Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, A. L., jos atstovei advokato padėjėjai V. K., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato, įgaliotam atstovui Arūnui Kučinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo patraukto administracinėn atsakomybėn asmens A. L. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno 2015 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. H001022 administracinio teisės pažeidimo byloje A. L. buvo pripažinta kalta dėl padarymo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 115 eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėn. (b. l. 5).

Administracinė nuobauda A. L. paskirta už tai, kad 2015 m. liepos 8 d. apie 20.50 val. Vilkaviškio mieste, vairuodama automobilį, išvažiavo iš šalutinio kelio, t. y. (duomenys neskelbtini), į pagrindinį kelią, t. y. (duomenys neskelbtini), sudarė avarinę situaciją, dėl ko privertė pagrindiniu keliu važiavusią transporto priemonę (motorolerį) staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį, ko pasėkoje motorolerio vairuotojas griuvo.

Teismo posėdyje papildomai išklausyta A. L. ir jos atstovė advokato padėjėja V. K. pareiškė, jog palaiko skundą. Nurodė, kad parodymai paaiškinime (b. l. 13) surašyti neteisingai. Motorolerio vairuotojas griuvo tada, kai ji (A. L.) buvo pagrindiniame kelyje, jau toli nuo jo. Ji motorolerio vairuotojui nesutrukdė, kai suko iš šalutinio kelio, jo nematė. Motorolerio vairuotojas nugriuvo, kai buvo apie 10 metrų nuo posūkio. Nurodė, kad kai apsidairė, motorolerio vairuotojo nematė, buvo lietinga diena. Motorolerio vairuotojas pradėjo filmuoti, nurodė, kad ji norėjo jam padėti, bet jis ją sekiojo, gavo nuo jo ašarinių dujų. Suprato tai, kad asmuo parvirto su motoroleriu ir ją iškoliojo. Suprato, dėl ko ją po dviejų dienų kvietė į policiją. Nurodė, kad kai buvo pagrindiniame kelyje, pažiūrėjo per veidrodėlį ir pamatė, kad atvažiuoja motoroleris ir kad jis parkrito. Tai, kad motoroleris kreivojosi ir mėtėsi, ji matė per automobilio stiklą. Ji važiavo apie 25-30 km/h greičiu. Prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sustojusi. Kai nuvyko į policiją, pareigūnė, surašiusi protokolą, neleido kviestis liudytojų, ji pasiūlė lengviausią variantą, nurodydama, kad gali būti blogiau. Lengviausias būdas – tai mažiausia bauda ir teisių atėmimas 3 mėnesiams. Be to pareigūnė jos nesupažindino su teisėmis, kad ji gali turėti advokatą. Nurodė, kad skundžia pačią nuobaudą, kadangi nenori, jog būtų atimtos teisės. Prašo grąžinti bylą tyrimui dėl to, kad būtų apklausti jos nurodyti liudytojai. Surašant nutarimą, neteisėtai atlikta tai, kad nebuvo pasiūlyta jai turėti advokatą bei buvo pasiūlyta riktis iš dviejų variantų – pasirinkti minimalią nuobaudą arba bus blogiau. Nurodė, kad motorolerio vairuotojas važiavo be šviesų ir be šalmo. Pareigūnė nurodė, kad tokios aplinkybės turėjo būti nufotografuotos. Paaiškinime esantis parašas panašus į jos, bet paties jos vardu surašyto paaiškinimo nematė. Paaiškinime raštas ne jos, jai jo pareigūnė neperskaitė ir su juo nesupažindino. Policijoje jos neapklausė, jos paaiškinimai nebuvo surašyti. Policijoje 2015-07-10 buvo klausinėjama aplinkybių ir buvo tuo metu rašomas kažkoks dokumentas. Dokumentą surašė policijos pareigūnė, o ji (A. L.) tik pasirašė. Jos vardu surašytame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra neteisingos. Nemano, kad sukliudė motorolerio vairuotojui, galbūt jo greitis buvo per didelis, be to buvo lietinga diena. Motorolerio vairuotoją matė per stiklą šalimais. Tada sustojo, įjungė avarinį, išlipo paklausti motorolerio vairuotojo, ar viskas gerai. Bet jis pradėjo rėkti, kad jį partrenkė ir kad filmuoja, tada pažeidėja sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Pasišalino iš vietos, nes galvojo, kad tai ne jos kaltė. Nepranešė apie eismo įvykį policijai, nes jo nesukėlė. Prašo skundą tenkinti, kadangi jeigu A. L. ir išvažiavo esant nesaugiam atstumui iki nukentėjusiojo, tai nukentėjusysis motorolerio vairuotojas, turintis ne mažą vairuotojo stažą, galėjo įvertinti situaciją ir stabdyti, išvengdamas susidūrimo ar griuvimo. A. L., prieš išvažiuodama iš šalutinio kelio sustojo, įvertino, kad nėra motorolerio vairuotojo, ta diena buvo lietinga, motoroleris buvo be šviesų, todėl galimai jo galėjo nepastebėti, po įvykio pati pažeidėja sustojo, išlipo paklausti, ar viskas gerai, todėl galima manyti, kad pažeidėja elgėsi transporto eisme atsakingai ir pažeidimo nepadarė. Prašo skundą tenkinti ir paskirtą nuobaudą panaikinti.

Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tyrė medžiagą dėl KET pažeidimo. Tyrimo metu nustatė, kad A. L., vairuodama automobilį Opel Astra, valstybinių numerių neatsimena, (duomenys neskelbtini) mieste išvažiavo iš šalutinio kelio, (duomenys neskelbtini), į pagrindinį kelią, (duomenys neskelbtini), nepastebėjo pagrindine gatve važiavusio motorolerio. Įvažiavus į gatvę, pastebėjo, kad griuvo motorolerio vairuotojas. Apklausos metu ji viską pati paaiškino, sakė, kad nepastebėjo, pripažino kaltę, kad sukėlė pavojingą situaciją. A. L. paaiškinimas nebuvo surašytas iš anksto, psichologinio smurto jos atžvilgiu netaikė, A. L. skaitė paaiškinimą ir su viskuo sutiko. A. L. liudytojas tyrimo medžiagoje nebuvo reikalingas, nes ji su viskuo sutiko ir viską pati paaiškino. Kita liudytoja buvo apklausta, kadangi jos parodymai svarbūs – tai pašalinis asmuo, buvęs įvykio vietoje, t. y. važiavęs gatve, ji davė parodymus iki apklausiant A. L.. Ta liudytoja važiavo nuo motorolerio per kelias mašinas ir matė, kaip griuvo motorolerio vairuotojas ir kad automobilis Opel Astra tada jau buvo įvažiavęs į pagrindinę gatvę.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-07-08 apie 9 valandą į PK atvyko E. S., kuris nurodė, kad jam, važiuojant pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, kuri sukasi į kairę, iš šalutinio kelio išvažiavo Opel markės automobilis, kuris nedavė jam kelio, dėl to turėjo staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį, ko pasėkoje jis nukrito ir nusibrozdino ranką. Tuomet paaiškino, kad Opel vairuotoja išlipo, pažiūrėjo ir nuvažiavo. Tada jis, E. S., atvyko į policijos komisariatą.

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, išsuko mašina iš (duomenys neskelbtini) gatvės, užkirto jam kelią, dėl to jis stabdė, guldė motorolerį. Išsukęs automobilis pravažiavo, sustojo, šalia sėdėjęs keleivis šnekėjo, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, po to nuvažiavo. Po įvykio jis (E. S.) nuvyko į policiją. Policijos nekvietė į įvykio vietą, nes neturėjo avarinio ženklo, kad vėl kas nenutrenktų, kad vėl nekiltų įvykis. Pažeidėja pasišalino iš įvykio vietos. Jis dar palaukė, niekas nesugrįžo, todėl jis nuvyko į policiją. Prieš įvykį, jis važiavo apie 45 km/h, nes yra posūkis. Važiavo su šalmu, po kritimo jį nusiėmė nuo galvos. Išvažiavusį iš šalutinio kelio automobilį vairavo moteris. Tą automobilį jis pamatė apie likus 15-20 metrų, automobilis, prieš išvažiuojant į pagrindinį kelią, sustojo ir staigiai šoko į sankryžą. Kai nusprendė, kad reikia guldyti motorolerį, iki mašinos buvo likę labai nedaug, kiek metrų nežino. Dėl sužalojimų niekur nesikreipė. Motoroleris buvo nubrūžytas. Filmuoti pradėjo, kad turėtų automobilio numerius, nufotografavo dvi mašinas – vairuotą pažeidėjos ir kitą, atvažiuojančią mašiną. Du kartus fotografavo – pažeidėjo mašiną. Sustojo Mercedes mašina, kai pažeidėja jau buvo nuvažiavus.

Liudytoja N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo sekmadienio vakaras, apie 9 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė kaip krenta motoroleris, priešais važiavo žalias automobilis, markės nematė, pirma privažiavo prie stovėjusio automobilio, kuris buvo apie 20 metrų nuo nukritusio žmogaus, tada privažiavo prie nukritusio žmogaus. Motorolerio vairuotojas buvo su šalmu. Sudarė įspūdį, kad motorolerio vairuotojui užkišo, o jis bandė išvengti susidūrimo. Tarp motorolerio ir jos buvo tarpe dar viena mašina, kuri nesusotjo. Ji važiavo nedideliu greičiu 30-40 km/h, nes kalniuką buvo pravažiavusi. Iš mašinos, nuvažiavusios apie 20 metrų, buvo išlipę, keleivis visokius gestus rodė motorolerio vairuotojui, bet pokalbio ji negirdėjo.

Liudytojas L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad pažeidėja yra jo sesuo. Nurodė, kad buvo įvykis, sesuo į jį pateko. Atvažiavo iš šono motoroleris ir nukrito. Jo sesuo išlipo paklausti, ar jis sveikas, o motorolerio vairuotojas pradėjo ją filmuoti. Jis kartu nevažiavo. Sesuo buvo šoke, drebanti, nežinojo, ką daryti. Jai buvo šokas, nes buvo aprėkta.

Motyvuojamoji dalis

Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens A. L. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o nutarimas nekeistinas.

Posėdyje išklausęs bylos dalyvius, liudytojus bei ištyręs rašytinius bylos duomenis, teismas sprendžia, kad byloje yra tinkamai nustatytas teisės pažeidimo įvykis ir kitos A. L., kaip subjekto, administracinės atsakomybės faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės, teisės pažeidimą padariusio asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 1 d. teisingai, o minimali administracinė nuobauda jai paskirta teisėtu pagrindu bei pagrįstai, atitinka teisės pažeidimo ypatumus (jo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį), yra adekvati ginamų gėrių pažeidimo laipsniui, paskirta pagal įstatymu nustatytas procedūras ir jo sankcijoje nustatytų dydžių ribose.

A. L. kaip eismo dalyvė ir transporto priemonės valdytoja nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų. Jai paskirta administracinė nuobauda yra minimali, ir tai yra ne tik visiškai teisinga, bet ir protinga, ir sąžininga įstatymu ginamo viešo intereso požiūriu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi realiai ir pakankamai ženkliai pajusti neigiamą baudžiamą skiriamos nuobaudos poveikį, kad tai sulaikytų ne tik jį patį, bet ir kt. asmenis nuo panašių teisės pažeidimų darymo ateityje bei būtų pasiekti ir kt. administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, įgyvendinta nuobaudos paskirtis. Kaip ir bylą nagrinėjantis pareigūnas, teismas nerado pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas.

A. L. parodymai, duoti renkant administracinio teisės pažeidimo bylą bei teisme nedera tarpusavyje. Juos paneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. B., R. S., E. S. ir N. M. parodymai. Pastarieji teigia, kad A. L. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodama automobilį, išvažiavo iš šalutinio kelio, (duomenys neskelbtini), į pagrindinį kelią, (duomenys neskelbtini), sudarė kliūtį motorolerio vairuotojui E. S., dėl ko jis griuvo. Teismas traktuoja A. L. pasirinktą poziciją kaip gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas daro išvadą, kad Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno nutarimas Nr. H001022 administracinio teisės pažeidimo byloje yra priimtas teisėtai ir pagrįstas bylos medžiaga, todėl nutarimą naikinti ar jį keisti skundo motyvais juridinio pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 300-301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 2, 6 d.d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno 2015 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. H001022 administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir A. L. prašymą atmesti, skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.