Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. M. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-11-16 pateiktu ieškiniu prašė panaikinti 2015-10-06 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimą Nr. DGKS-4272 bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad įmonė verčiasi taksi paslaugų teikimu. Tvirtino, kad vairuotojo funkcijoms atlikti reikalingos specialios žinios ir konkretūs gebėjimai, kurie atsakovo priėmimo į darbą metu ir buvo vertinami. Buvo padaryta išvada, kad atsakovas reikiamų žinių neturi, todėl, norėdamas dirbti ieškovės įmonėje vairuotoju, privalo įgyti įgūdžių, susijusių su taksi įranga ir sistema – taksometro, „Taxify“ programėlės ir dispečerinės programinės įrangos naudojimu. Jis galėjo pasirinkti, ar reikiamas žinias gaus per jų bendrovėje organizuojamus mokymus jų lėšomis, ar mokytis kitoje įmonėje savo lėšomis. Atsakovas pasirinko įgyti reikiamas žinias UAB „(duomenys neskelbtini)“. Praktinių užsiėmimų metu atsakovas buvo supažindintas su taksometro veikimo režimais, darbu su „Taxify“ programėle planšetėje, dispečerinės programinės įrangos naudojimu. Mokymus veda nuolatines pareigas įmonėje einantis įmonės vyresnysis vadybininkas G. B., turintis reikiamą kvalifikaciją ir žinias. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas su darbo sutarties sąlygomis sutiko ir tai patvirtino savo parašu. Darbo kodekso (toliau ­– DK) 95 str. 5 d. reglamentuoja šalims teisę susitarti dėl sutarties sąlygų. Šiuo atveju šalys darbo sutartimi susitarė, kad jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus jo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir stažuotėms skirtas lėšas. Atsakovas, pažeisdamas DK nuostatas, nutraukė darbo sutartį, neatidirbo įstatymu nustatyto 14 dienų termino, tačiau darbdavė, gavusi jo pareiškimą, dar laukė ir tikėjosi, kad atsakovas, įgijęs reikiamą kvalifikaciją, grįš dirbti, bet iki mėnesio pabaigos jam savavališkai nepasirodžius, jį atleido bei išskaitė iš atlyginimo 100 Eur sumą. Mano, kad Darbo ginčų komisija netinkamai vertino tarp šalių susidariusią situaciją, todėl priėmė nepalankų jiems sprendimą, kurį prašo panaikinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-15 sprendimu ieškinį atmetė, Darbo ginčų komisijos 2015-10-06 sprendimą Nr. DGKS-4272 paliko nepakeistą, taip pat priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 199,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui būtų pakelta kvalifikacija, norimam darbui dirbti. A2B raštas tik patvirtina, kad asmenys buvo apmokyti naudotis taksometru ir „Taxify“ programėle. Teismas vertino esant labiau tikėtina, jog darbdavė darbuotojui suteikė instruktuojamąją pamoką, o ne mokymus kvalifikacijai kelti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. M. darbo sutarties 9.1 punkte įtvirtino sąlygą, kad darbdavio atliekamų įvadinių mokymų dirbti su lengvaisiais automobiliais taksi ir jų įranga bei sistema vertė yra 100 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, dėstydama šią darbo sutarties sąlygą, per plačiai aiškina kvalifikacijos kėlimo mokymų sąvoką (įtraukdama ir įvadinius mokymus – instruktuojamąją pamoką), ir vertino, jog DK 95 str. 5 d. apibrėžiama pernelyg abstrakčiai. Konstatuota, kad toks platus minėto straipsnio aiškinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir ši dalis pripažinta negaliojančia ex officio (CK 1.78 str. 5 d.). Teismas sutiko su Darbų ginčų komisijos 2015-10-06 sprendimo išvada, jog darbo sutarties 9.1 punktas prieštarauja DK 94 str. 2 d., nes ji pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK 95 str. 5 d., kadangi pastaroji norma įpareigoja darbuotoją atlyginti tik faktiškai darbdavio turėtas išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui, tuo tarpu šioje byloje šalys iš anksto nustatė įvadinių mokymų kainą – 100 Eur, kuri nepagrįsta jokiais buhalteriniais apskaičiavimais. Teismas atkreipė dėmesį, jog prieš sudarant darbo sutartį, negalima konkrečiai nustatyti kvalifikacijos kėlimo mokymų kainos, nes kiekvienam asmeniui, kaip sutiko ir pats ieškovės atstovas, skiriamas individualus dėmesys ir laikas, priklausomai nuo jo paties žinių ir darbo specifikos suvokimo. Teismas konstatavo, kad nenustačius, jog D. M. iš tiesų buvo suteikti kvalifikacijos kėlimo mokymai bei įvertinus, kad Darbo sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, taikoma D. M. naudingesnė nuostata ir vertino, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti 2016-01-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, darbo sutarties 9.1 punktas yra teisėtas ir galiojantis. Atsakovas priėmimo į darbą metu neturėjo reikiamų žinių naudotis taksometro įranga, „Taxify“ programėle ir dispečerinės programine įranga, todėl ieškovė suteikė galimybę atsakovui įgauti tinkamus įgūdžius ir kvalifikaciją, kurie galėtų būti panaudoti ne tik įsidarbinant ieškovės įmonėje, bet ir kitose taksi paslaugas teikiančiose įmonėse. Teigia, kad sutartyje atspindėta tikroji šalių valia, t. y. ne tik ieškovė, priimdama į darbą atsakovą, įsipareigojo jį apmokyti, bet ir atsakovas, pasirašydamas su ieškove darbo sutartį, prisiėmė pareigą siekti įgyti nustatytoms funkcijoms atlikti reikiamą kvalifikaciją. Abi darbo sutarties šalys susitarė dėl vienos iš būtinųjų darbo sąlygų – atitinkamos kvalifikacijos darbo, ir dėl DK 95 str. 5 d. nustatytos galimybės prieš priimant į darbą darbuotoją, iš pradžių jį apmokyti atlikti tam tikros kvalifikacijos reikalingas funkcijas. Atsakovas, pasirašydamas darbo sutartį, sutiko ir su pareiga atlyginti mokymo išlaidas nurodytu darbo sutarties nutraukimo atveju, išreiškė savo valią ir sutiko su visomis sulygtomis sąlygomis, t. y. sutiko ir su 100 Eur nustatyta mokymų kaina. Darbdavys turi teisę rinktis ekonomiškai naudingesnį mokymų organizavimo būdą, todėl mokymų kaina nustatyta atsižvelgiant į rinkoje esančius analogiškų mokymų kainų pasiūlymus ir ieškovės patiriamas išlaidas mokymus vedančio darbuotojo darbo užmokesčiui. Pažymi, kad mokymai atsakovui buvo būtini, todėl jis galėjo pasirinkti, ar reikiamų žinių įgyti konkrečius mokymus organizuojančioje įmonėje savo lėšomis, arba tai padaryti ieškovės lėšomis, bet tam tikrą laikotarpį (6 mėnesius) išlikti lojaliam darbuotojui. Nesutinka, kad sutarties 9.1 punktas blogina atsakovo padėtį ir pažymi, kad šalys sulygo dėl palankesnių išlaidų atlyginimo sąlygų nei numatyta DK 95 str. 5 d. ir per pusę sutrumpino terminą, per kurį ieškovė galėjo reikalauti išlaidų atlyginimo. Taip pat teigia, kad darbo sutartimi sulygti mokymai atsakovui buvo suteikti ir nėra instruktuojamoji pamoka.

Atsiliepimu atsakovas D. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-30 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. M. sudaryta darbo sutartis Nr. 40. Pagal šią sutartį D. M. ieškovės įmonėje priimtas dirbti vairuotoju nuo 2015-08-01. D. M. 2015-08-18 pateikė darbdavei prašymą atleisti jį iš darbo savo noru. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015-08-31 įsakymo Nr. 15/11 „Dėl atleidimo iš darbo“, taip pat įrašo atsakovo D. M. darbo sutartyje bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2015-08-31, remiantis DK 127 str. 1 d. nuostata. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015-08-31 įsakymu „Dėl išskaitos už mokymus iš D. M. atlyginimo“, remiantis darbo sutarties Nr. 40 (2015‑07‑30) 9.1 punktu įsakyta iš D. M. atlyginimo išskaičiuoti 100 Eur už įvadinius mokymus. Atsiskaitymo su D. M. už 2015 m. rugpjūčio mėnesį lapelio duomenys patvirtina, kad atlikta 100 Eur išskaita. Atsakovas 2015-09-14 prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir prašė įpareigoti darbdavę atsiskaityti – grąžinti išskaičiuotas 100 Eur pinigines lėšas. Darbo ginčų komisijos 2015-10-06 sprendimu Nr. DGKS-4272 D. M. prašymas buvo patenkintas ir jo naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuspręsta išieškoti 100 Eur.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, be kita ko, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą bei galimybę susitarti dėl mokymų ir kvalifikacijos išlaidų atlyginimo.

Nustatyta, kad šalių 2015-07-30 sudarytos darbo sutarties 9 punkte šalys, remdamosi DK 95 str. 5 d., susitarė, kad, jeigu ši sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tokiu atveju, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Šalia to, darbo sutarties 9.1 punkte numatyta, kad darbuotojas patvirtina savo supratimą ir sutinka, jog darbdavio atliekamų įvadinių mokymų dirbti su lengvaisiais automobiliais taksi ir jų įranga bei sistema vertė yra 100 Eur; jeigu ši sutartis būtų nutraukta dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tokiu atveju darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui šių mokymų kainą; šiuo atveju taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas, pradedamas skaičiuoti nuo atitinkamų mokymų pabaigos.

DK 95 str. 5 d., reglamentuojant darbo sutarties sąlygas, numatyta, kad darbo sutartyje gali būti sulygta, jog, jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms; kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Šalys, sulygdamos dėl DK 95 str. 5 d. nustatytos darbo sutarties sąlygos, privalo laikytis įstatymo reikalavimų.

Apeliantė nurodo, kad darbo sutarties 9.1 punkto nuostata darbuotojo padėties nepablogino. Šią poziciją ieškovė motyvuoja tuo, jog šalys sulygo dėl palankesnių minėtoje darbo sutarties nuostatoje numatytų išlaidų atlyginimo sąlygų nei numatyta DK 95 str. 5 d., t. y. trumpesnio termino, per kurį ieškovė galėjo reikalauti išlaidų atlyginimo – vietoj vienerių metų numatant 6 mėnesius. Šiuo atveju darbo sutarties 9.1 punkte nurodytas DK 95 str. 5 d. neprieštaraujantis terminas, tačiau pažymėtina, kad ieškovės skundžiamame sprendime darbuotojo padėties pabloginimas šia sutartine nuostata nustatytas ne dėl darbdavio turėtų išlaidų atlyginimo termino, o dėl kitos dalies, patenkančios į DK 95 str. 5 d. reglamentavimą, – mokymosi išlaidų sąvokos turinio bei dydžio.

Apeliantė pažymi, kad darbo sutartimi sulygti mokymai atsakovui buvo suteikti ir nesutinka su vertinimu, kad mokymai buvo instruktuojamoji pamoka. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ieškovei buvo reikalingas vairuotojas, turintis taksi vairuotojui reikalingą kvalifikaciją, atsakovas priėmimo į darbą metu reikiamų žinių neturėjo ir buvo suinteresuotas gauti mokymus, keliančius jo kvalifikaciją ir gerinančius jo padėtį darbo rinkoje. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas įgijo specialių žinių ir gebėjimų, kurių sutarties sudarymo metu neturėjo, kurie didins jo paklausą darbo rinkoje ir, kuriuos gali suteikti tik reikiamą kvalifikaciją įgijęs asmuo.

DK 95 str. 5 d. apibrėžiamos išlaidos, kurias darbuotojas gali įsipareigoti atlyginti, – tai darbdavio turėtos išlaidos darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Nurodytos išlaidos negali būti aiškinamos plečiamai ir reiškia tik mokymosi, kvalifikacijos kėlimo, stažuotės procesų išlaidas. Atlygintinos mokymosi išlaidos turi būti aiškios ir apibrėžtos. Šiuo atveju darbo sutarties 9.1 punkte numatyti darbdavio atliekami įvadiniai mokymai dirbti su lengvaisiais automobiliais taksi ir jų įranga bei sistema.

Byloje pateikta taksometro vartotojo instrukcija. Byloje ieškovės atstovas dėl įvadinių mokymų programos buvimo įmonėje paaiškino, jog mokymo programa yra instrukcija ir nurodė, kad atsakovas patvirtino gavęs naudojimosi instrukciją, kuri yra tai, ką atsakovas gali įsisavinti skaitydamas, jog galėtų pasitikslinti, ko jis buvo mokytas mokymų metu. Taip pat ieškovės atstovas patvirtino, kad kitų mokymo programų, išskyrus instrukciją, nėra. Atsiliepime į ieškinį atsakovas D. M. nurodė, kad priimant jį į darbą ieškovė konkrečių mokymų nevykdė, ieškovės darbuotojas įteikė taksometro vairuotojo instrukciją ir liepė pasirašyti dėl susipažinimo su ja, visas instruktažas truko apie 8-10 min., jokių atskirų mokymų ir paskaitų nebuvo, nebuvo pildomi jokie žurnalai, pažymėjimo ar kito dokumento, patvirtinančio atsakovo įgytą kvalifikaciją, papildomas žinias atsakovas negavo. Ieškovė nesutiko su atsakovo teiginiais dėl mokymo trukmės ir ieškovės atstovas byloje paaiškino, kad atsakovas apmokytas pusantros–dvi valandas – tiek įprastai trunka mokymai apimantys darbą su taksometru, banko terminalu, planšetiniu kompiuteriu ir darbu su finansais. Byloje esančiame A2B rašte pateiktas sąrašas asmenų bei jų parašų nurodant, kad atlikti mokymai su taksometru ir „Taxify“ programėle per planšetę. Šiame rašte dėl atliktų mokymų su taksometru ir „Taxify“ programėle yra pasirašęs ir atsakovas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad rašte nenurodyta mokymų trukmė, taip pat neužfiksuota ir jų atlikimo pabaigos data (nors su tokia data siejama darbo sutarties 9.1 punkte numatyto 6 mėnesių termino pradžia). Ieškovės atstovas byloje patvirtino, kad atsakovui D. M. nebuvo išduotas patvirtinantis dokumentas (pažymėjimas, sertifikatas ar kt.), jog atsakovas ieškovės įmonėje išklausė mokymus, kėlė kvalifikaciją ar įgijo specialias kompetencijas atitinkamos kvalifikacijos darbui dirbti.

Nors ieškovė, teigdama, kad atsakovui mokymai buvo būtini, nurodė, jog jis galėjo pasirinkti reikiamų žinių įgyti konkrečius mokymus organizuojančioje įmonėje savo lėšomis, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovės suteikta informacija platesnė – apėmė darbą su banko terminalu ir planšetiniu kompiuteriu. Tad negalima daryti išvados, jog mokymų kitoje įmonėje turinys tapatus. Matyti, jog ieškovės suteikta informacija iš esmės susijusi su ieškovės įmonės veikloje atsakovo užimtose pareigose darbo funkcijoms atlikti naudojama įranga, jos naudojimu ir darbo sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog konkrečiu atveju minėtos informacijos suteikimą atsakovui pati atitinkamai įvertino kaip atsakovo kvalifikacijos pakėlimą (įgijimą) ir mokymus DK 95 str. 5 d. prasme. Kadangi nepateikti įrodymai, jog buvo pakelta atsakovo, kaip darbuotojo, kvalifikacija, galima laikyti, jog ieškovė, kaip darbdavė, suteikė darbuotojui instruktuojamąją pamoką.

Apeliantė pabrėžia, kad darbo sutartyje atspindėta tikroji šalių valia susitarti dėl mokymų suteikimo bei konkrečios jų vertės. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad esant ieškovės ir atsakovo rašytiniam susitarimui dėl konkrečios sumos dydžio atlyginimo už teikiamas paslaugas, aplinkybės dėl ieškovės patirtų išlaidų dydžio ir ar ji yra atsiskaičiusi už paslaugų suteikimą, nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingos. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties, kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimo, turinį (DK 93 str., 94 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl papildomos pagal įstatymą darbo sutarties sąlygos dėl darbuotojo mokymo išlaidų atlyginimo. Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims. Tačiau pažymėtina, kad DK 94 str. 2 d. numato, jog šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinat DK 95 str. 5 d. nuostatą dėl atlygintinų išlaidų darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ar stažuotėms, akcentuojama, kad DK reikalauja, jog išlaidos būtų realiai patirtos („darbdavio turėtos“), todėl pareiga įrodyti realiai patirtų išlaidų dydį tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑733‑421/2015). Tad DK 95 str. 5 d. pagrindu siekiant gauti patirtų išlaidų (mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms) atlyginimą, darbdavys turi šias išlaidas pagrįsti, t. y. jos turi būti realios. Šiuo atveju pareiga įrodyti iš anksto nustatyto 100 Eur darbuotojo mokymo išlaidų patyrimo realumą teko ieškovei.

Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad buhalteriniais dokumentais turėtų mokymo išlaidų negrįs. Sumą už mokymus apeliantė teigė nustačiusi remdamasi kitų rinkoje esančių įmonių siūlomų analogiškų mokymų kainų pasiūlymais ir ieškovės patiriamomis išlaidomis mokymus vedančio darbuotojo darbo užmokesčiui. Ieškovė nurodė, kad mokymus atsakovui suteikė ieškovės darbuotojas G. B.. Iš ieškovei 2015-07-10 išduotos UAB „Altas IT“ pažymos matyti, kad G. B. yra išklausęs taksometro naudojimosi kursą, apmokytas juo naudotis ir gali mokyti kitus. Iš byloje esančios 2015-07-09 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. B. sudarytos darbo sutarties Nr. DSA-06 duomenų nustatyta, kad G. B. priimtas dirbti vyriausiuoju vadybininku; be kitų pareigų, viena iš šiam darbuotojui numatytų darbo funkcijų – darbuotojų mokymas ir konsultavimas. Ieškovė patvirtino, kad šio darbuotojo darbo užmokestis nepriklauso nuo apmokytų darbuotojų skaičiaus ir jo darbo funkcijos nėra susijusios vien su mokymais. Vien aplinkybė, kad ieškovės darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, instruktavo atsakovą dėl įrangos naudojimo ir supažindino su darbo specifika bei darbo tvarka, nelaikytina patvirtinančia darbdavės dėl to patirtas realias išlaidas, kurių vertė 100 Eur. Pažymėtina, kad UAB „Altas IT“ pasiūlymas dėl taksometrų ir jų naudojimo mokymo kurso, kuriuo ieškovė grindžia savo poziciją, pateiktas 2015-10-05, t. y. po darbo sutarties su atsakovu sudarymo bei nutraukimo. Kita vertus, duomenys, kad kita įmonė tekia paslaugą – mokymo kursą taksi vairuotojams už siūlomą nurodytą 100 Eur apmokymo kainą vienam asmeniui, nesudaro pagrindo išvadai, kad teikiami analogiškos apimties, trukmės ir turinio įvadiniai mokymai, kaip juos įvardija ieškovė. Tad minėti duomenys apie kitos įmonės teikiamų paslaugų kainą nepripažintini patvirtinančiais ieškovės tokio pobūdžio išlaidas. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimybę konkrečiai nustatyti kvalifikacijos kėlimo mokymų kainą prieš sudarant darbo sutartį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovas sutiko, jog kiekvienam asmeniui skiriamas individualus dėmesys ir laikas, priklausantis nuo jo žinių ir suvokimo. A2B rašte dėl atliktų mokymų su taksometru ir „Taxify“ programėle per planšetę atsakovo D. M. mokymo ir jam skirto laiko trukmė neužfiksuota.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog darbo sutarties 9.1 punkto nuostatoje įtvirtinta mokymosi išlaidų atlyginimo susitarimo dalis, kuria iš anksto nurodoma atlygintina išlaidų suma, visiškai nesiejant jos su darbdavio realiai patirtomis išlaidomis, prieštarauja DK 94 str. 2 d. numatytam darbuotojo padėties pabloginimo apribojimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsižvelgiant į jai, kaip darbdavei, tenkančią įrodinėjimo pareigą, nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovo mokymams ieškovė patyrė konkrečių išlaidų ir kad iš anksto nustatyta mokymų suma ar dalis jos buvo patirta realiai.

Ištyrusi bylos medžiagą bei įvertinusi įrodymų byloje visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-15 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-05-11 pažymos Nr. NTP-7-5330 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine instancija atsakovui D. M. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – patirtos 118,70 Eur išlaidos advokato užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, visa patirtų bylinėjimosi išlaidų suma valstybei priteisinta iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d., 96, 99 str.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-15 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 118,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą.