Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo išieškotojo G. P. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo suinteresuotiems asmenims skolininkui T. P., G. P., antstolei Valentinai Žydelienei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės Valentinos Žydelienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0113/02/03179 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 7 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2922-02/2002 išduotą dėl 6031,41 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. P., išieškotojo G. P. naudai (vykd. bylos Nr. 0113/02/03179, I t., b. l. 2). 2016 m. rugsėjo 14 d. Turto arešto aktu Nr. S-4793, areštuotos skolininko sutuoktinės G. P. gaunamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (vykd. bylos Nr. 0113/02/03179, II t., b. l. 74-76). Antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (vykd. bylos Nr. 0113/02/03179, II t., b. l. 73).

Jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.), t. y. skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.).

Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai (CK 4.89 str. 1 d.). Civilinio kodekso 4.89 straipsnio 1 dalies įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Dalies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo.

Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas T. P. ir G. P. yra sutuoktiniai (vykd. bylos Nr. 0113/02/03179, II t., b. l. 78), todėl preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo.

Byloje nėra duomenų, kad skolininko prievolė kreditoriui G. P. pagal savo pobūdį būtų asmeninė, bei, kad skolininko turimo turto užtenka patenkinti visus turimų kreditorių reikalavimus (CK 3.89 str. 2 d., 4.89 str.). Įstatymas suteikia galimybę išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Ši prezumpcija taikoma, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokio įstatyme numatyto pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, nepateikta ir nėra jokių duomenų apie tai, kad gaunamos pajamos yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, tenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 667 str., teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso puse G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.