- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- eI2-3722-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00573-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjui V. T., jo atstovui advokato padėjėjui S. Z., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. VPA_SP2-1168 „Dėl V. T. teisės į vaiko priežiūros išmoką“ dalį, kurioje nurodoma, jog „išmokėjimo dieną išmoka apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis įstatymų nustatyta tvarka“, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-1311 „Dėl prašymo perskaičiuoti vaiko priežiūros išmokos dydį“.
Pareiškėjas skunde bei jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. gruodžio 12 d. SODROS informacinėje svetainėje pareiškėjas pateikė užklausą dėl informacijos apie antraisiais vaiko auginimo metais pareiškėjui priklausysiančią vaiko priežiūros išmoką, jos apskaičiavimo tvarką bei konkretų dydį, t. y. pateikė konkretų klausimą „Kaip suprantu, antrais metais vaiko priežiūros išmoka sieks apie 31,03 % nuo mano draudžiamųjų pajamų? Gal galite patikslinti, kas yra draudžiamosios pajamos, nes, kaip suprantu, tai netolygu gaunamam atlyginimui?“ Teigė, jog SODROS 2019 m. gruodžio 12 d. pateiktame atsakyme nurodyta, kokios pajamos laikomos draudžiamosiomis pajamomis, kaip galima jas apskaičiuoti SODROS sistemoje, kaip yra apskaičiuojama vaiko priežiūros išmoka, koks yra išmokos dydis ir kita aktuali informacija, tačiau atsakyta nebuvo apie mokesčių apskaičiavimą ir išskaičiavimą nuo apskaičiuotos išmokos. Paaiškino, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 21 d. pateikė prašymą (GPS2-18) SODRAI dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo. Nors SODRA 2020 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą skirti vaiko priežiūros išmoką bei apskaičiavo išmokos dydį pagal pareiškėjo draudžiamąsias pajamas bei nurodė: „išmokėjimo dieną išmoka apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis įstatymų nustatyta tvarka.“, tačiau pareiškėjui buvo nesuprantama, kokių įstatymų nustatyta tvarka apskaitomi minėti mokesčiai, todėl jis 2020 m. sausio 22 d. kreipėsi į SODRĄ, prašydamas patikslinti, kokių konkrečiai įstatymų normų pagrindu SODRA apskaičiuoja ir pareiškėjui taiko gyventojų pajamų mokestį (toliau - ir GPM) ir privalomąjį sveikatos draudimą (toliau – ir PSD) pareiškėjo vaiko priežiūros išmokai. Nurodė, kad SODRA 2020 m. sausio 22 d. pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pašalpų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklių 4 punktu bei Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalimi, iš SODROS biudžeto lėšų mokamos vaiko priežiūros išmokos yra išskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis bei 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Pareiškėjas 2020 m. sausio 27 d. pateikė SODRAI prašymą dėl apskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos, kuriuo prašė pakeisti sprendimą dėl teisės į vaiko priežiūros išmoką, sprendime nurodant, kad papildomi pajamų mokesčiai apskaičiuotai išmokai nėra taikomi, arba pateikti motyvuotą nesutikimą, vadovaujantis išmokos dieną galiojusiais įstatymais, bei pateikė nesutikimo su SODROS sprendimu argumentus: 1) pareiškėjui teisė į vaiko priežiūros išmoką priklauso ir yra suteikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pagrindu, kuriame aiškiai nurodomas vaiko priežiūros išmokos dydis bei vaiko priežiūros išmokos apskaičiavimo tvarka. Minėtame įstatyme yra nurodoma, kad papildomai galioja Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka, tačiau minėtoje tvarkoje ar įstatyme nėra minimi jokie papildomi mokesčiai; 2) atkreipė dėmesį, kad vaiko priežiūros išmokai negalioja tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – ir GPMĮ), kadangi GPMĮ vaiko priežiūros išmoka nėra aprašyta sąvokose ir sulyginama su pajamomis ar priskiriama pajamų mokesčio objektui, pagal GPMĮ 5 straipsnį. Taip pat, vadovaujantis GPMĮ 6 straipsniu, vaiko priežiūros išmoka yra išskiriama iš visų pajamų, kurios yra apmokestinamos 15 procentų tarifu; 3) jokios išleistos tvarkos ar taisyklės negali būti traktuojamos aukščiau įstatymų, parengtos tvarkos turi papildyti įstatymus, o ne juos interpretuoti, nes tai prieštarautų teisės aktų hierarchijos principui, be to, visi įstatymų netikslumai ar neatitikimai negali būti vertinami stipriosios pusės naudai. Nurodė, jog 2020 m. vasario 25 d. SODRA pateikė atsakymą, nurodydama, kad vaiko priežiūros išmokos laikomos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis, jos priskiriamos gyventojo pajamoms ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnį yra pajamų mokesčio objektas. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodomos pajamos, kurios laikomos neapmokestinamomis pajamomis, tačiau pagal minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos vaiko priežiūros išmokos nepriskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. GPMĮ 6 straipsnyje apibrėžiami pajamų mokesčio tarifai ir 6 straipsnio 11 dalyje išskiriama, kurios gyventojų pajamos, t. y. pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas) neapmokestinamos 20 procentų tarifu, tačiau jos apmokestinamos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytu 15 procentų tarifu. Taip pat asmenys, gaunantys vaiko priežiūros išmokas, iš kurių GPMĮ nustatyta tvarka turi būti išskaitomas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių išmokų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalis). Mano, jog SODROS 2020 m. vasario 25 d. atsakyme pateikti argumentai yra neteisėti ir nepagrįsti, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų objektyvumo bei įstatymo viršenybės principų, taip pat suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, pareiškėjui teisė į vaiko priežiūros išmoką priklauso vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pagrindu, kuriame aiškiai nurodomas vaiko priežiūros išmokos dydis, taip pat vaiko priežiūros išmokos apskaičiavimo tvarka, papildomai nurodyta, kad galioja Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka, tačiau šiame įstatyme nėra nurodoma jokių kitų įstatymų ar taisyklių, kurių pagrindu galėtų/turėtų būti skaičiuojamas GPM, koks mokesčio dydis šios vaiko priežiūros išmokos atveju turėtų būti taikomas, taip pat nenurodoma PSD mokesčio apskaičiavimo metodika/tvarka ar su tuo susiję kiti įstatymai ar taisyklės. Pažymėjo, jog vaiko priežiūros išmokai negalioja tuo metu galiojęs GPMĮ, kadangi jame vaiko priežiūros išmoka nėra aprašyta sąvokose ir sulyginama su pajamomis ar priskiriama pajamų mokesčio objektui pagal šio įstatymo 5 straipsnį, taip pat, vadovaujantis GPMĮ 6 straipsniu, vaiko priežiūros išmoka yra išskiriama iš visų pajamų, kurios yra apmokestinamos 15 procentų tarifu. Pareiškėjui nesuprantama, kaip SODRA savavališkai gali priskirti vaiko priežiūros išmoką prie darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, kadangi remiantis GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje pateiktu apibrėžimu, tokia išmoka nepriskirtina prie darbo santykių: „Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.“ Atkreipė dėmesį, jog GPMĮ 6 straipsnyje apibrėžiami pajamų mokesčio tarifai konkretiems aprašomiems atvejams, kuriame yra aiškus vaiko priežiūros išmokos išskyrimas iš kitų pajamų objektų: „1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip: 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą; 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą (1¹ dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas).“ Pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, visa tai lemia, jog atsakovo priimti sprendimai yra neteisėti ir priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, kuriame teigiama, kad „viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Pabrėžė, kad pareiškėjui buvo apskaičiuotas vaiko priežiūros išmokos dydis ir nustatyta išmokėjimo tvarka, tačiau pagal teisinį reglamentavimą nebuvo numatyti jokie papildomi GPM ar PSD mokesčio apmokestinimai vaiko priežiūros išmokai. GPMĮ vaiko priežiūros išmoka ir išmokos apmokestinimas nėra priskirti nei prie apmokestinamų pajamų, nei prie neapmokestinamų pajamų, taip pat nenurodoma, kad vaiko priežiūros išmokai taikomas gyventojų pajamų mokestis yra apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklėmis, o tai dar kartą pagrindžia, kad atsakovo priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką nustato GPMĮ, o pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos apmokestinimo tvarką – Sveikatos draudimo įstatymas (toliau – SDĮ). Paaiškino, jog GPMĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (GPMĮ 6 str. 1 d.). GPMĮ 17 straipsnyje yra nurodytos pajamos, kurios yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad neapmokestinamos pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos. SDĮ 17 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad asmenys, gaunantys Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą mokamas išmokas, iš kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaitomas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. VSDĮ 2 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį. Teigė, jog, atsižvelgiant į šias nuostatas, vaiko priežiūros išmoka yra pareiškėjo pajamos, kurios yra gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu objektas ir sveikatos draudimo įmokų objektas ir yra apmokestinamos gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu ir sveikatos draudimo įmokomis įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu yra GPMĮ objektas, o PSD įmokos – SDĮ objektas, ir vadovaujantis būtent šiais įstatymais, o ne valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais yra apmokestinamos gyventojo pajamos. Akcentavo, kad pareiškėjui, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, 22, 23, 24 straipsniais bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. VPA_SP2-1168 buvo apskaičiuota ir paskirta (duomenys neskelbtini) vaiko priežiūros išmoka už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), tačiau išmokant šią išmoką, kaip asmeniui, gaunančiam pajamas, yra skaičiuojamas 15 procentų gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu ir 6 procentų PSD įmokos, vadovaujantis aukščiau nurodytomis GPMĮ ir SDĮ nuostatomis. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų nepensinių išmokų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-273 nustato ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir ilgalaikio darbo išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tvarką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose. Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymu (Taisyklių 2 p.). Fondo valdybos teritoriniai skyriai, mokantys ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir ilgalaikio darbo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, apskaičiuoja ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą perveda iš nurodytų išmokų išskaitytą gyventojų pajamų mokestį. Gyventojų pajamų mokestis pervedamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka (Taisyklių 3 p.). Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau - ir VSDFV Kauno skyrius) 2020 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. VPA_SP2-1168 „Dėl V. T. teisės į vaiko priežiūros išmoką“ dalies, kurioje nurodoma, jog „išmokėjimo dieną išmoka apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis įstatymų nustatyta tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (11.1E)I-1311 „Dėl prašymo perskaičiuoti vaiko priežiūros išmokos dydį“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. VPA_SP2-1168 „Dėl V. T. teisės į vaiko priežiūros išmoką“ (toliau – ir Sprendimas), vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, 22, 23 ir 24 straipsniais nusprendė skirti V. T. vaiko priežiūros išmoką nuo 2020 m. sausio 19 d. iki 2021 m. sausio 18 d. ((duomenys neskelbtini)) pagal apskaičiavimą. Taip pat, be kita ko, nusprendė, jog išmokėjimo dieną išmoka apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo dalimi dėl išmokėjimo dieną išmokos apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis įstatymų nustatyta tvarka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 27 d. pateikė prašymą perskaičiuoti vaiko priežiūros išmokos dydį ir prašė pakeisti Sprendimą dėl teisės į vaiko priežiūros išmoką, Sprendime nurodant, kad papildomi pajamų ir sveikatos draudimo mokesčiai apskaičiuotai išmokai nėra taikomi; nesutikus pakeisti Sprendimo, prašė raštu nurodyti: kokiais teisės aktais traktuojama, kad vaiko priežiūros išmoka yra prilyginama pajamoms, jeigu tokios pajamos nėra aprašytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme; kodėl vadovaujamasi taisyklėmis (Valstybinio socialinio draudimo pašalpų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklių 4 punktu), o ne konkrečiais įstatymais; kodėl remiantis nurodytomis taisyklėmis, vaiko priežiūros išmoka laikoma „pajamomis'“, o pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą tai nėra aprašoma kaip pajamos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą perskaičiuoti vaiko priežiūros išmokos dydį, 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-1311 „Dėl prašymo perskaičiuoti vaiko priežiūros išmokos dydį“ nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo, nes vaiko priežiūros išmoka jos išmokėjimo dieną yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 22 d. priimtas sprendimas Nr. VPA_SP2-1168 paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl vaiko priežiūros išmokos apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Pareiškėjas nesutinka, kad jam VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. VPA_ SP2-1168 paskirta vaiko priežiūros išmoka yra apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme yra aprašytos vaiko priežiūros išmokos dydžio apskaičiavimo taisyklės ir metodika, bet nėra nurodyta jokių papildomų mokesčių nuo apskaičiuotos išmokos sumos, o Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme vaiko priežiūros išmoka nėra suprantama ir aprašoma kaip gaunamos pajamos, taip pat nėra nurodomos kaip pajamų mokesčio objektas. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuotas vaiko priežiūros išmokos dydis ir nustatyta išmokėjimo tvarka, tačiau šiame įstatyme nebuvo numatyti jokie papildomi vaiko priežiūros išmokai GPM ar PSD mokesčio apmokestinimai.
Visos socialinio draudimo išmokos skiriamos vadovaujantis teisės aktų, galiojančių teisės į atitinkamą socialinio draudimo išmoką nustatymo dieną, nuostatomis. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 01 01 iki 2020 03 19) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar vienas iš vaiko senelių (jeigu jis atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas ir tik tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), kuris: 1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse; 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais), kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais), taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse; 3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio 7 dalį vaiko priežiūros išmoka apskaičiuojama ir mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.
Nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 01 01 iki 2020 02 01) 2 punkte nustatyta, kad Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau- ir GPMĮ) apibrėžtas sąvokas.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.
VSDĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos.
Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
Įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį.
Gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 01 01 iki 2020 02 01) (toliau – ir GPM) tvarką nustato Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, o pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, apmokestinimo tvarką – Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – ir SDĮ).
SDĮ 17 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad asmenys, gaunantys Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą mokamas išmokas, iš kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaitomas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
GPMĮ 3 straipsnis numato, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, t. y. GPMĮ 6 straipsnyje apibrėžiami pajamų mokesčio tarifai ir 6 straipsnio 1¹ dalyje išskiriama, kurios gyventojų pajamos, t. y. pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas) neapmokestinamos 20 procentų tarifu, tačiau jos apmokestinamos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytu 15 procentų tarifu.
GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad neapmokestinamos pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas. Taigi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtis, kad gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos.
Vadovaujantis minėtais teisės aktais, vaiko priežiūros išmoka yra pareiškėjo pajamos, kurios yra GPM objektas ir sveikatos draudimo įmokų objektas ir yra apmokestinamos GPM ir sveikatos draudimo įmokomis įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-273 patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų nepensinių išmokų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 01 01 iki 2020 05 26)(toliau – ir Taisyklės), parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymu (Taisyklių 2 p.), nustato ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir ilgalaikio darbo išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tvarką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose.
VSDFV teritoriniai skyriai, mokantys ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir ilgalaikio darbo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, apskaičiuoja ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą perveda iš nurodytų išmokų išskaitytą gyventojų pajamų mokestį. Gyventojų pajamų mokestis pervedamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka (Taisyklių 3 p.). Pagal Taisyklių 4 punktą, Fondo valdybos teritoriniai skyriai, apskaičiuodami gyventojų pajamų mokestį iš ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą bei ilgalaikio darbo išmokų, mokamų iš ilgalaikio darbo išmokų fondo pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, taiko 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokesčio tarifą, pritaikius neapmokestinamąjį pajamų dydį, jeigu šis dydis išmokų gavėjams priklauso.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, vadovaudamasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, konstatuoja, jog pareiškėjui, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, 22, 23, 24 straipsniais bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, teisėtai ir pagrįstai VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. VPA_SP2-1168 „Dėl V. T. teisės į vaiko priežiūros išmoką“ buvo apskaičiuota ir paskirta (duomenys neskelbtini) vaiko priežiūros išmoka už vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), ir išmokant šią išmoką, kaip asmeniui, gaunančiam pajamas, skaičiuojant 15 procentų GPM ir 6 procentų PSD įmokas, vadovaujantis nurodytomis GPMĮ ir SDĮ nuostatomis, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikia 2020 m. kovo 17 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 343, iš kurio matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Pareiškėjo skundas šioje byloje yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.