Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 18 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „4finance“ atsakovei suteikė 1500 Lt (434,43 Eur) kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, administravimo mokesčius, o, netinkamai vykdant sutartį, delspinigius. Galutinė kredito grąžinimo data buvo numatyta 2015 m. liepos 18 d. Atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius sudarytą sutartį su atsakove 2014 m. balandžio 11 d. nutraukė.

2017 m. gegužės 4 d. UAB „4finance“ ir ieškovė UAB „Gelvora“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei visas reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu į susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuota 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pradiniam kreditoriui ir ieškovei sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudarytos sutartys jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė savo prievolės grąžinti panaudotą kreditą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė. Byloje esantys duomenys patvirtina prievolės nevykdymo faktą, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteistina 389,28 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.59 straipsnis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1808,54 Eur dydžio palūkanas, t. y. 870,27 Eur reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas palūkanas, kurių atsakovė nesumokėjo pradiniam kreditoriui už naudojimąsi kreditu iki sutarties nutraukimo, ir 938,27 Eur ieškovės priskaičiuotas palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. taikant 75 procentų palūkanų normą, taip pat 75 procentų sutartines palūkanas (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. vartojimo kredito palūkanų normą sumažina iki 75 procentų) nuo pagrindinės skolos sumos 389,28 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti 75 procentų dydžio sutartines (pelno) palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 389,28 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kai pagal aktualų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, ieškovės reikalavimas dėl 75 procentų dydžio sutartinių (pelno) palūkanų priteisimo netenkinamas. Be to, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pradiniam kreditoriui nutraukus sutartį, reikalavimas dėl 1808,54 Eur palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 870,27 Eur palūkanos, kurių atsakovė nesumokėjo pradiniam kreditoriui už naudojimąsi kreditu iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje nereiškia reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo.

Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Byloje ieškovė pateikė duomenis, jog nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2020 m. birželio 5 d. periodiškai siuntė atsakovei pašto korespondenciją, dėl ko patyrė 7,27 Eur išlaidas, t. y. atliko skolos išieškojimo veiksmus. Kadangi atsakovė prievolę pažeidė ir turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius ieškovės reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas ir tenkinamas, iš atsakovės priteistina 7,27 Eur išlaidos (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 29 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. K. 389,28 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 28 ct) skolą, 870,27 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų 27 ct) palūkanas, 7,27 Eur (septynių eurų 27 ct) skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1266,82 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 82 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Gelvora“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.