- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1503-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17179-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „SIM Group“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „SIM Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo gamybos ir prekybos paslaugų įmonės „Turex“ civilinės bendrovės Turski Slawomir i Turska Bernadeta ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SIM Group“ dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas gamybos ir prekybos paslaugų įmonė „Turex“ civilinė bendrovė Turski Slawomir i Turska Bernadeta kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu UAB „SIM group“ 2012 m. balandžio 26 d. atliktą įskaitymą 2 271 EUR ir 2013 m. sausio 16 d. įskaitymą 3 900 EUR sumai, priteisti iš atsakovo UAB „SIM group“ ieškovo naudai 18 645,80 EUR skolos, 767,63 EUR palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo jo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą 19 413,43 EUR sumai. Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes skolos suma yra didelė, ieškovas raštu yra pateikęs atsakovui 2013-01-14 galutinį raginimą sumokėti skolą, o atsakovas keletą kartų teikė ieškovui skolos sumokėjimo tvarkaraščius, tačiau juose nustatytų atsiskaitymo terminų nesilaikė. Be to, ieškovas nurodo, kad atsakovas, siekdamas išvengti atsiskaitymo, teikia dokumentus apie vienašalius įskaitymus, todėl, ieškovo nuomone, yra didelė rizika bei realus pavojus, kad gavęs ieškinio pareiškimą atsakovas imsis neteisėtų veiksmų, sunkinančių ar darančių neįmanomą ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, paslėpdamas arba perleisdamas turimą turtą bei pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimas yra turtinis, ieškinio suma laikytina didele, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra skolingas ir kitiems kreditoriams, kad teisme atsakovo atžvilgiu yra pareikšta daugiau turtinių reikalavimų dėl piniginių prievolių nevykdymo. Taip pat nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą atsakovui, t. y pateikė sandorius, iš kurių kildina ieškinio reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmos instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „SIM Group“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Visų pirma, apeliantas pažymi, kad reikalavimo suma jo atžvilgiu negali būti laikoma didele. Nurodo, kad jo įstatinis kapitalas sudaro 600 000 Lt, įmonė turi turto už 5 341 931 Lt, kad atsakovas neturi nepadengtų įsiskolinimų, kad atsakovo metinė apyvarta sudaro apie 16 923 308 Lt. Remdamasis išdėstytais motyvais, atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo nevykdymo rizikos nėra, nes atsakovas yra sėkmingai savo veiklą vykdanti įmonė. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas, kad atsakovas savo turtą ar turtines teises gali perleisti tretiesiems asmenims, jį paslėpti ar sunaikinti ar atlikti kitus veiksmus, kurie turėtų įtakos teismo sprendimo vykdymui bei teisėtų ieškovo lūkesčių užtikrinimui. Be to, apeliantas pažymi, kad nors atsakovas neturėtų jokių sunkumų atsiskaityti su ieškovu, turto areštas 67 030,69 Lt sumai iš esmės apsunkintų atsakovo padėtį, o dėl to jis patirtų neproporcingų nuostolių. Taigi, apelianto nuomone, pritaikius laikinąsias priemones, šiuo atveju buvo pažeisti ir ekonomiškumo bei proporcingumo principai.
Atsiliepimas
Ieškovas gamybos ir prekybos paslaugų įmonė „Turex“ civilinė bendrovė Turski Slawomir i Turska Bernadeta atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas mano, kad atsakovo su atskiruoju skundu pateikti finansiniai duomenys neatspindi realios atsakovo finansinės padėties. Ieškovas pažymi, kad ta aplinkybė, jog atsakovo įstatinis kapitalas yra 600 000 Lt, o atsakovo turtas sudaro 5 341 931 Lt, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas ir disponuoja būtent tokio dydžio turtu. Ieškovas pastebi, jog iš pateikto balanso matyti, kad grynųjų pinigų atsakovo banko sąskaitoje ir kasoje ataskaitinio laikotarpio pabaigai buvo tik 353 Lt, o iš atsakovo materialaus turto, kuris sudaro 4 038 435 Lt, 3 550 935 Lt sudaro transporto priemonės, kurios atsakovo yra naudojamos lizingo sutarties pagrindu, tai, ieškovo nuomone, patvirtina balanse nurodyta įsipareigojimų pagal lizingo sutartis suma – 2 323 291 Lt. Be to, ieškovas pažymi, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, balanse nurodytos 487 500 Lt investicijos į kitas įmones negali būti priskiriamos prie greitai realizuojamų investicijų, todėl patenkinus ieškinį, greitai įvykdyti teismo sprendimo nebūtų galimybės. Ieškovo nuomone, atsakovo nurodoma apyvarta neatspindi atsakovo realių finansinių sugebėjimų, nes atsakovas verslą finansuoja savo kontrahentų lėšomis. Taip pat ieškovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju atmestini ir argumentai dėl to, kad buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nes antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštavo atsakovui priklausančią transporto priemonę SCHMITZ SKO024/L-13.4 FP 60 COOL, v/n EH399, todėl jokių sunkumų atsakovas dėl pritaikyto arešto negali patirti, nes toliau gali naudotis šiuo turtu, o banko sąskaitų areštas pritaikytas nebuvo. Remdamasis išdėstytais argumentais, ieškovas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 2-447/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr.2-256/2012).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 67 030,69 Lt, pareikšta juridiniam asmeniui, apskritai vertintina kaip pakankamai didelė. Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė konkrečių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą būtent šioje byloje. Nors iš su atskiruoju skundu pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad atsakovo įstatinis kapitalas sudaro 600 000 Lt, turtas – 5 341 931 Lt, o metinė apyvarta – apie 16 923 308 Lt (b.l. 175-177), tačiau, kaip ir pastebėjo ieškovas, šie duomenys nesudaro objektyvaus pagrindo išvadai, kad atsakovas ir disponuoja būtent tokio dydžio turtu. Iš atsakovo pateikto 2013-03-31 balanso matyti, kad atsakovas turi materialaus turto už 4 038 435 Lt, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 3 550 935 Lt šio turto sudaro transporto priemonės; atsakovo pateiktais CREDITINFO duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso tik vienas automobilis, todėl esant tokiems duomenims nėra pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, kad kitos transporto priemonės yra atsakovo naudojamos lizingo sutarties pagrindu (iš pateikto balanso matyti, kad atsakovo lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai sudaro 2 310 938 Lt (b.l. 177)). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 487 500 Lt sudaro investicijos į dukterines įmones, o likęs 1 303 496 Lt turtas yra priskirtas trumpalaikiam turtui; grynųjų pinigų atsakovo sąskaitoje ir kasoje ataskaitinio laikotarpio pabaigai buvo tik 353 Lt, o nekilnojamojo turto įmonė neturi. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog atsakovui yra pareikšta teisme ir daugiau turtinių reikalavimų dėl piniginių prievolių nevykdymo.
Taip pat atmestini ir apelianto argumentai dėl to, kad skundžiama nutartimi buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštavo tik atsakovui priklausančią transporto priemonę, atsakovo sąskaitos areštuotos nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingų sunkumų nepatiria, nes ir toliau gali naudotis areštuotu turtu, o apelianto teiginiai dėl to, kad areštas apsunkina atsakovo padėtį, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai apie jo gerą finansinę padėtį yra daugiau deklaratyvūs, todėl nagrinėjamu atveju 67 030,69 Lt suma laikytina pakankamai didele atsakovo atžvilgiu.
Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieškovo teisės. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdomas atsakovui bylos nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių netekus turto, vadinasi, ir byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.).
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.