- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-12
- Bylos Nr.
- e2YT-30203-867/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12143-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė po savo sūnaus J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), jo palikimą. Nurodo, kad sūnus neturi pirmos eilės įstatyminių įpėdinių bei jokio turto, išskyrus automobilį ir testamento sūnus nebuvo sudaręs. Nurodo, kad fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą ,kuriame nurodė, kad pareiškimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad J. A. yra pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. A. sūnus, kuris mirė (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) raštas Nr. S-376 patvirtina, kad po J. A., mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš pateikto transporto registracijos liudijimo nustatyta, kad J. A. vardu yra įregistruota transporto priemonė BMW 320ED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens R. A. 2025-11-27 rašytinis pareiškimas patvirtina, kad ji dėl palikimo priėmimo po sūnaus mirties pas notarą nesikreipė ir neketina kreiptis, o po sūnaus mirties likusiu automobiliu naudojasi, moka draudimą ir juo rūpinasi, jos sutuoktinis, tai yra pareiškėjas. Nustatyta, kad pareiškėjas sudarė su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įprastinės transporto priemonių draudimo sutartis dėl automobilio BMW 320ED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po sūnaus mirties, nes šiuo metu yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja kaip pergyvenusi savo sutuoktinį turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (CK 5.13 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas po sūnaus mirties naudojai sūnui priklausančiu automobiliu BMW 320ED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį draudžia ir rūpinasi kaip savu. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo primėmimo po savo sūnaus mirties, tačiau jis iš karto po jo mirties faktiškai pradėdamas valdyti priėmė savo sūnaus J. A. palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo sūnaus J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.