumoje, sumokėtus už namą;

- pasinaudodamas tuo, kad V. N. , nežinodamas apie namo bendrasavininkių T. L. ir L. K. egzistavimą, suvokė išduotą įgaliojimą kaip realią teisę disponuoti namu ir žemės sklypu suteikiantį dokumentą, todėl už savo lėšas rekonstruodamas pagerino namo būklę, pastatė sklype mūrinį pastatą bei atliko kitus statybos ir remonto darbus, toliau slėpdamas nuo V. N. minėtas įgaliojimą niekiniu padarančias aplinkybes, o 1994 m. lapkričio 22 d. atšaukęs 1992-10-05 įgaliojimą, grupėje su V. J. apgaule savo ir savo šeimos naudai papildomai įgijo šį didelės vertės turtą – rekonstravimo darbais atliktą namo pakeitimą, nebaigtą statyti teisiškai neįregistruotą mūrinį pastatą bei statybos ir remonto darbais atliktus kitus pakeitimus žemės sklype, kuriems V. N. išleido viso 2 000 000 litų, t. y. viso apgaule įgijo V. N. turtą 2 432 000 Lt. sumai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d.

G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, parengęs nusikalstamą, organizavo kito žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, o būtent:

jis, veikdamas organizuota grupe su kitu organizatoriumi J. B. ir vykdytojais - banditu gaujos nariu S. S. bei tyrimu nenustatytu asmeniu, siekdamas atkeršyti H. G. S. už kreipimosi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-007-83, kurių pagrindu Mažeikių rajono teismo 1984-06-11 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausmę pagal 1961 m. L. R. BK 18 straipsnį ir 181 straipsnio 1 dalį už kurstymą duoti kyšį, nusprendė suorganizuoti H. G. S. nužudymą, ir, realizuodamas savo nusikalstamą ketinimą, atliko šiuos veiksmus:

- 1993 m. pradžioje paprašė J. B. pasiūlyti pastarojo pažįstamam S. S. už 5. 000 JAV dolerių piniginį atlygį nužudyti H. G. S. , ir pažadėjo už tai sumokėti 5 000 JAV dolerių;

- J. B. sutikus, 1993 m. sausio mėn. tyrimo nenustatytą dieną susitiko su pastaruoju (duomenys neskelbtini), teritorijoje, ir parodė jam H. G. S. gyvenamąją ir darbo vietas, lankymosi vietas, suteikė informaciją apie H. G. S. automobilį bei kitą informaciją, reikalingą pastarojo stebėjimui ir nužudymui, tuo parengė ir tokiu būdu organizavo nusikalstamą veiką – H. G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų;

- J. B. tą pačią dieną perdavus suteiktą informaciją nusikaltimo įvykdymui parinktam S. S. , o pastarajam grupėje su tyrimu nenustatytu asmeniu 1993-01-22 apie 19 val. G. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme iš nenustatyto 16-o kalibro nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo tyčia iššovus H. G. S. , išlipančiam iš savo automobilio VAZ 2109 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į nugarą ir tuo padarius jam nugaros dešinės pusės – krūtinės ląstos dešinės pusės šautinį sužalojimą su kepenų ir dešinio inksto sužalojimu, dešinės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiu, t. y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, nuo kurio H. G. S. tos pačios dienos 22 val. 05 min. mirė ligoninėje, t. y. tyčia H. G. S. nužudžius, perdavė J. B. atlygį už įvykdytą nužudymą – pinigus 5. 000 JAV dolerių sumoje, kuriuos J. B. perdavė nusikaltimą įvykdžiusiam S. S. ,

t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p.

G. J. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, organizavo didelės vertės turto prievartavimą – atvirą kito asmens vertimą perduoti turtą savo ir kitų asmenų naudai neturint tam teisėto pagrindo, atimant asmeniui laisvę, panaudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, o būtent: veikdamas dėl savanaudiškų paskatų tikslu gauti turtinės naudos, organizuotoje grupėje su kitu organizatoriumi J. B. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas L. R. BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bei vykdytojais – banditų gaujos nariais S. S. ir V. M. , taip pat P. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas L. R. BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu) ir dar ne mažiau 4 tyrimo nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą užvaldyti (duomenys neskelbtini) banko valdytojo V. N. didelės vertės turtą, atliko šiuos veiksmus:

- 1993 m. vasario mėn. kreipėsi į J. B. su prašymu padėti organizuoti V. N. didelės vertės turto prievartavimą ir kartu su J. B. sukūrė planą, sutinkamai su kuriuo turėjo būti pagrobtas V. N. kompanionas ir jo veiklai svarbus asmuo I. Ž. Z., o už pastarojo išlaisvinimą iš V. N. paimta 200 000 JAV dolerių išpirka, trečdalį kurios pažadėjo J. B. už nusikaltimo organizavimą ir įvykdymą;

- toliau parengdamas nusikalstamą veiką, 1993 m. vasario mėn. tyrimo nenustatytą dieną parodė J. B. Vilniaus mieste esančias I. Ž. Z. gyvenamąją vietą, darbo vietą, lankymosi vietas ir suteikė kitą informaciją, reikalingą pastarojo stebėjimui ir pagrobimui, kurią J. B. perdavė S. S. , o šis - kitiems nusikaltimo įvykdymui parinktiems asmenims;

- S. S. , V. M. , P. Z. ir nenustatytiems nusikaltimo vykdytojams, veikusiems pagal suderintą planą, apsirengusiems policininkų uniformomis ir prisistačiusiems policijos darbuotojais, 1993 m. vasario 24 d. ryte prie I. Ž. Z. namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsodinus I. Ž. Z. į nenustatytą „Moskvič“ markės automobilį, uždėjus jam antrankius bei uždėjus ant galvos medžiaginę kepurę uždengiant akis, tokiu būdu atėmus jam laisvę, prievarta išvežus į (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą garažą ir jame uždarius, panaudojus jo atžvilgiu fizinį smurtą – smaugus gumine žarna bei sudavus visumoje ne mažiau 50 smūgiu kumščiais į galvą ir rankas, dėl kurių I. Ž. Z. buvo padarytos poodinės kraujosruvos paakiuose ir nosyje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, ir liepus skambinti V. N. reikalaujant sumokėti 200 000 JAV dolerių išpirką už išlaisvinimą, priešingu atveju grasinant nužudyti I. Ž. Z. ir atsiųsti jo kūno dalis V. N. paštu, pagal su J. B. iš anksto suderintą planą neva atsitiktinai atvažiavo pas V. N. , įkalbėjo pastarąjį nesikreipti į policiją ir sumokėti reikalaujamą sumą, taip pat parekomendavo iki tol V. N. nepažįstamą J. B. kaip nusikalstamo pasaulio autoritetą, galinti vesti derybas su pagrobėjais dėl I. Ž. Z. išlaisvinimo bei tarpininkauti perduodant išpirką, ir tą pačią dieną pristatė J. B. V. N. pastarojo gyvenamoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini);

- V. N. surinkus su turto prievartavimo vykdytojais suderėtoje išpirkai skirtą pinigų sumą – 150 000 JAV dolerių, o J. B. apsimetus, kad su I. Ž. Z. pagrobėjais veda tikras derybas telefonu dėl išpirkos perdavimo ir po to 1993-02-25 nuvažiavus su jais susitikti kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), stebėjo V. N. , kad šis nesikreiptų į policiją, bei kartu su J. B. toliau vadovavo nusikalstamai veikai, tačiau suorganizuoto nusikaltimo rezultato nepasiekė, nes prie planuoto susitikimo vietos su J. B. betarpiškai bendravusį nusikaltimo vykdytoją S. S. partrenkė automobilis ir jis pateko į ligoninę, J. B. atsisakė pabaigti realizuoti sukurtą planą ir liepė I. Ž. Z. paleisti, kas ir buvo padaryta 1993-02-25 apie 19 val. pririšus jį prie medžio (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame miške, t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 181 str. 3 d.

Jis taip pat yra kaltinamas tuo, kad 1997 m. rudenį kaip nekilnojamojo turto statyba ir prekyba užsiimantis verslininkas vadovaudamas gyvenamųjų namų Nr. 2 ir Nr. 6 Mėtos skersgatvyje, Palangos mieste, statybai, vykdydamas ginčijamą teisę leisti statybinę techniką į statomus objektus Mėtos skersgatviu, 1997 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val. sukonfliktavo su šio skersgatvio 7 namo gyventoja J. M. , reikalavusia, kad statybinė technika į statomus objektus važinėtų ne Mėtos skersgatviu, taip gadinant gyventojų lėšomis užasfaltuotą kelio dangą, vandens bei kanalizacijos šulinius, o kitu, neasfaltuotu keliu, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasino panaudoti prieš J. M. fizinį smurtą bei sugadinti jos turtą, taip pat, realizuodamas savo grasinimus, panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir sugadino jos turtą, o būtent, griebęs J. M. rankomis už kaklo, ją smaugė kol juos neišskyrė nukentėjusiosios nuomininkas D. L. , dėl ko J. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva su paviršiniu smulkiu odos nubrozdinimu dešinio galvosukamojo raumens srityje, t. y. lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo, kūno sužalojimas, taip pat, iškart po fizinio smurto panaudojimo grasindamas išdaužyti J. M. namo langą, metė plytos gabalą ir pataikė į lango angokraštį, atskėlęs tinko gabalą, t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551, įsigal. 1995-01-01, redakcija).

Jis taip pat yra kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su J. B. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, M. M. , kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus, pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, o būtent:

- 2000 metais turėdamas konfliktinę situaciją su Palangos miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymo vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus, minėtų metų pabaigoje paprašė J. B. surasti žmones, kurie galėtų už piniginį atlygį stipriai sužaloti E. B. , kad šis taptų invalidu ir negalėtų toliau dirbti Palangos m. vyr. architekto pareigose;

- J. B. sutikus, 2000 metų pabaigoje Palangos ir Klaipėdos miestuose suteikė J. B. informaciją, reikalingą nusikaltimo padarymui - parodė J. B. E. B. darbovietę, gyvenamąją vietą, automobilio stovėjimo vietą, nurodė automobilio markę ir valstybinius numerius;

- J. B. perdavus suteiktą informaciją nusikaltimo įvykdymui parinktam M. M. , kuris, tik iš dalies sutikęs vykdyti nusikalstamą ketinimą, sutiko užpulti E. B. ir padaryti jam lengvesnį negu buvo prašoma, neapibrėžto sunkumo sveikatos sutrikdymą, pastarajam grupėje su tyrimo nenustatytu asmeniu vardu V. 2000 m. gruodžio 07 d. E. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme pastarąjį užpuolus ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pasikėsino organizuoti tyčinio sunkaus kūno sužalojimo padarymą E. B. ryšium su pastarojo vykdymu tarnybinės pareigos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – nusikaltimo vykdytojams atsisakius padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat E. B. aktyviai pasipriešinus ir pašaukus pagalbos, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikdymą, kūno sužalojimą, o būtent: muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje; juostų formos poodines kraujosruvas, esančias krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje dešinėje užpakalinėje pažastinėje linijoje IV-VI šonkaulių lygyje – vieną, kitą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje tarp dešinės mentės ir dešinės užpakalinės pažastinės linijų VIII šonkaulio lygyje, trečią dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą, ketvirtą kairės šlaunies apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje viršutiniame gale turinti juostos formos odos nubrozdinimą, penktą dešinės blauzdos priekinio paviršiaus vidinėje pusėje su juostos formos odos nubrozdinimu, turinčiu epidermio atsisluoksniavimą; masyvią neaiškios formos poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; dešinio dilbio sumušimą;

- nepatenkintas tuo, kad nebuvo įvykdytas jo suorganizuotas planas padaryti E. B. sunkų kūno sužalojimą ir tokiu būdu priversti pastarąjį išeiti iš darbo, pareiškė pretenzijas J. B. ir atsisakė sumokėti nusikaltimo vykdytojams pažadėtą piniginį atlygį, t. y. G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą L. R. BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 10 p.

G. J. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe, pakartotinai pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, o būtent:

- 2000 metais turėdamas konfliktinę situaciją su Palangos miesto vyr. architektu E. B. dėl pastarojo atsisakymų vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusius reikalavimus ir 2000 m. gruodžio 07 d. grupėje su J. B. , M. M. bei tyrimo nenustatytu asmeniu vardu Vitalijus organizavęs nesėkmingą pasikėsinimą padaryti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, siekdamas padaryti pastarąjį invalidu ir taip priversti išeiti iš darbo, nusprendė pakartotinai įvykdyti nusikalstamą sumanymą be J. B. pagalbos;

- laikotarpyje nuo 2000-12-07 iki 2001-01-08 tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis surado du nenustatytus asmenis, sutikusius įvykdyti nusikaltimą, ir suteikė jiems nusikaltimo padarymui reikalingą informaciją, o pastariesiems 2001 m. sausio 08 d. E. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme jį užpuolus, papurškus į akis iš dujų balionėlio ir sudavus smūgius geležiniais strypais į įvairias kūno vietas, pakartotinai pasikėsino suorganizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo organizuota grupe su dviem tyrimo nenustatytais vykdytojais, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – E. B. aktyviai pasipriešinus, užpuolikai pasišalino iš įvykio vietos, padarę nukentėjusiajam tik lengvą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą, kūno sužalojimą – sprando srities sumušimą, poodines kraujosruvas kairės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje bei nugaros juosmeninėje dešinėje srityje, abiejų akių junginių ir ragenos cheminį I-II laipsnio nudegimą;

- šiais savo veiksmais privertė E. B. išeiti iš darbo, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 10 p.

Ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. sausio 15 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į G. J. ir jo žmonos V. J. turtą. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimis iki 2008 m. spalio 15 d., o, baudžiamąją bylą perdavus teismui, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartimi nuosavybės teisės į G. J. turtą apribojimas buvo pratęstas iki 2009 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi iš naujo laikinai apribota kaltinamojo G. J. nuosavybės teisė į jo turtą, 2010 m. vasario 8 d. to paties teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas iki 2010 m. gegužės 11 d., 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. J. priklausantį turtą buvo pratęstas trims mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą terminą trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad byloje G. J. nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, todėl, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą, būtina pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą tam pačiam G. J. turtui, tais pačiais motyvais ir pagrindais, kurie nurodyti prokuroro nutarime ir ankstesnėse teismų nutartyse.

- panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo visam jam priklausančiam turtui, sumažinant areštuotino turto mastą;

- panaikinti areštą pastato (administracinio pastato), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1529,26 kv.m. 19/100 daliai ir vietoje jo taikyti apribojimą naujai atgautiems žemės sklypams, adresu (duomenys neskelbtini);

- panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo 23,6100 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 5555(duomenys neskelbtini), su sąlyga, jei į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą bus įnešta gauta pinigų suma už parduotą žemės sklypą, ne mažesnė nei 160 000 Lt.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad Kurhauzo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), areštas trukdo pastato pasidalijimui tarp bendraturčių, o, nesant pastato pasidalinimo, negalima užsakyti pastato atstatymo techninio projekto. G. J. pažymi, jog jis siūlo teismui vietoje jam priklausančio Kurhauzo pastato dalies areštuoti kitą, daug vertingesnį jam priklausantį turtą – sklypų dalis, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau teismas, neįsigilinęs į esamą situaciją, nepagrįstai šį prašymą atmetė.

Kaltinamasis nurodo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jo turtą byloje paskirtas su tikslu užtikrinti civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. G. J. pažymi, kad byloje jam pareikštas tik vienas civilinis ieškinys – tai V. N. ieškinys. Tačiau šis ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, yra pateikta namo bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta nukentėjusiajam V. N. niekada nepriklausiusio turto vertė, kurią nustatė UAB (duomenys neskelbtini) ir, kuri net penkis kartus skiriasi nuo UAB (duomenys neskelbtini) įvertinimo. Kaltinamojo teigimu, kitas civilinis ieškovas I. Ž. –Z. prašo priteisti neturtinę žalą iš asmens, kuris bus pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo, tačiau nukentėjusysis kategoriškai nenurodo, kad nusikaltimą padarė jis, G. J. .

G. J. teigimu, civilinis ieškinys, t. y. žala, kurią patyrė V. N. , yra lygi V. J. , K. J. , T. L. ir UAB (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto kainai. V. N. nėra įvertinto turto savininkas, tačiau jis reikalauja už svetimą turtą 3077000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) atliko turto rinkos nustatymą teisinio ginčo atveju, įvertino statinių ir žemės sklypo, priklausančių UAB (duomenys neskelbtini), T. L. , V. J. , K. J. , L. K. ir B. K. , įvertinimą. Visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas bendrai 590000 Lt sumai, todėl, anot G. J. , V. N. pasirinktos turto vertinimo firmos UAB (duomenys neskelbtini) įvertinta suma - 3077000 Lt yra nereali ir vertintina kritiškai.

G. J. nurodo, kad jo turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė viršija inkriminuojamos žalos, kuri susijusi su civilinio ieškinio dydžio nustatymu, dydį, tuo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos BPK 11 str. nuostatos, nurodančios, kad taikant procesines prievartos priemones privaloma laikytis proporcingumo principo.

Kaltinamojo teigimu, kaltinime jam inkriminuojamas 2432000 Lt turtinės žalos padarymas, tuo tarpu, preliminari jam nuosavybės teise priklausančio turto – septynių žemės sklypų vertė: UAB (duomenys neskelbtini) vertinimu – 2360000,00 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) vertinimu - 2560000 Lt, firmos (duomenys neskelbtini) vertinimu – 2371000,00 Lt. G. J. nesutinka su V. N. teiginiu, kad į namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pagerinimą investavo 2 milijonus litų, šis V. N. vertinimas net 25 kartus skiriasi nuo nekilnojamojo turto vertintojų ir ekspertų įvertinimo. Anot kaltinamojo, byloje yra 2007 m. gruodžio 18 d. gyvenamojo namo apžiūros protokolas ir 62 fotonuotraukos, kurios akivaizdžiai įrodo, kad V. N. ne pagerino, o žymiai pablogino gyvenamojo namo būklę.

Kaltinamasis pažymi, kad turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neatitinka Lietuvos Respublikos BK 72 str. nurodytų kriterijų ir jis negali būti konfiskuotas.

G. J. skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą panaikinti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė apie jam pateiktų kaltinimų absurdiškumą ir kaltinamojo akto neatitikimą teisme nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

G. J. teigimu, jo turimos Kurhauzo pastato 19/100 dalys įvertintos 56000 Lt, įvykdžius tvarkomuosius darbus, t. y. nugriovus pastato likučius, Kurhauzo pastato vertė žymiai sumažėjo ir nesiekia 10000 Lt, todėl teismas be pagrindo atsisakė pakeisti jo siūlomus areštuoti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis pažymi, jog jam dar nėra atkurta nuosavybė į 6,7964 ha plotą, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, tai turės būti padaryta, o dėl to jo turtinė padėtis žymiai pagerės. Kaltinamasis skunde nurodo, jog jis vertėsi prekyba nekilnojamuoju turtu, mokėjo atitinkamo dydžio mokesčius, tai jo šeimos pragyvenimo šaltinis, o laikinas nuosavybės teisių apribojimas užkerta kelią jam užsiimti verslu, turėti pajamų ir išlaikyti šeimą. Anot kaltinamojo, teismui jis pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog jis bei jo sutuoktinė V. J. yra neįgalūs, gauna pašalpas, kitų pajamų šaltinių neturi. G. J. pažymi, jog jis turi kelių milijonų vertės turto ir lengvai šį turtą padidintų, mokėtų mokesčius valstybei, neimtų pašalpų iš valstybės, jeigu nebūtų neproporcingai didelio jo turto arešto.

Kaltinamasis nurodo, kad turto arešto akte jo 23,6100 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyta 44506 Lt vertė. Anot kaltinamojo, jis šį žemės sklypą nori parduoti už keturis kartus didesnę nei nustatė prokuroras kainą, t. y. už 160000 – 180000 Lt bei gautas lėšas ar jų dalį pervesti į Generalinės prokuratūros sąskaitą. G. J. nuomone, jeigu 160000 – 180000 Lt jo asmeninių lėšų atsidurtų Generalinės prokuratūros sąskaitoje už 44506 Lt įvertintą sklypą, būtų įrodymas, kad jo nekilnojamojo turto įvertinimas, kurį atliko turto vertintojai – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), atliktas kvalifikuotai ir sąžiningai.

Kaltinamasis G. J. pažymi, kad jau anksčiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog atsirado naujos aplinkybės, susijusios su Kurhauzo pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 10 d. vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-215, 2011 m. birželio 14 d. įregistruotas komercinės paskirties objektų teritorijos 0,5274 ha Kurhauzo žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Suformavus žemės sklypą, anot kaltinamojo, galima būtų pradėti Kurhauzo atkūrimo darbus. G. J. pažymi, jog tam, kad būtų galima pradėti pastato atkūrimo darbus, reikia parengti techninį projektą, kurio užsakyti nėra galimybės, kadangi pastatas tarp šeimos narių nėra pasidalintas. G. J. teigimu, be teismo sprendimo negali būti įvykdytas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodytas teiginys, kad prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo 23,6100 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), su sąlyga, jei į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą bus įnešta gauta pinigų suma už parduotą žemės sklypą, ne mažesnė nei 160000 Lt, gali būti pateikiamas iš naujo pirmosios instancijos teismui, prieš tai įmokėjus nurodytą pinigų sumą į atitinkamą sąskaitą. Anot G. J. , tam, kad pirkėjas įneštų pinigus į Generalinės prokuratūros sąskaitą, turi būti teismo sprendimas, jog įnešus pinigus už nupirktą žemės sklypą, bus panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį žemės sklypą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. J. skundas tenkinamas iš dalies.

L. R. BPK 151 str. 1 d. nustatyta, jog civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, turinti laikiną pobūdį, ši procesinė prievartos priemonė skiriama ir pratęsiama konkrečiam terminui. Tiek laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimas, tiek jo termino pratęsimas turi būti motyvuotas, iš teismo nutartyje išdėstytų motyvų turi būti aiškus šios procesinės prievartos priemonės skyrimo būtinumas, tikslingumas ir teisėtumas.

Šioje baudžiamojoje byloje laikinai apribota nuosavybės teisė į G. J. ir jo žmonos V. J. turtą prokuroro nutarimu buvo 2008 m. sausio 15 d., šios procesinės prievartos priemonės terminas teismų nutartimis tęsiamas iki dabar, t. y. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam G. J. priklausantį turtą tęsiamas gana ilgą laiko tarpą. Tokį ilgą laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą turi pateisinti ypatingos priežastys, kurios teismo nutartyje turi būti motyvuotos. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje, kuria atmetė kaltinamojo G. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą terminas trims mėnesiams, nurodė, kad kaltinamojo G. J. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo 23,6100 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), su sąlyga, jei į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą bus įnešta gauta pinigų suma už parduotą žemės sklypą, ne mažesnė nei 160000 Lt, gali būti pateikiamas iš naujo pirmosios instancijos teismui, prieš tai įmokėjus nurodytą pinigų sumą į atitinkamą sąskaitą, taip pat minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog kaltinamasis G. J. gali pateikti prašymą panaikinti areštą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 19/100 daliai ir vietoje jo taikyti apribojimą naujai atgautiems žemės sklypams, adresu (duomenys neskelbtini), jei kaltinamasis nurodytų naujas aplinkybes, kurios nebūtų teismo tirtos. Kaltinamasis G. J. 2011 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame prašyme nurodė naujas aplinkybes, susijusias su Kurhauzo pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat kaltinamasis nurodė priežastis, dėl kurių negali iš anksto įmokėti 160000 Lt į L. R. generalinės prokuratūros sąskaitą. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, dėl kaltinamojo G. J. pateiktų prašymų visiškai nepasisakė, iš teismo nutarties turinio neaišku, kodėl G. J. prašymai nebuvo tenkinami.

Ankstesnėse Vilniaus apygardos teismo nutartyse, kuriomis buvo tęsiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą terminas, yra nurodytos priežastys, dėl kurių yra būtinybė taikyti šią procesinę prievartos priemonę, tačiau per gana ilgą laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajam G. J. priklausantį turtą laiką pasikeitė tiek ekonominė visos Lietuvos situacija, tiek turtinė proceso dalyvių padėtis, taip pat nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, galėjo paaiškėti kitos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės šios procesinės prievartos priemonės taikymui. Todėl, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą terminą, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai motyvuoti šios procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, tikslingumą ir teisėtumą, kaltinamojo G. J. prašymų atmetimo priežastis, ypatingai vertinant tą aplinkybę, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. J. priklausantį turtą taikomas gana ilgą laiką. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nesant minėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas iš esmės negali pasisakyti, ar ši procesinė prievartos priemonė G. J. taikoma teisėtai ir pagrįstai. Įvertinus šios baudžiamosios bylos apimtį (bylą sudaro 117 tomų) bei Lietuvos Respublikos BPK 441 str. 2 d. nustatytus skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme terminus (aukštesniajame teisme skundas turi būti išnagrinėtas per septynias dienas nuo skundo gavimo šiame teisme dienos), apeliacinės instancijos teismas, nesant motyvuotos pirmosios instancijos teismo nutarties, iš esmės neturi galimybės išsamiai išnagrinėti laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą taikymo būtinumo, tikslingumo ir teisėtumo klausimo. Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. nustatyta, kad, išnagrinėjęs skundą, aukštesniojo teismo teisėjas ar teisėjų kolegija pasitarimų kambaryje priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį; 2) panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą; 3) pakeisti teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos nepakanka, kad aukštesnysis teismas galėtų priimti nutartį, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p. ar 2 p., taip pat įstatymas aukštesniajam teismui nenumato galimybės panaikinti žemesniojo teismo nutartį ir įpareigoti klausimą spręsti iš naujo. Tačiau, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tik tuo atveju, kai nutartis yra motyvuota ir nutartyje aiškiai išdėstyta, kodėl pirmosios instancijos teismas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. Dėl šių priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pakeista, sutrumpinant laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą terminą ir įpareigojant pirmosios instancijos teismą, sprendžiant klausimą dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumo (jeigu toks klausimas pirmosios instancijos teisme bus sprendžiamas), išdėstyti išsamius, aiškius motyvus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą taikymo būtinumo, tikslingumo ir teisėtumo, dėl proceso dalyvių pareikštų prašymų tenkinimo arba atmetimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį pakeisti.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. J. priklausantį turtą, nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, terminą pratęsti vienam mėnesiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.