- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-12-02
- Bylos Nr.
- AN2-307-485/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00900-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pirm.)
- Pažeidėjas
- H. N.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties H. N. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-11889-2022 H. N. nubaustas už tai, kad 2022 m. gegužės 22 d., 15.00 val. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais H. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą (toliau – KET) ir padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta galutinė 850 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2022 m. liepos 5 d. nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ištyrus rašytinę bylos medžiagą, išklausius paties pareiškėjo paaiškinimus, darytina išvada, jog H. N. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Teismas taip pat konstatavo, jog byloje nebuvo nustatyta ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas ko būtų pagrindas administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde H. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nenutraukus bylos, atsižvelgus į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir materialinę apelianto būklę, prašo skirti mažesnę nei įstatymų nustatytą administracinę nuobaudą.
3.1. Skunde H. N. nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jis padarė jam inkriminuojamus pažeidimus, nes jis akivaizdžiai siekė pašalinti jo vienuolikos mėnesių kūdikiui grėsusį pavojų sveikatai ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apelianto nuomone, remiantis protingumo kriterijais ir sveiku protu, net ir ne sveikatos specialistui turėtų būti aišku, jog šiuo atveju buvo ANK 16 straipsnyje numatytos aplinkybės, t. y. dėl labai aukštos temperatūros grėsė realus bei akivaizdus pavojus 11 mėnesių kūdikio sveikatai. Apelianto nuomone, teismas, tvirtindamas, jog vaikelio gyvybei negrėsė pavojus, būklė nebuvo kritinė, todėl nebuvo išpildyta būtinojo reikalingumo sąlyga, akivaizdžiai neteisingai traktuoja galiojantį įstatymą ir ignoruoja ANK 16 straipsnio nustatytas būtinojo reikalingumo veikimo sąlygų ribas.
3.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jo abejonė dėl greitosios medicinos pagalbos atvykimo laiku, nėra pagrįsta, nes, jo vertinimu, yra pilna įrodymų pateikiamų plačiojoje medijoje apie GMP nekompetenciją ir lėtą atvykimą į iškvietimus. Be to, ir patys GMP atstovai ir medikai pripažįsta, jog medikams trūksta brigadų, tvarkingų automobilių, dėl to ne visada yra spėjama sureaguoti laiku, kas padėjo apeliantui ir jo sugyventinei susidaryti pagrįstą ir objektyvią nuomonę, jog GMP į užmiestį vyks tikrai ilgai ir pavojų vaikelio sveikatai greičiausiu būdu būtų pavykę sumažinti tik vykstant į vaistinę automobiliu.
3.3. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad pagal internetinį žemėlapį „Google maps" matyti, jog nuo pareiškėjo namų iki „(duomenys neskelbtini)", ar „(duomenys neskelbtini)" vaistinių su automobiliu yra kelių minučių kelias, kas reiškia, jog pėsčiomis nueiti neužtruktų pernelyg ilgai, be to, nėra byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo sugyventinė neturi teisės vairuoti. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas iki galo neišsiaiškino, kodėl H. N. vyko automobiliu būtent į „(duomenys neskelbtini)“ ,o ne į "(duomenys neskelbtini)" vaistinę esančią daug arčiau. Nurodo, kad ši vaistinė tą dieną, t. y. sekmadienį nedirbo, todėl apeliantas važiavo į artimiausią dirbančią vaistinę, į kurią automobiliu pirmyn ir atgal galima suvažinėti per 8 –10 minučių (įrodymas iš Google Maps pridedamas prie skundo), o einant pėsčiomis būtų užtrukę mažiausiai valandą laiko.
3.4. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad apelianto sugyventinė neturi teisės vairuoti, nors apeliantas savo pirminiuose paaiškinimuose policijai nurodė, jog sugyventinė teisės vairuoti nėra įgijusi. Teismas nebandė išsiaiškinti visų įvykio aplinkybių, išsikviesti į teismą jo sugyventinę ir apklausti, ar patikrinti šią informaciją valstybiniuose registruose. Teismas savo išvadose teigia, jog apeliantas galėjo paprašyti iki vaistinės nuvežti kaimynų, nors teismui net nėra žinoma, ar apskritai šalia jų namų gyvena kokie nors kaimynai turintys teisę ir galimybę vairuoti. H. N. vertinimu, tokios teismo nurodytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo teismo nekompetenciją ir šališkumą jo nenaudai, bei nenorą bylos išspręsti visapusiškai, nešališkai ir kruopščiai.
3.5. Apeliantas prašo atsižvelgti į kitas aplinkybes, į kurias neatsižvelgė apylinkės teismas t. y., kad apeliantui grįžus namo ir davus vaikeliui reikiamus vaistus, jam taip pat sutriko sveikata, todėl jis pats negrįžo į įvykio vietą, tačiau net ir būdamas sutrikusios sveikatos būklės, paprašė sugyventinės nueiti į įvykio vietą ir nukentėjusiajam paaiškinti situaciją, kad užpildys deklaraciją ir nuostoliai bus atlyginti. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas tyčia nenorėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į H. N. apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucija atsiliepime nurodo, kad pažeidėjo nurodytos aplinkybės, dėl ko jis padarė inkriminuotus pažeidimus, neduoda pagrindo išvadai, jog yra ANK 16 straipsnyje nurodytos sąlygos, reikalingos būtinojo reikalingumo situacijos nustatymu. Institucijos atstovas prašo netenkinti ir skundo dalies dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nesant nustatytų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. H. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir pažeidėjui paskirta teisinga nuobauda. Taip pat aukštesnysis teismas konstatuoja, kad analizuojamoje situacijoje nebuvo nustatytos ANK 16 straipsnyje numatytos sąlygos. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, taip pat nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad H. N. apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs Institucijai, tyrusiai padarytus teisės pažeidimus bei priėmusiai nutarimą bei skunde pirmosios instancijos teismui, ir kurių apylinkės teismas nebūtų išanalizavęs ir dėl jų pasisakęs.
7. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.
8. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).
9. Skunde H. N. akcentuoja, kad jo veiksmai nepagrįstai nebuvo vertinti kaip atlikti būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes vienuolikos mėnesių kūdikio sveikata akivaizdžiai laikytina reikšminga ir turi būti labai saugoma, jo atlikti veiksmais padaryta žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, kas patvirtina, kad ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad siekiant objektyviai įvertinti situaciją, būtina išanalizuoti visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, kas pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta. Apelianto teiginius, jog kūdikio sveikatai grėsė realus pavojus, dėl ko jis nutarė, kad jo neteisėtas elgesys bus mažiau pavojingas, paneigia jo ir kūdikio motinos elgesys t. y. nesiėmė veiksmų, kad kūdikiui būtų suteikta profesionali medicinos pagalba– nekvietė greitosios medicinos pagalbos, nevežė jo į sveikatos įstaigos priėmimo skyrių pirmosios pagalbos suteikimui, tačiau nusprendė patys šią sveikatos problemą išspręsti, kas leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog vaiko būklė nebuvo tiek kritiška ir todėl vaistų nuo karščiavimo pirkimas nėra ta aplinkybė, kuri gali būti pripažįstama kaip būtinasis reikalingumas. Šią išvadą leidžia daryti ir byloje pateikti e-sveikatos išraše nurodyti duomenys apie kitą dieną, t. y. 2022 m. gegužės 23 d., šeimos gydytojo konstatuotą vaiko sveikatos būklę bei nustatytą diagnozę (administracinio nusižengimo b. l. 8).
10. Apeliantas savo kaltę siekia paneigti skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog pasinaudojus ,,Taxi” ar pavežėjo paslaugomis, tai būtų užtrukę ilgiau nei jam pačiam automobiliu nuvykti į vaistinę, kad greitoji medicinos pagalba nebūtų atvykusi laiku ir suteikusi reikiamą pagalbą, kad GMP ekipažai su savimi neturi tokių specifinių vaistų, kuriuos galima suduoti tokio amžiaus vaikui nuo temperatūros. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytas alternatyvias priemones iškilusiai problemai išspręsti, H. N. subjektyviai vertino kaip neoperatyvias ir nefunkcionalias, siekdamas pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir įtikinti, kad jo pasirinktas sprendimas buvo pats geriausiais, tačiau tokie deklaratyvūs pasiteisinimai jo kaltės nepaneigia. Remiantis aptartų duomenų visuma, konstatuojama, jog kūdikio sveikatai gresiantį pavojų apeliantas galėjo bandyti pašalinti ir kitomis, priemonėmis, kaip minėta, skambinti greitosios medicinos pagalbos telefonu, kviesti „Taxi“ ar pavežėją ir jų pagalba važiuoti iki vaistinės ir pan., tokiu būdu nepažeidinėdamas teisės normų reikalavimų. Aukštesnysis teismas nepagrįstu laiko apeliacinio skundo teiginius, jog apylinkės teismas nebandė išsiaiškinti visų įvykio aplinkybių – ar jo sugyventinė turėjo teisę vairuoti, ar buvo galimybė kreiptis pagalbos į kaimynus ir pan., kas sutrukdė išsamiai ištirti bylą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visetas neduoda pagrindo daryti išvadą, jog H. N. Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti būtinojo reikalingumo sąlygomis.
11. Skunde apeliantas neigia ir savo tyčią padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nors apeliantas tvirtina, kad pasišalino iš įvykio vietos ne tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, bet norėdamas kuo greičiau pristatyti sergančiam vaikui vaistus, tačiau tokie paaiškinimai jo kaltės nepaneigia. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). KET 222 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
12. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio vietoje buvo apgadintas ne tik apelianto automobilis, bet ir svetimas turtas – kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Pats apeliantas neneigė, jog suprato, kad vairuodamas savo automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, suvokė ir žinojo, kad nesant apgadinto turto savininko, privaloma į eismo įvykio vietą kviesti policiją, tačiau eismo įvykio vietoje jis nepasiliko, nekvietė policijos, kad būtų išaiškintos šio eismo įvykio aplinkybės, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Savo paaiškinime H. N. nurodė, kad apie 14.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą automobilį, ten buvo praeivis, kurio jis paprašė perspėti apgadinto automobilio savininką, kad jis tuoj grįš. Grįžęs namo ir parvežęs vaikui vaistus, į įvykio vietą negrįžo, nes jam pablogėjo sveikata, tačiau jis ir tuomet nepranešė policijai apie padarytą eismo įvykį, bet paprašė savo draugės nueiti į įvykio vietą tartis su nukentėjusiu asmeniu, kuri grįžusi paaiškino, kad nukentėjusioji tartis nesutiko, iškvietė policiją. Apgadinto automobilio savininkė paaiškino, kad apie 14.43 val. atėjusi į aikštelę, rado apgadintą savo automobilį. Šalia buvęs vyras nurodė matęs, kaip automobilis BMV atsitrenkė į jos mašiną ir iš įvykio vietos pabėgo. Iš policijos pareigūno A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešimas apie iš įvykio vietos pasišalinusį automobilį policijoje buvo gautas tik apie 16 val., kas patvirtina, kad nuo įvykio fakto apie pažeidėją jokių žinių nebuvo gauta pakankamai ilgą laiką. Kaltininkas buvo nustatytas pagal turimus automobilio valstybinius numerius, ir rastas jo gyvenamojoje vietoje.
13. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad iki nukentėjusioji nebuvo iškvietusi policijos pareigūnų. Nors apeliantas tvirtina, kad pasišalino iš įvykio vietos ne tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, o dėl būtinumo skubiai parvežti sergančiam vaikui vaistus, tačiau tai, kad pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, prie apgadinto automobilio H. N. nepaliko jokios asmeninės informacijos ar duomenų, kad nukentėjęs asmuo galėtų su jo susisiekti, be to, nors ir teigė ruošęsis grįžti į įvykio vietą, nesiėmė jokių priemonių tuoj pat tai padaryti ir į įvykio vietą negrįžo, ir tai, kad eismo įvykio aplinkybės buvo išaiškintos tik policijos pareigūnas nustačius kaltą asmenį, jį suradus namuose ir apklausus, neginčijamai patvirtina, kad H. N. pasišalino iš įvykio vietos tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas laiko, savo apelianto veiksmuose yra visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, todėl jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagrįstai.
14. H. N. prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti minėtas įstatymo nuostatas nėra jokio pagrindo. Administracinė nuobauda ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Apylinkės teismas skundžioje nutartyje išsamiai argumentavo, kodėl Institucijos H. N. paskirtą nuobaudą laiko teisinga. Aukštesnysis teismas su šiais apylinkės teismo nutartyje išdėstytais argumentais sutinka ir jų išsamiai nekartoja.
15. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar paskyrus pažeidėjui švelnesnę nuobaudą, bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui, taip pat ir jo požiūrį į padarytus pažeidimus. H. N. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, būdamas nubaustas už padarytus pažeidimus ir toliau juos darė, paskirtos baudos jo neatgrasė nuo administracinių nusižengimų darymo. Iš apelianto pozicijos dėl padarytų pažeidimų, matyti, kad jis savo veiksmų nevertina kritiškai, siekia juos pateisinti, kitam asmeniui padarytą žalą vertina kaip menkavertę. Kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo, skiriant sankcijas už aptartus pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidėjas dar prieš darydamas nusižengimus galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Apygardos teismas konstatuoja, jog už šiurkščius tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus H. N. buvo skirta minimali sankcijose numatyta nuobauda, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip ypač švelninančios jo atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti administracinių nuobaudų ar jas švelninti.
16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, H. N. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą ir H. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.