- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e1-1600-668/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06181-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- Č. L.
- Kategorijos
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Č. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis Č. L. 2020-02-11, apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,02 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. virtuvėje sakydamas, kad nužudys ir užmuš G. M., į rankas paėmė peilį, G. M. išsigandus grasinimo išėjus iš buto, nuėjo į svetainę, kurioje ant lovos gulėjo D. L. ir demonstratyviai laikydamas peilį virš jos grasino D. L. papjauti.
Kaltinamasis Č. L. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktine D. L.. Butas priklauso abiems. Su D. sutaria neblogai, ji turi neįgalumą ir negali savęs apsitarnauti, negali atsikelti iš lovos, todėl jis ją prižiūri. Jis niekada D. nėra nuskriaudęs. D. sūnui jis nepatinka, nežino kodėl. 2020-02-11, apie 19.30 val., buvo namuose kartu su sutuoktine, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. D. jam vis priekaištavo, kad jis atidavė tris „batareikutes“, vis kartojo, kodėl jis jas atidavė. Dėl to supyko ant D. ir laikydamas peilį rankoje pasakė, kad ją reikia pribaigti, tačiau prie D. nesiartino, kai pasakė minėtus žodžius, ji pradėjo rėkti, tuomet jis išėjo iš buto. Konflikto metu buvo D. sūnus G., kuris visa tai galėjo matyti. Jis neketino D. nuskriausti ar jai kaip nors pakenkti, tai buvo tik žodžiai, kuriuos pasakė būdamas piktas ir neblaivus. Kadangi buvo neblaivus, visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, ką prisimena, tą papasakojo. Dėl to, kad pasakė tokius žodžius, labai gailisi (b. l. 103, 104, 116, 144).
Kaltinamojo Č. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Nukentėjusysis G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuomet kai Č. geria, jis neprižiūri mamos. G. M. pas savo mamą mažiausiai tris kartus į savaitę atvažiuoja, kad jai atvežti valgyti ir prižiūrėti, t. y. aptvarkyti, taip pat atvažiuoja ir jo sesuo. Būdamas neblaivus Č. L. dažnai keikiasi, grasina, kad sau ir kitiems galą padarys, tačiau niekas į jo žodžius rimtai nežiūri. 2020-02-11 apie 19.30 val. nuvyko pas mamą minėtu adresu, jai atvežė maisto produktų. Paskambinus į buto duris jam jas atidarė Č. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo stipriai nekoordinuoti. Užėjęs į butą pamatė, kad virtuvėje ant grindų miega Č. draugas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Papriekaištavus Č., kad jis vėl girtuokliauja ir vedasi asmenis į namus, jis tapo piktas ir agresyvus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Č. būnant virtuvės patalpoje, o jam tarpduryje tarp virtuvės ir koridoriaus, Č. pradėjo G. M. plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais „Eik tu (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad jį užmuš, nužudys. Minėtus žodžius jis vartojo tik jo atžvilgiu. Jis tokių Č. žodžių neišsigando, kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kai jis juos išsako būdamas neblaivus. Tačiau konflikto metu Če. nuo virtuvės stalo ar nuo spintelės, tiksliai neprisimena nuo kur, pasiėmė virtuvinį peilį. Jį laikė dešinėje rankoje, šiek tiek pakeltą. Tuo metu, kai Č. ėmė peilį, pats nuo jo buvo maždaug 3 metrų atstumu. Pamatęs, kad Č. į rankas pasiėmė peilį, jis iš karto išėjo iš buto ir uždaręs jo duris, paskambino bendruoju pagalbos numeriu bei iškvietė policiją. Kai Č. laikė peilį rankose, jam nieko nesakė, jis iš buto pasišalino tuo momentu, kai jis ėmė peilį. Vėliau, kai atvyko policijos pareigūnai, jis užėjo į butą. Tuomet jam mama pasakė, kad Č. buvo atėjęs su peiliu prie jos ir jai grasino, kad papjaus. Mama dėl to buvo išsigandusi, sakė, kad patyrė stresą. Kaip Č. L. grasino peiliu jo mamai, pats nematė, kadangi nebuvo bute. Bute buvo Č. draugas, kuris buvo taip pat stipriai neblaivus, mamos teigimu jis nuramino Č., kai jis buvo atėjęs iki mamos su peiliu. Tačiau nei jis, nei mama nežino to asmens duomenų, kiek žinoma, tas asmuo pastovios gyvenamosios vietos neturi. Vėliau minėtas asmuo išėjo iš buto, dar nespėjus atvykti policijos pareigūnams. Mama konflikto tarp jo ir Č. nematė, tik girdėjo. Jis Č. L. žodžių, kad jį užmuš ar padės į vietą nelaiko realiais grasinimais, kadangi būdamas girtas jis dažnai tokius žodžius vartoja, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai Č. L. pasiėmė į rankas peilį ir dėl to, kad jis buvo neblaivus ir rankoje laikė peilį, nežinojo kaip šis gali pasielgti. Pats, nenorėdamas aštrinti konflikto, išėjo iš buto. Jis šio įvykio metu neišsigando, nejuto realios grėsmės savo sveikatai ar gyvybei. Jo mama labai išsigando, kai jis jai grasino. Civilinio ieškinio Č. L. nereikš (b. l. 49, 50).
Nukentėjusioji D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktiniu Č. L.. Pati yra nevaikštanti, iki pusės paralyžiuota, nuolatos lovos režime. Ja rūpinasi sutuoktinis Č., kartą į savaitę atvyksta dukra ir sūnus. Nors jos sutuoktinis ja rūpinasi, t. y. paduoda valgyti, pakeičia pampersą, jis nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus. Ji pati asmeniškai alkoholio nevartoja. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sutuoktinis į namus vedasi nepažįstamus žmones, su jais girtauja, iš namų neša vertingus daiktus. Ankščiau sutuoktinis prieš ją nėra naudojęs fizinio smurto, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ją dažnai įžeidinėja visokiais necenzūriniais žodžiais. 2020-02-11, tikslios valandos neprisimena, bet galėjo būti apie 19.00 val., į namus atvyko jos sūnus G. M.. Tuo metu virtuvėje girtavo Č. su jai nepažįstamu vyriškiu. Jie girtavo visą dieną. Atvykęs sūnus išvarė nepažįstamą asmenį ir apsižodžiavo su Č.. Sūnus Č. priekaištavo, kad jis girtauja. Ji jų nematė, kadangi jie buvo virtuvėje, o ji gulėjo kambaryje. Ji tiksliai neprisimena ką vienas kitam sakė sūnus ir sutuoktinis. Išgirdo, kad sūnus kviečia policiją, o į kambarį atėjo Č., jis buvo girtas, rankose laikė virtuvinį peilį, jis priėjo prie jos, virš jos jį laikė ir pasakė žodžius „"aš tave papjausiu“, ji jo paklausė „už ką“, šis nieko neatsakė, apsisuko ir nuėjo, paskui atvyko policija. Ji tokio Č. veiksmo labai išsigando, kadangi nežinojo ką jis gali padaryti. Tuo metu juto grėsmę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nori, kad Č. negertų, pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereikš, prašo jo nepasodinti, nes jis ją prižiūri (b. l. 55, 56).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė G. M., smurtą patyręs asmuo – D. L., matomų išorinių sužalojimų nėra. Moteris šoko būsenoje, susijaudinusi, stebima akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo Č. L. agresyvus, jam nustatytas 1,02 promilių girtumas. G. M. paaiškino, kad atvyko aplankyti savo mamos. Atvykęs bute pamatė, kaip jo patėvis Č. L. rankoje turėjo peilį ir juo grasino motinai. D. L. patvirtino, kad jos vyras girtavo ir atvykus jos sūnui, konflikto metu Č. L. rankoje turėjęs virtuvinį peilį grasino jai, sakydamas „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko ji patyrė psichologinį smurtą. Viskas įvyko 2020-02-11 apie 19.15 val. Įvykio aplinka netvarkinga (b. l. 31–34).
Šalies argumentai
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusysis G. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir duodamas pirmiau minėtus parodymus (b. l. 8).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad iš įvykio vietos apžiūros metu paimtas ir apžiūrėtas virtuvinis peilis (b. l. 16–25).
Iš ROIK 0119000496686 duomenų matyti, kad G. M. 2020-02-11 19.43 val. pranešė policijai, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo patėvis Č. L. puolė peiliu, grasino nužudyti, todėl pranešėjas pabėgo iš buto. Vėliau pranešėjo motina D. L. nurodė, kad Č. L., rankoje turėdamas peilį, grasino nužudyti, sakydamas „aš tave tuoj užpjausiu“ (b. l. 30).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad 2020-02-11 20.24 val. Č. L. nustatytas 1,02 promilių girtumas (b. l. 76
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Č. L. kaltė yra visiškai įrodyta ir jo nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamasis grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. virtuvėje sakydamas, kad nužudys ir užmuš G. M., į rankas paėmė peilį, G. M. išsigandus grasinimo išėjus iš buto, nuėjo į svetainę, kurioje ant lovos gulėjo D. L. ir demonstratyviai laikydamas peilį virš jos grasino D. L. papjauti.
Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis Č. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 125).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 67–68), priklausomybės ir psichiatrinių ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l, 74, 75). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę prokurorės prašomam terminui (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-02-11 20.00 val. (b. l. 79) iki 2020-02-12 16.56 val. (b. l. 85), iš viso – viena para.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti – peilis – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Č. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Č. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, Č. L. išbūtą laikinajame sulaikyme – 1 (vieną parą), šią parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, Č. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – peilį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.
Č. L. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.
Č. L. išaiškinti, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktais, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, jis privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.