Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių gelžbetonis“ direktoriui G. Š., advokatui Audriui Karpinskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių gelžbetonis“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ecidė“, E. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ecidė“ ir E. A. solidariai 14 102,77 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 14 102,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių gelžbetonis“.

Preliminarus sprendimas paliktinas neapkeistas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Ecidė“ 2014 m. birželio 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo gaminti produkciją atsakovei. 2014 m. birželio 30 d. laidavimo sutartimi Nr. 1 atsakovas E. A. savo turtu laidavo už UAB „Ecidė“ įsipareigojimus ieškovei. Ieškovė pateikė atsakovei UAB „Ecidė“ 62 PVM sąskaitas faktūras, sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra pasibaigę. Atsakovė dėl produkcijos kokybės ieškovei jokių pretenzijų nepareiškė, apmokėjo dalį pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Duomenų apie tai, kad atsakovė visiškai būtų įvykdžiusi iš sutarties kylančią prievolę ir jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjusi arba pareiškusi pretenzijas ieškovei, byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovo E. A. pareigos atsakyti už įmonės prievoles pagal pasirašytą laidavimo sutartį. Vienas iš esminių atsakovo E. A. argumentų, kuriuo grindžiamas nesutikimas atsakyti pagal prievolę, už kurią jis laidavo, yra tas, kad įmonė UAB „Ecidė“ nesilaikė sutarties sąlygos, jog viršijus 4 344,30 Eur (15 000 Lt) produkcijos tiekimas sustabdomas. Atsakovo vertinimu, taip buvo apribota jo galimybė kontroliuoti skolos dydį, todėl laidavimas turi baigtis LR CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Su šiuo atsakovo argumentu, teismas kategoriškai nesutinka. Pažymėtina, kad laidavimo apimtį apibrėžia laidavimo sutartis. Pagal LR CK 6.78 straipsnio 2 dalį laidavimu gali būti užtikrinama tiek visa, tiek ir dalis prievolės, tačiau laiduojant atitinkama apimtimi tai turi būti aiškiai numatyta sutartyje. Kaip matyti iš byloje esančios laidavimo sutarties, atsakovas E. A. aiškiai numatė, kokia apimtimi laiduoja. Laidavimo sutarties 1 punkte numatyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti už pirkėjo įsipareigojimus dėl 2 000 vienetų gelžbetoninių plokščių P8–8, jeigu pirkėjas neįvykdys visos ar dalies savo prievolių. Įvertinus tai, kad sutartyje, už kurios įvykdymą laidavo E. A., yra numatyta vienos plokštės kaina 77, 91 Eur (269 Lt) neskaitant 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio, konstatuotina, kad atsakovas žinojo, jog bendrovei, už kurią jis laiduoja, visiškai neatsiskaičius jo laidavimo apimtis bus 155 815,56 Eur (77,91 Eur x 2 000 gelžbetoninių plokščių P8–8) (538 000 Lt). Dėl to įvertinus visą bylos aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad pagrindinėje sutartyje numatyta sąlyga dėl produkcijos ribojimo nustatyta ne ribojant laiduotojo atsakomybę, o ieškovės naudai, kontroliuojant riziką dėl įsipareigojimų bendrajame kontekste. Šią aplinkybę taip pat teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas V. Z., kad konkrečiu atveju, jie įvertinę visas aplinkybes nustatydavo sumą nuo kada bus stabdomas produkcijos tiekimas. Laiduotojo teisių ir įsipareigojimų apimčiai tai įtakos neturėjo, kadangi jis įsipareigojo laiduoti už visą 2 000 gelžbetoninių plokščių pardavimo kainą. Tokia atsakovo laidavimo apimtis įvertinus susiklosčiusių aplinkybių kontekstą nėra pernelyg didelė bei stebinanti. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, jis dirbdamas AB „Kauno tiltai“ ir būdamas verslo partneriu su atsakovės UAB „Ecidė“ direktoriumi turėjo visas galimybes daryti įtaką, kad su ieškove, AB „Kauno tiltai“ atsiskaitytų tiesiogiai (2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 35 min. 55 sek. iki 37 min 30 sek.). Be to, atsakovas E. A. nurodė, kad net ir laidavus už ieškove visa suma, neatsiskaitymo rizika buvo nulinė, nes AB „Kauno tiltai“ vykdė milijoninės vertės projektą, o jų draudimo suma siekė vieną milijardą litų (2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 08 min. 45 sek. iki 1 val. 10 min.). Atsakovo teigimu, jis laidavo už atsakovę UAB „Ecidė“ nes atlyginimo forma turėjo galimybę gauti pelno dalį (2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 41 min. 25 sek. iki 41 val. 57 min.). Šių aplinkybių visetas tik patvirtina išvadą, kad atsakovas įvertinęs rizikos nebuvimą, kaip ir nurodyta laidavimo sutartyje, laidavo visa projekto verte, jog UAB „Ecidė“ įvykdys visus įsipareigojimus, o jis atlyginimo forma gaus atitinkamą pelno dalį.

Nagrinėjamu atveju taip pat akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog tarp šalių susiklosčiusių prievolinių santykių eigoje, atsakovas E. A. būtų pasinaudojęs LR CK 6.80 straipsnio 1 dalyje numatyta jo teise reikalauti suteikti informaciją apie atsiskaitymus ir pagrindinės prievolės eigą. Priešingai, atsakovas savo interesą kontroliuoti prievolės vykdymą ir turint galimybes, kaip pats nurodė, daryti įtaką tiesioginiams atsiskaitymams, šią savo pareigą ir galimybę nepagrįstai pavertė ieškovės pareiga. Atsakovo E. A. argumentas dėl prievolės apimties ieškovei nestabdant produkcijos išdavimo UAB „Ecidė“ atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, kaip siekis išvengti prievolės pagal prisiimtą laidavimo sutartį. Svarbu akcentuoti ir tai, kad sutarties, už kurią laidavo atsakovas E. A., 2.3. punkte numatyta suma kaip ribojanti tiekimą praktiškai susidarydavo per vieną kartą, o kaip nurodė teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek ir ieškovės atstovas, kiekai buvo didžiuliai ir gelžbetonių plokščių reikėjo daug, todėl faktiškai šia nuostata ieškovė negalėjo apsaugoti savo interesų, o atsakovas E. A. būdamas atsakovės UAB „Ecidė“ ir AB „Kauno tiltai“ darbuotoju bei kuruodamas projektą šią aplinkybę turėjo ir galėjo įvertinti, todėl ja remtis kaip eliminuojančia jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį neturi pagrindo.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, teismas konstatuoja, kad tarp šalių sutarčių pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovė su ieškove numatytu laiku už produkciją neatsiskaitė, todėl laikoma pažeidusia savo prievolę. Ieškovės reikalavimas priteisti 14102,77 Eur skolą yra pagrįstas. Atsakovas E. A. laidavo už atsakovę UAB „Ecidė“ visa sutarties neįvykdymo apimtimi, todėl turi atsakyti pagal pareikštą reikalavimą solidariai (CK 6.38, 6.59, 6.81, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai laidavimo sutarties 8 punktas).

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti priimto Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. preliminaraus sprendimo.

Ieškovė po preliminaraus sprendimo priėmimo turėjo papildomas 360 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į atsakovo E. A. prieštaravimus parengimas, pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje. Įvertinus aplinkybę, kad šios išlaidos susidarė dėl atsakovo E. A. pareikšto prieštaravimo jos priteistinos iš atsakovo ( LR CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 427, 428, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. A. 360 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Telšių gelžbetonis“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.