Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Audriaus Bakavecko, Violetos Balčytienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Arvydui Vaitkui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

byloje nustatyta, kad 2006-03-31 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma advokatui Arvydui Vaitkui iškelti drausmės bylą Advokatūros įstatymo 51, 52, 53 str. pagrindu dėl to, kad 2006-03-17 Vilniaus apygardos teisme vykusiame posėdyje advokatas A.Vaitkus, atstovaudamas pareiškėją, sutiko pereiti iš parengiamojo į teisminį nagrinėjimą iš esmės, nors su pareiškėju buvo sutarę tik dėl atstovavimo parengiamajame posėdyje, taip pat nurodė, kad advokatas su pareiškėju nesudarė sutarties dėl teisinių paslaugų atlikimo, pareiškėjo tėvui nebuvo įteikti sutarties ir kvito, sumokėjus už teisines paslaugas, nuorašai (b.l. 38).

2006-05-12 raštu Nr. (1.23.)-7R-3071 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsakė į pareiškėjo skundą ir nurodė, kad remiantis advokato A. Vaitkaus paaiškinimais, nustatyta, kad 2006-03-05 teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais ir vienas iš jų įteiktas pareiškėjo tėvui, užmokestis už teisines paslaugas buvo priimtas pagal kvitą Nr. 129149, kuriame yra pareiškėjo tėvo parašas, todėl konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino ir atsisakė advokatui A. Vaitkui iškelti drausmės bylą (b.l. 46).

Pareiškėjas 2006-05-22 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2006-05-12 rašte Nr. (1.123)-7R-3071, atsakydamas į pareiškėjo 2006-03-27 skundą, nepagrįstai ir neteisėtai neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų ir neteisėtai vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tuo pažeidė Konstitucijos 28, 29 str., Advokatūros ir Viešojo administravimo įstatymų nuostatas ir šie veiksmai yra neteisėti; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją pašalinti padarytus pažeidimus ir atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pareiškėjo 2006-03-27 skundo pagrindu bei nevilkinti perduoti kompetentingai institucijai išnagrinėti pareiškėjo 2006-03-27 skundo klausimus, kurių nekompetentinga išspręsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apie tai informuojant pareiškėją raštu per 5 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo (b.l. 1-2).

Pareiškėjas nurodė, kad Advokatūros įstatymo 52 str. 2 d. suteikia teisę Teisingumo ministrui priimti sprendimą iškelti drausminę bylą ir tuo pačiu atlikti tarnybinį patikrinimą ir surinkti visus būtinus duomenis, reikalingus priimti sprendimą iškelti drausminę bylą arba perduoti klausimą spręsti kompetentingai institucijai, jeigu pats nėra įgaliotas priimti sprendimo. Nurodytame rašte atsakovas pažeidžia Konstitucijos 28, 29 str., Advokatūros ir Viešojo administravimo įstatymų nuostatas ir nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neturi įgaliojimų nustatyti, ar advokatas A.Vaitkus teisėtai atstovavo pareiškėją civilinėje byloje. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, neturėdamas įgaliojimų iškelti drausminę bylą advokatui, pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas per 5 dienas nuo skundo gavimo privalėjo perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti kompetentingai institucijai ir apie tai informuoti pareiškėją, tačiau to nepadarė. Tai, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, vilkino juos atlikti. Atsisakydamas iškelti drausminę bylą advokatui A. Vaitkui atsakovas, pareiškėjo nuomone, siekė kad nebūtų demaskuoti vykdomi ir įvykdyti finansiniai ir kiti nusikaltimai bei baudžiamieji nusižengimai Lietuvos advokatūroje. Dėl šios priežasties, pareiškėjo teigimu, nebuvo išsiaiškinta, ar pareiškėjo tėvas pasirašė 2006-03-05 teisinių paslaugų sutartį Nr. 66 ir užmokesčio už teisines paslaugas pajamavimo kvitą Nr. 129149. Pareiškėjo nuomone, jeigu pareiškėjo tėvas būtų pasirašęs kvitą, kvito šaknelės kopija turėjo būti įteikta pareiškėjo tėvui, o originalas turėjo likti pas advokatą A. Vaitkų. Kvito šaknelės kopija, pareiškėjo teigimu, neįrodo pasirašymo fakto, o tik tai, kad A. Vaitkus galimai klastoja dokumentus ir parašus. Todėl rašte nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo skundo aplinkybės nepasitvirtino. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas skundžiamame rašte visiškai nenagrinėjo ir neįvertino pareiškėjo skundo aplinkybių dėl tų pačių neteisėtų advokato A. Vaitkaus veiksmų 2005-12-20 pareiškėjo ir jo tėvo atžvilgiu, kai nebuvo sudaryta ir išduota atstovavimo sutartis ir nebuvo užpajamuoti sumokėti 100 Lt ir neišduotas šio mokesčio kvito šaknelės nuorašas dėl atstovavimo Kauno miesto apylinkės teisme parengiamajame posėdyje privataus kaltinimo byloje. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų, vilkino juos atlikti. Kadangi, pareiškėjo nuomone, atsakovas siekia išvengti atsakomybės, teismas privalo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir įpareigoti pašalinti padarytus pažeidimus.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo argumentais nesutinka (b.l. 36). Atsakovas paaiškino, kad remiantis Advokatūros įstatymo 52 str. advokatui arba advokato padėjėjui drausmės byla gali būti iškelta Lietuvos advokatūros arba Teisingumo ministro tik už Advokatūros įstatymo pažeidimus, Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus. Atsakovas nurodė, kad procedūra, kada drausmės bylą kelia Teisingumo ministras, nėra reglamentuota, be to, drausmės bylos iškėlimas yra įgaliotų subjektų teisė, o ne pareiga, todėl vadovaujamasi bendra administracinės procedūros vykdymo tvarka, atsižvelgiant į analizuojamų aplinkybių ypatumus ir esant pagrindui. Nagrinėdama prašymą iškelti drausmės bylą advokatui, Teisingumo ministerija, atsakovo teigimu, negali pažeisti Advokatūros įstatymo nuostatų. Atsakovo nuomone, kadangi iš skundo turinio matyti, kad tarp advokato ir kliento kilo ginčas dėl įgaliojimų atstovauti teisme apimties, susitarimo ir kvito nuorašų išdavimo, atsakyme pareiškėjui atkreipiamas dėmesys, kad pagal Advokatūros įstatymo 51 str. 1 d. tokius ginčus nagrinėja Lietuvos advokatų taryba ar jos sudarytas organas. Teismas, nagrinėdamas bylą teisme, patikrina atstovo įgaliojimus. Pareiškėjo nurodytuoju atveju Vilniaus apygardos 2006-03-17 teismo posėdyje teisėja, patikrinus A. Vaitkaus įgaliojimus, leido jam atstovauti ieškovą teismo posėdyje, todėl Teisingumo ministras nekompetentingas konstatuoti netinkamo advokato atstovavimo.

Į teismo posėdį atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas neatvyko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Arvydas Vaitkus atsiliepimo į skundą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Skundas atmestinas.

Šioje byloje yra ginčijami atsakovo veiksmai dėl atsisakymo advokatui iškelti drausmės bylą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2004-03-18 Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas Nr. IX-2066. Advokatūros įstatymo 52 str. 1 d. yra numatyta, kad advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Advokatūros įstatymo 52 str. 2 d. yra numatyta, kad sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras.

Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas prašė iškelti drausmės bylą advokatui A. Vaitkui už tai, kad jis, neturėdamas įgaliojimų, atstovavo pareiškėją civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2007 pasibaigus parengiamajam teismo posėdžiui. Be to, A. Vaitkus atstovavo pareiškėją nesudaręs sutarties ir neišdavęs kvito, patvirtinančio apmokėjimą už paslaugas (b.l. 38). Vilniaus apygardos teismo 2006-02-21 pranešimo, adresuoto ieškovui A. B. , nuorašas patvirtina, kad 2006-03-17 civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2007 buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis (b.l. 40). A. Vaitkaus paaiškinimas, rašytas Teisingumo ministerijai patvirtina, kad advokatas atstovavo A. B. nurodytoje civilinėje byloje ir buvo nuvykęs į parengiamąjį teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės (b.l. 42). Analogiškas aplinkybes nurodė savo skunduose teisingumo ministerijai ir teismui ir pareiškėjas A. B. . A.Vaitkus nurodė Teisingumo ministerijai, kad buvo sudaręs sutartį su A. B. dėl jo atstovavimo minėtoje civilinėje byloje bei išdavė A. B. tėvui V. B. sutarties nuorašą bei kvito šaknelę dėl 200 Lt sumokėjimo, kuri yra pateikta byloje (b.l. 43 - 45).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas padavė atsakovui skundą dėl advokato procesinių veiksmų, o būtent dėl advokato veiksmų parengiamajame teismo posėdyje. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas skundą grindžia savo kaip ieškovo procesinių teisių, kurias pareiškėjo tvirtinimu pažeidė teismas, pažeidimu ir savo kaip advokato atstovaujamojo asmens teisių, kurias pareiškėjo tvirtinimu pažeidė advokatas, pažeidimu. Nurodytus santykius reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 231 str. 5 d., 59 str. ir kitos teisės normos reglamentuojančios atstovavimą pagal pavedimą teisme nagrinėjant civilines bylas. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą motyvuoja netinkamu Civilinio proceso kodekso 231 str. 5 d. taikymu. Civilinio proceso kodekso 231 str. 5 d. yra numatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 str. nurodytos nutarties; tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.

Nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundė advokato veiksmus dėl advokato teikiamų teisinių paslaugų atstovaujant klientą bylos procese (Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d.) bei nesutiko su teismo veiksmais, atliktais konkrečioje civilinėje byloje, teismui vykdant teisingumą (Teismų įstatymo 103 str. 5 d.). Pareiškėjo skundo pagrindu yra nurodomas netinkamas Civilinio proceso normų taikymas. Jeigu pareiškėjas manė, kad advokato arba teismo procesiniai veiksmai neatitiko įstatymo reikalavimų, pareiškėjas turėjo teisę nurodyti savo motyvus apeliaciniame skunde.

Dėl nurodytų motyvų, Teisingumo ministerija padarė pagrįstą išvadą, kad neturi įgaliojimų nustatyti, ar advokatas teisėtai atstovavo pareiškėją konkrečioje civilinėje byloje; kad atstovų įgaliojimų apimtį turi teisę patikrinti tik bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis civilinio proceso teisės normomis. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Teisingumo ministerija, nepriėmusi sprendimo, nepagrįstai neperdavė skundo nagrinėti kompetentingai institucijai. Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. yra numatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Teisingumo ministerija, konstatavusi, kad neturi įgaliojimų spręsti klausimų, susijusių su civilinių procesinių teisės normų taikymu konkrečioje byloje, neturėjo taikyti nurodytos Viešojo administravimo įstatymo teisės normos, nes įstatymai nenumato, jog teisminio proceso šalies procesinės teisės gali būti ginamos administracine tvarka. Proceso šalies teises turi teisę įgyvendinti tik pačios proceso šalys, vadovaujantis dispozityvumo ir kitais civilinio proceso principais.

2006-05-12 Teisingumo ministerijos rašto turinys patvirtina, kad teisingumo ministerija vertino ir tyrė skunde nurodytas aplinkybes ar advokatas teikė teisines paslaugas, neturėdamas tam pagrindo, t.y. nesudaręs sutarties. Advokatas pateikė atsakovui kvito šaknelę dėl 200 Lt sumokėjimo, kurioje yra nurodyta, kad A. B. sumokėjo advokatui 200 Lt už pavedimą atstovauti civilinėje byloje (b.l. 44). Atsakovas įvertinęs šį dokumentą, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad tokia išvada prieštarautų ir pareiškėjo paaiškinimams, kuris tiek skunde Teisingumo ministerijai, tiek skunde teismui nurodė, kad advokatui buvo pavesta atstovauti klientą parengiamajame teismo posėdyje minėtoje civilinėje byloje.

Dėl nurodytų motyvų, atsakovas pagrįstai nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo kelti advokatui drausmės bylą. Pažymėtina, kad įstatymas numato Teisingumo ministro teisę bet ne pareigą kiekvienu atveju kelti pagal pateiktą skundą drausmės bylą.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų. Atsakovas įvertino minėtus dokumentus ir padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo kelti advokatui drausmės bylą. Atsakovas, padaręs nurodytą išvadą neprivalėjo taikyti Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nuostatos. Atsakovas teisingai išaiškino pareiškėjui kitus jo galimus teisių gynimo būdus, jeigu pareiškėjas manė, kad advokatas pažeidė jo teises. Aprašyti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas grindė savo teisių pažeidimą tuo, kad advokatas atstovavo jį neturėdamas teisinio pagrindo. Šis klausimas yra susijęs su atstovo pagal pavedimą teisių turiniu. Pareiškėjas, nurodydamas skunde šias aplinkybes, kelia ginčą dėl civilinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl atstovavimo (CK 2.132-2.151 str.) ir pavedimo (CK 6.756-6.756 str.) teisinių santykių. Advokatas ir klientas, sudarydami atstovavimo sutartį, nesukuria teisnių santykių viešojo administravimo srityje. Advokatas, su kuriuo pareiškėjas siekia išspręsti teisinį konfliktą nėra viešojo administravimo subjektas. Todėl pareiškėjo reikalavimai nepriskirtini nagrinėti viešojo administravimo subjektui bei administraciniam teismui. Advokatūros įstatymo 51 str. yra numatyta, kad kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjas su reikalavimais, susijusiais su atstovavimo sutarties sudarymu, turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar į bendrosios kompetencijos teismą pagal Civilinio proceso kodekso numatytas teismingumo taisykles. Tai yra pareiškėjo teisės, kurios gali būti ginamos, pareiškėjo pasirinktu alternatyviu būdu, kurio negali už pareiškėją pasitrinkti ir įgyvendinti viešojo administravimo subjektas.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas skundžiamame rašte nenagrinėjo ir neįvertino pareiškėjo skundo aplinkybių dėl tų pačių neteisėtų advokato A. Vaitkaus veiksmų 2005-12-20 pareiškėjo ir jo tėvo atžvilgiu, kai nebuvo sudaryta ir išduota atstovavimo sutartis ir nebuvo užpajamuoti sumokėti 100 Lt ir neišduotas šio mokesčio kvito šaknelės nuorašas dėl atstovavimo Kauno miesto apylinkės teisme parengiamajame posėdyje privataus kaltinimo byloje. Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas paminėjo nurodytus faktus tam, kad pagrįstų savo poziciją dėl civilinio proceso normų aiškinimo (dėl parengiamojo posėdžio eigos), pateikdamas teismo procesinį sprendimą, kuriame buvo aiškinamos baudžiamojo proceso teisės normos dėl parengiamojo posėdžio (b.l. 41).

Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo pripažinti, kad Teisingumo ministerijos veiksmai buvo neteisėti ar Teisingumo ministerija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų.

Pažymėtina, kad Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismas 2006-11-23 priėmė sprendimą advokato Arvydo Vaitkaus atžvilgiu - pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu (t.2, b.l. 7). Sprendimas priimtas pagal UAB „Hamiltonas“ ir A. B. pareiškimus. Todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą spręsti klausimus, susijusius su drausmės bylos iškėlimu asmeniui, kuris nėra šiuo metu advokatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.). Nesant faktinio bei teisinio pagrindo įpareigoti administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, negali būti tenkinamas ir kitas pareiškėjo reikalavimas – pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. yra numatytos teismo sprendimų rūšys. Nei šiose teisės normose, nei kituose įstatymuose nėra numatyta, kad administracinis teismas nustato savo sprendimu juridinius faktus. Teismo sprendimu vien dėl fakto nustatymo negali būti asmenims sukurtos teisės ir pareigos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti A. B. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.