Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. Nustatyta, kad jis 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 22.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,03 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia sugriebė rankomis savo motinai D. Š. už kaklo ir du kartus stūmė ją į sieną, dėl ko D. Š. atsitrenkė galva į sieną, tuo padarydamas kraujosruvą žando-kaklo srityje ir taip sukėlė nukentėjusiajai D. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Pripažino, jog, būdamas neblaivus, kilusio su motina konflikto metu, supykęs dėl reiškiamų jam priekaištų, sugriebė mamai už kaklo ir stūmė į sieną. Gailisi dėl savo poelgio. Mamos atsiprašė, su ja susitaikė.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, proceso dalyviai sutiko, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).

Nukentėjusioji D. Š.paaiškino, kad minėtą dieną namie rado sūnų Karolį su vyru T. Š. išgėrusius. Tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl to, ar jos draugė Brigita gali lankytis namuose. Pasak nukentėjusiosios, sūnus Karolis supyko, įpuolė į virtuvę, griebė rankomis jai už kaklo ir stūmė į virtuvės sieną, išklijuotą plytelėmis. Nuo stūmimo ji du kartus galva atsitrenkė į sieną ir jautė fizinį skausmą. Nuo smūgio atskilo dalis plytelės, kuriomis išklijuota virtuvės siena. Po įvykio ant jos kaklo ir veido matėsi paraudimai, galvoje guzas (b. l. 55–58).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal policijos pareigūno tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje D. Š. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1–2).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje ant nukentėjusiosios kaklo ir kaktos matomas patinimas ir įdrėskimas, D. Š. paaiškinusi, kad virtuvėje sūnus sugriebė už kaklo ir keletą kartų trenkė į sieną, ji jutusi fizinį skausmą, iškvietė pagalbą (b. l. 32–36).

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad atlikus (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo apžiūrą, virtuvėje matoma, kad viena siena yra padengta mėlynos spalvos margomis plytelėmis. Dešiniame virtuvės sienos kampe, netoli kriauklės yra nuskilusi viena plytelės dalis (b. l. 24–31).

A. D. Š. kūno apžiūrą nustatyta, kad ant moters kaktos yra guzas. Ant moters dešinės kaklo pusės ir dešinio apatinio žandikaulio srities yra matomas ryškus paraudimas. Ryškus paraudimas matomas ir ant moters kairės pusės kaklo ir apatinio žandikaulio sričių. Moters plaukuotoje galvos dalyje yra guzas. A. D. Š., daugiau sužalojimų nepastebėta (b. l. 43-48).

Specialisto išvadoje parašyta, kad D. Š. konstatuota kraujosruva dešinio žando-kaklo srityje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galimai padarytaas vienu poveikiu (b. l. 52)

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog nusikalstama veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, kad K. P. 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 22.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,03 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia sugriebė rankomis savo motinai D. Š. už kaklo ir du kartus stūmė ją į sieną, ko pasekoje D. Š. atsitrenkė galva į sieną, tuo padarydamas kraujosruvą žando-kaklo srityje ir taip sukėlė nukentėjusiajai D. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Veiką kvalifikuojantis požymis yra tyčinis nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas savo šeimos nariui ( motinai ).

Kaltinamasis nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Administracine tvarka nebaustas. Anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nebuvo. Šiuo metu yra vedęs, išlaiko mažametį sūnų, dirba.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja.

Teismas sprendžia, jog yra visi pagrindai, numatyti BK 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Teismo vertinimu, visi byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daigiau nenusikals, jog tai buvo atsitiktinis ir pavienis atvejis jo gyvenime, kad suprato savo klaidą ir padarė reikiamas išvadas.

Tam, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas, kaltinamasis paveiktas laikytis įstatymų, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. P. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 10 Minimalių gyvenimo lygių ( toliau- MGL ) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ( nuo 2018-01-01 vienas MGL lygus 50 Eur ).

Teisme 2020-10-06 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, jog šioje byloje buvo K. P. buvo skirta antrinė teisinė pagalba, kurią teikia advokatė A. V.. Pagal pateiktą paskaičiavimą nurodyta, jog advokatės antrinės teisinės pagalbos išlaidos bylose sudaro 77 Eur ir prašo šią sumą išieškoti iš kaltinamojo.

Teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo K. P. turi būti išieškota valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje baudžiamojoje byloje 77 Eur ( Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, įstatymo, galiojančio nuo 2020-07-15 redakcija ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja.

Bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti K. P. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

BK 71 straipsnio tvarka skirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 Minimalių gyvenimo dydžio, t. y. 500 EUR įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr., (duomenys neskelbtini), esančią banke „ SEB“, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Įspėti, jog asmeniui, vengiančiam vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teigimu, gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju, nubaustas asmuo neatleidžiamas nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš K. P. priteisti valstybės naudai 77 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant M. M. apylinkės M. M. rūmus.