- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-417-538/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- Z. B.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-417-538/2011
Teisėja Jurgita Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija 30.5.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei S. K. dėl valdymo teisės pažeidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė įpareigoti atsakovę nedelsiant pašalinti jos savavališkai pastatytus statinius ir visus daiktus iš žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 2005-09-28 pirkimo – pardavimo sutartimi ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu iš A. E. ir L. E., pardavėjams patvirtinus, kad jie yra teisėti sklypo savininkai, o jame stovintys statiniai yra nelegalūs ir nebus jokių kliūčių juos nugriauti teismo sprendimo pagrindu. Įsigijus šį sklypą, prasidėjo konfliktai su atsakove, kuri buvo jį be jokio teisėto pagrindo užėmusi, kadangi ji atsisakė išsikraustyti, užvedė visą eilę civilinių bylų, siekdama įrodyti savo teisę į šį sklypą, tačiau dabar visos jos yra pasibaigusios įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais atsakovės pretenzijos į šio sklypo nuosavybę buvo atmestos. Todėl jis prašo patenkinti jo, kaip teisėto sklypo savininko, reikalavimus, kad galėtų toliau tvarkytis savo nuosavybėje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-09-03 sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo S. K. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savo savavališkai pastatytus statinius ir visus daiktus iš Z. B. priklausančio žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra visiškai pagrįsti, įrodyti byloje surinktais įrodymais, teisėti ir tenkintini. Ieškovas šioje byloje įrodė, kad 2005-09-28 įstatymų nustatytu keliu įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą ir, 2005-10-10 įregistravęs tai viešajame registre, įgijo visas teises į šios nuosavybės apsaugą ne tik buvusio jos savininko, bet ir visų trečiųjų asmenų atžvilgiu. Disponuodamas šia teise, jis pagrįstai kreipėsi į šiame sklype įsikūrusią S. K., kad ši iškeltų savo nelegalius statinius ir kitą turtą, todėl, jai šito nepadarius, kreipėsi į teismą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinys neturėjo būti tenkintas, nes ieškovas nesilaikė Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatytos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros. Be to, 2010 m. liepos 2 d. priimti Statybos įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2010 m. spalio 1 d. nedraudžia įteisinti savavališkos statybos. Statybos įstatymo 28 str. 8 d. numatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas nevertino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos norminių aktų atkuriant turtines teises vien tik atsakovės seseriai A. K., jos sąžiningumo atsakovės atžvilgiu, įgyjant nuosavybės teisę į žemę, pirkimo – pardavimo sandorių, nuosavybės teisių subjektų (ieškovo) sąžiningumo, jų pareigos atskleisti pirkėjui, o pirkėjo pareigos domėtis nuosavybės teisių į žemę suvaržymu. Pardavėjai A. ir L. E. žinojo apie statinius parduodamoje žemėje, bet iš notarinės sutarties akivaizdu, kad neatskleidė šio fakto. Ieškovas perkant žemę žinojo apie statybą šioje žemėje, apie suvaržymus, tačiau nesprendė šio klausimo su pardavėju. Pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovės pateiktų įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-09-03 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. Įsiteisėjusių teismų sprendimais yra nustatyta, kad atsakovė neturi ir neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, ant kurio savavališkai pasistatė statinius, tačiau atsakovė vis tiek piktybiškai bando kvestionuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Byloje nustatyta, kad 2005-09-28 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi A. E. ir L. E. pardavė Z. B. 0,2798 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5–7). VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale šis nekilnojamojo turto objektas buvo įregistruotas Z. B. vardu 2005-10-10 (t. 1, b. l. 8–9.). 2006-01-13 laišku Z. B. kreipėsi į S. K., prašydamas ją iškraustyti iš jam priklausančio sklypo savo statinius ir kitus menkaverčius daiktus ir siūlydamas, esant reikalui, atlikti tai pats (t. 1, b. l. 10). 2001-10-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu atsisakyta patenkinti S. K. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijusi nuosavybės teisę į pastatą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius, kad šis statinys pastatytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, neturint leidimo jam statyti (t. 1, b. l. 14–15). Klaipėdos apygardos teismo 2001-12-13 nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas (t. 1, b. l. 16–17). Iš ieškovo patektų į bylą fotonuotraukų (t. 1, b. l. 18) matyti, kad nufotografuotame sklype yra pastatyta laikina pašiūrė, priversta kitų statybinių medžiagų ir atliekų, laikomas senas mikroautobusas, prižėlę krūmynų. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ji suformuota 2001-06-01, atlikus statinio (duomenys neskelbtini), matavimus (t. 1, b. l. 26–34). Iš 2006-02-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2,5384 ha ploto žemės sklypas, padalintas į sklypus 44/348840, 44/278624, 44/278631, 44/278634 nuosavybės teise nuo 2004-01-07 iki 2005-02-01 priklausė A. P., A. K. ir A. E. (t. 1, b. l. 35–36). 2001-05-22 Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje nurodyta, kad S. K. žemė prie turimo statinio (duomenys neskelbtini) bus suteikta bendra tvarka, kai jos vardu bus įteisintas statinys (t. 1, b. l. 37). 2009-05-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu S. K. ieškinys atsakovams Z. B., A. E., L. E., A. K. dėl sandorių nuginčijimo buvo atmestas, konstatavus, kad ieškovė neįrodė, jog statiniai ir sodiniai, esantys šiais sandoriais perleistame žemės sklype, buvo suformuoti laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl, nebūdami nuosavybės teisės objektais, jie negali įtakoti žemės sklypo, kuriame yra, nuosavybės kitiems asmenims perleidimo (t. 2, b. l. 1-4). Šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas ir 2010-02-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (t. 2, b. l. 5–7).
Civilinėje byloje yra pareikštas ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo, nes prašoma atsakovės pašalinti jos savavališkai pastatytus statinius ir visus daiktus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Reikalavimo teisę pagal ieškinį dėl ginčijamos nuosavybės teisės gynimo turi savininkas. Kreipdamasis į teismą asmuo turi įrodyti, kad yra savininkas, bet jo teisės pažeidžiamos jas neigiant. Ši teisė nustatyta CK 4.98 straipsnyje, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. LR CK Patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. nurodyta, kad LR CK nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki LR CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Todėl šioje byloje taikomos dabar galiojančio LR CK nuostatos dėl pastatų teisėtumo.
Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė savo reikalavimo pagrįstumą.
Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių suformuluotų CPK 176-185 straipsniuose. Įsiteisėjusių teismų sprendimais yra nustatyta, kad atsakovė neturi ir neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, ant kurio savavališkai pasistatė statinius. Ieškovė namelį pasistatė neteisėtai, neturėdama žemės savininko leidimo ten statyti, neturėdama suderinto projekto ir statybos leidimo. Sutinkamai su LR Statybos įstatymo 2 str. 71 p. toks statinys laikomas savavališku ir sutinkamai su LR CK 4.103 str. 1 d. ieškovė neturi teisės juo naudotis ar disponuoti. Ieškovas šioje byloje įrodė, kad 2005-09-28 įstatymų nustatytu keliu įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą ir pagrįstai kreipėsi į šiame sklype įsikūrusią S. K., kad ši iškeltų savo nelegalius statinius ir kitą turtą, jai šito nepadarius – kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė šioje byloje nėra įrodžiusi savo atsikirtimų, t.y., kad ji turi teisę naudotis ieškovo žemės sklypu, kad šis sklypas priklauso jai, o ieškovo esąs užvaldytas nesąžiningai, taip pat kad laikinas sodo namelis, jos pastatytas šia sklype, yra tinkamai suformuotas nekilnojamojo turto objektas, kurio atžvilgiu atsakovės kaip savininkės teisės taip pat turi būti ginamos. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-10-02 sprendimu, atsisakant patenkinti S. K. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijusi nuosavybės teisę į pastatą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad šis statinys negali būti laikomas tinkamai suformuotu nuosavybės teisės objektu, kadangi yra pastatytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Taip pat įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-21 sprendimu atmetant S. K. ieškinį atsakovams Z. B., A. E., L. E., A. K. dėl sandorių nuginčijimo taip pat buvo konstatuota, kad statiniai ir sodiniai, esantys šiais sandoriais perleistame žemės sklype, nebūdami nuosavybės teisės objektais, negali įtakoti žemės sklypo, kuriame yra, savininko nuosavybės teisių. Šie faktai yra prejudiciniai, jie negali būti iš naujo įrodinėjami kitoje civilinėje byloje. Apeliaciniame skunde nurodytais faktinio pobūdžio argumentais bandoma paneigti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytus faktus, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas dėl aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti – prejudicinių faktų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kadangi niekas neturi teisės trukdyti savininkui teisėtai ir savo nuožiūra naudotis savo nuosavybe, atsakovė, kuri, kaip nustatyta byloje, savo nelegalių statinių ir kitokių daiktų laikymu ieškovui priklausančiame sklype, jam šiomis teisėmis trukdo naudotis, atsakovė pagrįstai buvo įpareigota nedelsiant pašalinti visus šiuos daiktus iš ieškovo žemės sklypo (CK 4.98 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės S. K. ieškovui Z. B. priteistina 500 Lt jo turėtų advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės S. K. ieškovui Z. B. priteisti 500 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.