Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. D. Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6 punktuose, o būtent, už tai, kad 2004 m. balandžio 30 d. laikotarpyje nuo 1.00 val. iki 3.30 val. P. D. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia itin žiauriai – suduodamas daugybinius smūgius kirvio ašmenimis, nužudė tris asmenis – savo motiną, savo tėvą ir savo brolį. Nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmę atliekant kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2005 m. gruodžio 27 d. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2004 m. gegužės 4 d.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą A. D. asmens bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

5. Nuteistasis A. D. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų (bausmės pradžia –2004 m. gegužės 4 d.). Be to, jis pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota (teikimo b. l. 4). Tačiau sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą vien minėto kriterijaus nepakanka. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir, esant būtinybei, apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Pažymėtina, kad vien ilgas buvimo laisvės atėmimo vietoje terminas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai buvo pasiekti, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas, nebėra tiek pavojingas visuomenei ir galėtų būti toliau taisomas atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

6. Žemesnysis teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino teigiamus nuteistojo A. D. elgesio pokyčius. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo resocializacijos planą: nuo 2023 m. sausio mėn. dalyvavo 34-iose pozityvaus užimtumo veiklose bei užsiėmimuose. Nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. laikotarpiu sėkmingai baigė 12 akademinių valandų edukacinę programą „Tėvystės įgalinimas laisvės atėmimo vietoje“. 2024 m. birželio 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodyta, kad A. D. buvo skatintas 9 kartus, paskutinį kartą 2024 m. birželio 27 d. – už gerą elgesį, už nepriekaištingai atliekamas būrio tvarkinio pareigas (asmens bylos t. 2, d. 2, b. l. 46, 47, 60). 2024 m. birželio 6 d. resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje Nr. RV-23-5143 nurodyta, kad A. D. su psichologais bendrauja noriai, mandagiai, linkęs diskutuoti, analizuoti savo bei aplinkinių veiksmus bei poelgius. Asmuo geba matyti netinkamus veiksmus, geba nuo jų atsiriboti, nėra linkęs veltis į destruktyvias situacijas, asmuo pasirinkęs stebėtojo poziciją. Konsultacijų metu asmuo pasižymi aukšta motyvacija, leidžiasi į asmeninę modeliuojamų situacijų analizę, sąžiningai bei nuoširdžiai atlieka skiriamas užduotis, kurios nukreiptos į socialinių įgūdžių stiprinimą (konstruktyvias reakcijas/elgesį), esant priešingų, nesuderinamų tendencijų susidūrimui ir dėl to kylančios frustracijos, kuri gali pasireikšti tokiomis destruktyviomis reakcijomis, kaip išreikšta įvairių formų agresija, pyktis, smurtinis elgesys. Nuteistasis impulsyvumo, agresijos ir priešiškumo nedemonstruoja, turi pagarbų požiūrį į priežiūrą bei taisykles (asmens bylos t. 2, d. 2, b. l. 48–54). Be to, nuteistasis A. D. nuo 2022 m. dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) pareigose, palaiko socialinius ryšius seserimi ir broliu, buvusia mergina, pranciškonų vienuoliu, išėjęs turėtų gyvenamąją vietą (pas seserį), nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų negauta (asmens bylos t. 2, d. 2, b. l. 57). Aptartos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistąjį, rodo, kad A. D. stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme. Tai iš esmės konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nėra pakankama paskirtos bausmės švelninimui.

7. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina atsižvelgti ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais. Turi būti įvertinamas nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus pažeidimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad A. D. bausmės atlikimo metu ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis A. D. 5 kartus pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigų tvarką: 2005 m. balandžio 26 d., 2005 m. spalio 26 d., 2006 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. vasario 8 d. ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. Paskutinį kartą baustas už uždraustų daiktų – 2 USB atmintinių su pornografinio turinio medžiaga laikymą. Drausminės nuobaudos A. D. skirtos 4 kartus. Pažymėtina, kad po padaryto vidaus tvarkos pažeidimo 2011 m., kai pas nuteistąjį buvo rasta ir paimta 10 kompaktinių plokštelių su pornografinio turinio vaizdo medžiaga, taip pat kompiuteris su pornografinio turinio vaizdo medžiaga, jam buvo skirtas papeikimas, tačiau nuteistasis analogišką pažeidimą vėl padarė ir 2017 m. (asmens bylos t. 1, b. l. 134, 135, 136, 162; t. 2, d. 2, b. l. 60). Taigi, nors nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, neturi galiojančių nuobaudų, nuo 2017 m. vidaus tvarkos pažeidimų įkalinimo įstaigoje nedarė, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vis tik aptarti duomenys leidžia pripažinti, kad jo elgesio keitimas, kuris yra sudėtingas ir ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, šiuo metu dar nėra pakankamas, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

8. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra viena iš tokių aplinkybių, kuri reikšminga sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu. Ši rizika vertinama atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. Teismui buvo pateikta nuteistojo A. D. 2024 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvada Nr. RV-23-7093 (toliau – socialinio tyrimo išvada), kurioje nurodyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodiką, A. D. 2024 m. rugpjūčio 21 d. nustatyta maža nusikalstamo elgesio rizika, stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje, tačiau vidutinis didelis žalos rizikos vertinimas visuomenėje. Nors socialinio tyrimo išvadoje ir nurodoma, kad A. D. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau nuteistajam, po dvidešimties metų bausmės atlikimo, išskirtas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – smurtinio elgesio istorija, kurio nuteistasis jau niekaip savo elgesiu negali sumažinti ar panaikinti, ir net dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos savo teigiamu elgesiu, pastangomis ir požiūriu bausmės atlikimo metu jis gali (galėjo) sumažinti ar šiuos veiksnius iš viso eliminuoti. A. D. yra nustatyti šie pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: neturi darbinių įgūdžių; neturi profesinės kvalifikacijos; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje (būdingi nusikaltimo vykdymo metu); buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys (būdingi nusikaltimo vykdymo metu); savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas (asmens bylos t. 2, d. 2, b. l. 48–54). Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistajam A. D. nenustatytas nė vienas apsauginis veiksnys, kuris, pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą ir suteikus nuteistajam galimybę išeiti į laisvę, galėtų nuteistąjį stabdyti nuo pakartotino nusikalstamo elgesio būnant laisvėje, taip apsaugant visuomenę. Tokių duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis turi galimybes mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių visumą.

9. Vertinant nuteistojo A. D. elgesio korekciją, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, reikšmės turi nuteistojo profesinė kvalifikacija bei darbinė motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad noras mokytis ir dirbti yra svarbus faktorius, mažinantis nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis A. D. baigė 10 klasių, tačiau dėl šeimyninių aplinkybių, kaip nurodo skunde, norėdamas būti arčiau šeimos, daugiau niekur nesimokė. Per dvidešimt metų, kol atlikinėjo bausmę, nuteistasis A. D. neįgijo vidurinio išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos. Nuteistojo skunde nurodoma, kad jis buvo įstojęs į (duomenys neskelbtini) užbaigti vidurinę mokyklą, tačiau kol mokėsi, matė tik vieną kartą lietuvių, chemijos mokytojus, vadovėlių nebuvo, gaudavo tik užduotis, realus mokymasis nevyko, todėl mokslus nutraukė. Teisėjų kolegija sutinka, kad vadovėlių, kontaktinio mokymo stoka apsunkina asmens galimybę mokytis, tačiau ši problema būdinga visai Lietuvos švietimo sistemai. Nuteistasis turi galimybę įgyti išsilavinimą, dėka jo, pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą ir atlikus bausmę bei išėjus į laisvę, jam būtų lengviau įsidarbinti, gauti pajamų ir taip įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, o tam reikalingos maksimalios asmeninės jo pastangos. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis A. D. oficialiai dirbo tik keturis mėnesius (nuo 1998 m. birželio mėn. iki 1998 m. spalio 30 d.). Kalbėdamas apie darbinę veiklą nuteistasis nurodo, kad iki įkalinimo įstaigos nedirbo, nes „pasidarydavo pinigų iš metalo“. Metus laiko atliko privalomąją karo tarnybą, iš kurios buvo pašalintas už išgertuves su merginomis. Bausmės iki gyvos galvos atlikimo metu nuteistasis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nedirbo. A. D. skunde paaiškino, kad neturėjo tokios galimybės dėl darbo vietų stokos. Nuo 2022 m. nuteistasis vykdo darbinę veiklą įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) pareigose, tad šiuo metu stebima A. D. motyvacija darbinės veiklos atžvilgiu. Nors šis pokytis vertintinas teigiamai, tačiau nuteistojo finansinis nestabilumas bei itin menka darbinė patirtis leidžia abejoti apie jo pasiruošimą reintegruotis į visuomenę po to, kai atlikus pakeistą terminuotą laisvės atėmimo bausmę jis būtų paleistas į laisvę. Šios aplinkybės tiesiogiai siejasi ir su pakartotinio nusikalstamumo rizika. Teisėjų kolegija pažymi, kad didesnės nuteistojo dedamos pastangos (išsilavinimo siekimas, noras įgyti kvalifikaciją, pagal galimybes atliekami darbai) leistų daryti tvirtesnes išvadas apie pakankamą ir ilgalaikį jo elgesio pasikeitimą bei siekį pasiruošti grįžti į visuomenę.

10. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis A. D. anksčiau neteistas. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia itin žiauriai, suduodamas daugybinius smūgius kirvio ašmenimis, nužudė tris asmenis – savo motiną, tėvą ir brolį. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia žymiai didesnį nuteistojo A. D. pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, padarymo aplinkybės yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi šios aplinkybės yra svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Nuteistojo elgesio korekcijos kontekste atsižvelgiama ir į tai, A. D. vengia kalbėti apie padarytą nusikaltimą, reaguoja skausmingai, tačiau bando save iš dalies pateisinti, kad augo aplinkoje, kur tėvas naudojo fizinį smurtą prieš motiną, o prieš juos (vaikus) nuolat buvo naudojamas psichologinis smurtas ir žeminimas (asmens bylos t. 2, d. 2, b. l. 48–54). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą, rodo, kad nuteistojo kaltės, atgailos jausmas negilus, jis iki šiol pilnai nesupranta savo neteisėtų veiksmų padarinių.

11. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentais dėl žemesniojo teismo nutartyje išskirtų aplinkybių, sietinų su alkoholio vartojimu praeityje ir nuteistojo pasirinkimą alkoholį vartoti išėjus į laisvę. Bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo atvejų neužfiksuota, didelė dalis nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių nėra susiję su nuteistojo alkoholio vartojimo problemomis. Vis tik, praeityje alkoholio vartojimas turėjo įtakos A. D. nusikalstamos veikos padarymui (šeimos narių nužudymui), pašalinimui iš privalomos karinės tarnybos. Pažymėtina, kad tokių problemų sprendimas reikalauja nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl, atsižvelgus į A. D. alkoholio vartojimo epizodus praeityje ir šio sprendimo 8 pastraipoje nurodytus dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje. Juolab, kad vertinimo metu nuteistasis pripažino, jog tuometiniame Šiaulių tardymo izoliatoriuje, apie 2004–2005 m., jis du kartus yra bandęs narkotinę medžiagą „žolę“ (asmens bylos t. 2, d. 2, b. l. 48–54).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų minėtų aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, kad asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. D. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.