Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos sūnus buvo nevedęs, vaikų neturėjo, brolių ir seserų taip pat neturėjo. Jo tėvas S. L. savo sūnaus palikimo pas notarą atsisakė laiku, o pareiškėja, nors ir kreipėsi nustatytu terminu į notarą, tačiau dėl kažkokio nesusipratimo neparašė pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja mano, kad terminą ji praleido nežymiai, be to, į notarą kreipėsi, tik iki galo nesusitvarkė reikiamų dokumentų, todėl terminas jai turėtų būti atnaujintas.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 577 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. L. yra K. L., mirusio (duomenys neskelbtini) motina. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro išduota pažyma patvirtina, kad po K. L. mirties notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 215/2024, pareiškimą dėl palikimo atsisakymo padavė mirusiojo tėvas S. L.. Įpėdinių, pateikusių pareiškimą apie palikimo priėmimą nėra, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

VĮ Registrų centras duomenimis K. L. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro išduota pažyma patvirtina, kad po K. L. mirties palikimas nebuvo priimtas. K. L. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, jo tėvas S. L. sūnaus palikimo atsisakė. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnis 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Pareiškėja nurodo, kad po sūnaus mirties ji kreipėsi į notarų biurą, tačiau dėl įvykusio nesusipratimo nepateikė prašymo priimti palikimo. Atsižvelgdamas į įrodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnis 1 dalis).

Pareiškėjai išaiškinama, kad ji per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą po palikėjo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad trijų mėnesių terminas per kurį ji turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.