Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1470-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-10Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-26
Bylos Nr.
2A-1470-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00674-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
Č. G.
Trečiasis asmuo
I. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1470-460/2012

Teisėja Nijolė Bagdonienė (Proceso Nr. 2-43-3-00674-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. spalio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-37-204/2012 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui Č. G., trečiasis asmuo I. G., dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei ieškovės (apeliantės) R. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Č. G. dukters I. G. išlaikymą po 1 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės bei ieškovei priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už dukters išlaikymą, iš viso 80 000 Lt. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prie dukters išlaikymo visiškai neprisidėjo, todėl susidarė anksčiau minimas įsiskolinimas. Taip pat ieškovė paaiškino, kad įsiskolinimą, atsižvelgiant į tai, kad duktė gyvena Didžiojoje Britanijoje, ji skaičiuoja pagal svaro sterlingo kursą, lyginant su litu. Paaiškino, kad I. G. išlaidos maistui už laikotarpį nuo 2009 metų liepos 16 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos sudaro 11 937,12 Lt, tai įrodoma pateiktais parduotuvės kasos čekiais, išlaidos drabužiams už laikotarpį nuo 2008 metų liepos 18 d. iki ieškinio pateikimo teismui sudaro 15 200,92 Lt, išlaidos dantų plokštelei 4 000 Lt, išlaidos TV licencijai – 1 700 Lt, dujos, elektra – 10 195Lt, vanduo – 1 189 Lt, buitinės paslaugos – 2 813 Lt, išlaidos internetui – 3 709 Lt. Išlaidos telefono pirkimui – 1 062,52 Lt, išlaidos skalbimo mašinos pirkimui – 235,96 Lt, išlaidos lovos pirkimui – 1 360 Lt, išlaidos Draudimo polisui – 83 Lt, išlaidos papuošalams – rankos piršto žiedui – 384 Lt, išlaidos mokslui koledže 1 660 Lt, išlaidos fotoaparatui 387,92 Lt, išlaidos stacionaraus kompiuterio pirkimui – 4 956 Lt, išlaidos nešiojamajam kompiuteriui – 3 497,72 Lt, išlaidos mobilaus telefono pirkimui ir pokalbiams 6 945 Lt, išlaidos autobuso bilietams į oro uostą 420 Lt, taip pat buvo duodama grynųjų pinigų – iš viso 500 Lt. Įsiskolinimą sudaro ir išlaidos dukrai gyvenant, kitos išlaidos sudaro 3 810,85 Lt. Ieškovė paaiškino, kad ji ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl pagalbos išlaikant dukrą, tačiau atsakovas nurodydamas, kad jam pačiam sunku pragyventi, dukters išlaikymui lėšų neteikė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jo duktė I. G. nuo 2008 m. balandžio mėnesio gyveno pas jį iki pat išvykimo į Didžiąją Britaniją ir buvo jo visiškai išlaikoma. Be to, ji nuolat grįždavo į Lietuvą, gyvendavo pas jį, ja būdavo rūpinamasi, perkami įvairūs daiktai, rūbai. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu yra bedarbis, negauna jokių pajamų, pragyvena iš turimo ūkio.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo I. G. paaiškino, kad nuo 2008-04-07 iki 2009 m. birželio mėnesio ji mokėsi Šilutėje ir gyveno pas atsakovą. 2009 m. birželį kartu su draugu išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, pusantrų metų gyveno pas ieškovę, tačiau pati dirbdavo o uždirbtus pinigus atiduodavo ieškovei. Nuo 2010 m. lapkričio mėnesio ji išėjo gyventi pas brolį, kur gyveno iki 2011 m. balandžio mėnesio, tuo laiku jai padėjo brolis, taip pat tėvas. Trečiasis asmuo nurodo, kad kol būdavo nepilnametė, nuolat grįždavo į Lietuvą, panašiai kartą kas dvi savaitės. Paaiškino, kad ieškovės nurodyti pirkiniai ne visada būdavo skiriami jos reikmėms, dažniausiai ieškovė šiuos pirkinius naudodavo sau. Trečiasis asmuo iš esmės nepalaikė ieškinio, paaiškino, kad ieškovės reikalavimas yra asmeninio pobūdžio, ieškovei nesutariant su atsakovu.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-04-10 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 17,19 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą; panaikino 2012-02-20 teismo nutartį dėl atsakovo Č. G. turto arešto sprendimui įsiteisėjus. Nurodė, jog trečiasis asmuo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo nereiškė, ieškovė tokią reikalavimo teisę prarado išlaikomam asmeniui sulaukus pilnametystės, nes nuo to laiko reikalavimo išlaikyti teisė pereina pačiam pilnamečiam asmeniui, todėl ieškinio dalį dėl periodinių išmokų išlaikymui priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog ieškovė nepagrindė savo reikalavimų dėl įsiskolinimo priteisimo, jos išdėstytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad ieškovės nurodytos išlaidos buvo naudojamos būtent I. G. reikmėms, tai paneigė pati I. G., bei to fakto, kad atsakovas niekuo neprisidėjo prie dukters išlaikymo, todėl ieškinį laikė nepagrįstu ir atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog atsakovas prie dukters išlaikymo neprisidėjo, ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas vaikui. Pažymėjo, kad teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus. Teigė, jog išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti, o kaip dabar tapo aišku, kad išlaikant dukrą apeliantės lėšomis buvo išlaikomas ir atsakovas, kadangi pragyvenimui pastarasis pajamų neturėjo ir neturi, tai patvirtino teismas, dėl to dukra dažnai pas jį Lietuvoje lankydavosi, tokiais nesąžiningais veiksmais apeliantę išnaudodama tėvo naudai. Apeliantė skunde pateikė teismų praktikos, nurodė teismo sprendimui keliamus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui sprendimo dėl išlaikymo neskundė. Apeliantė neturi teisės atstovauti trečiajam asmeniui ir nepateikė dokumento, patvirtinančio teisę atstovauti pilnametei dukteriai pagal pavedimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo I. G., dėl kurios išlaikymo kilo ginčas, yra gimusi 1993-04-12, ieškovė teismui pateikė ieškinį 2011-04-07, t. y. likus penkioms dienoms iki trečiojo asmens pilnametystės. Bylos nagrinėjimo metu I. G. tapo pilnamete.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė reikalavimo teisę priteisti iš atsakovo Č. G. dukters I. G. išlaikymą po 1 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės prarado išlaikomam asmeniui sulaukus pilnametystės, nes nuo to laiko reikalavimo išlaikyti teisė pereina pačiam pilnamečiam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai ieškinio dalį dėl periodinių išmokų išlaikymui priteisimo atmetė kaip nepagrįstą (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovė teismo prašė jai priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už 36 mėnesius (nuo 2008-04-07 iki 2011-04-07) nepilnametės dukters išlaikymui, iš viso 80 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovė tokią teisę turi (CK 3.200 straipsnis), tačiau apeliantė privalo įrodyti, kad jos suteikta išlaikymo dalis, skirta būtent nepilnametei dukrai, yra 80 000 Lt didesnė negu atsakovo, arba tai, kad atsakovas iš viso per paskutiniuosius 36 mėnesius neprisidėjo prie dukters išlaikymo, o apeliantė dukrai skyrė 80 000 Lt (CPK 12 straipsnis,CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog atsakovas neprisidėjo prie jų nepilnametės dukros išlaikymo. Kaip iš bylos duomenų teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, I. G. visą tą laiką nebuvo vien ieškovės išlaikoma. 2008–2009 m. ji nuo 2008-04-07 iki 2008-08-29 mokėsi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12), nuo 2008-09-01 iki 2009 m. mokslo metų pabaigos mokėsi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13), pabrėžtina, jog tuo metu gyveno pas atsakovą ir buvo jo išlaikoma, tą patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnės raštas (t. 3, b. l. 66). Be to, teismui nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovės prisidėjimą tuo metu prie dukters išlaikymo, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tuo metu ieškovė gyveno Jungtinėje Karalystėje, o dukra Lietuvoje (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas nebūtinai turi būti išreikštas pinigine forma. Atsakovas gyvena ūkiškai, todėl jo išlaikymo forma yra ne tik pinigai, tačiau ir iš ūkio gaunami vaisiai bei kita produkcija.

Apeliantė nurodo, kad dukros dantų plokštelei skyrė 4 000 Lt. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad apeliantė į bylą yra pateikusi duomenis apie tai, kad dukrai nuo 2007-11-05 iki 2009-08-24 buvo atliekamas ortodontinis gydymas, tačiau Kensingtono ortodontijos klinikos pažymoje nurodoma, kad gydymas visiškai buvo apmokėtas pagal Nacionalinės sveikatos priežiūros teikiamas paslaugas (NHS). Tai reiškia, kad visas gydymas buvo visiškai kompensuojamas. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė painiojasi teikdama teismui duomenis apie patirtas išlaidas, ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad dukros dantų plokštelei skyrė kitokią sumą – 5 038,10 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pateikia duomenis apie dukrai skirtas išlaidas 2 kompiuteriams (iš viso 8 453,72 Lt), TV licencijai 1 700 Lt, dviejų telefonų pirkimui ir pokalbiams (iš viso 8 007,52 Lt), internetui 3 709 Lt. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad dukra norėjo gyventi Londone ir todėl dukrai skirtos išlaidos atitinkamai „dauginama iš keturių, kas atitinka lito ir svaro santykį“. Aktualu pažymėti, jog Lietuva nuo 2004 metų tapo Europos Sąjungos nare, viena iš šalių yra narė Jungtinė Karalystė (CPK 182 straipsnis). Europos Sąjunga įgyvendina bendrą politiką visuose ES ekonomikos sektoriuose. Dėl glaudžių ir stiprėjančių valstybių narių ekonominių ryšių šios įvairių krypčių politikos ir reformų padariniai juntami visoje Europos Sąjungoje. Atkreiptinas dėmesys, kad įvarių paslaugų ir prekių kainos ES narėse nebūtinai gali skirtis, priešingai, jos gali būti panašios. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai kelia abejonių anksčiau nurodytų patirtų išlaidų dydis bei jų įrodymų nepakankamumas. Visiems yra žinoma aplinkybė, kad interneto, telefonų, kompiuterių kainos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje yra panašios, ar Lietuvoje netgi pigesnės. Vadinasi, apeliantė negali remtis tuo, kad paminėtas išlaidas ji patyrė gyvendama Londone ir jos yra būtent tokio dydžio. Vertinant tai, kad paminėtų paslaugų ir prekių kainos yra panašios kaip ir Lietuvoje, kyla klausimas dėl jų dydžio. Apeliantė nepateikė įrodymų apie dukros patirtas telefono pokalbių lšlaidas (CPK 178 straipsnis), kyla klausimas dėl interneto išlaidų dukros poreikiams (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis), abejonių kelia ir tai, ar abu kompiuteriai buvo skirti dukrai (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad niekas nedraudžia vaikams skirti tiek išlaidų, kad jų užtektų ne tik būtiniausiems poreikiams tenkinti, papildomiems užsiėmimams, kelionėms ir pan., bet ir papildomai išlaidauti. Tačiau tai nereiškia, kad paskui visas patirtas išlaidas bus galima išsireikalauti iš kitos šalies (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė savo patirtas išlaidas grindė ir įvairių parduotuvių kasos kvitais, teigė, kad prekės skirtos išimtinai dukrai. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kritiškai. Kūdikių maistas, vaistai kūdikiams „Calpol“, (2011-01-30 „Asda Price Waltington“ kvitas), vyriška liemenė, (2011-02-27 „Lidl“ kvitas) bei kitos prekės vargu ar buvo skirti išimtinai dukros interesams. Be to, apeliantė teismui pateikė kvitus už prekes (maisto ir kitas), jos nuomone, skirtas dukrai, už laikotarpį, kada dukra su ieškove negyveno (2010-12-14, 2010-12-20, 2011-01-30, 2011-03-04 kvitai), todėl tai negali būti tinkami įrodymai apie apeliantės patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis).

Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė (o kartu ir pareiga), kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). CPK yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimai privalo būti pagrįsti byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, todėl ir šalys įrodinėjimo pareigą turi vykdyti savo teiginius pagrįsdamos įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, o ne samprotavimais, pamąstymais, versijomis ar interpretacijomis.

Pažymėtina, jog civiliniame procese ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), t. y. įrodinėjimo pareiga tenka tai proceso šaliai, kuri teigia, o ne tai, kuri neigia. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinio pagrįstumą, tenka ieškovei, t. y. ne kas kitas, o tik pati ieškovė procesinėmis įrodinėjimo priemonėmis (o ne subjektyviais samprotavimais ir nepagrįstomis prielaidomis) ir laikantis CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių privalo įrodyti, kad atsakovo įsiskolinimas dukros išlaikymui sudaro 80 000 Lt. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė reikalavimą grindė įsiskolinimu, kurio iš viso nepatyrė (ortodontinis gydymas), abejotinu įsiskolinimu arba per dideliu išlaidavimu (brangus internetas, 2 kompiuteriai, 2 telefonai bei pokalbiai), bei išlaidomis, skirtomis ne dukrai (vyriška liemenė, kūdikių prekės), išlaidomis, kai dukra gyveno ne su apeliante.

Ypatingai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantės ir atsakovo dukra nurodė, kad ne viskas būdavo skirta jos išlaikymui bei tokia apimtimi, kaip nurodo ieškovė, šalių dukra pažymėjo, kad ieškinyje yra nurodomos neteisingos aplinkybės, todėl nepripažįsta ieškovės reikalavimo ir kategoriškai nesutinka, kad ieškinys būtų patenkintas.

Pažymėtina, kad įstatymo numatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad apeliantė neįrodė, kad jos suteikta išlaikymo dalis, skirta būtent nepilnametei dukrai, yra 80 000 Lt didesnė negu atsakovo, arba tai, kad atsakovas iš viso per paskutiniuosius 36 mėnesius neprisidėjo prie dukters išlaikymo, o apeliantė dukrai skyrė 80 000 Lt (CK 3.200 straipsnis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusBronius Valius