Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-594-417-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-20
Bylos Nr.
1A-594-417-2011
Teisminio proceso Nr.
1-33-3-00024-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
M. P.
Nukentėjusysis
E. K.
Civilinis ieškovas
E. K.
Advokatai
Edvardas Staponkus, Angelija Morkvėnienė
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-594-417/2011

Teisminio proceso Nr. 1-33-3-00024-2010-9

Teisėjas V. G Gasiūnas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. spalio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Lino Pauliukėno, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant nuteistajam M. P.,jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,nukentėjusiajai E. K., jos atstovei advokatei Angelijai Morkvėnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios civilinės ieškovės E. K. ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

Iš M. P. priteisti 320 Lt valstybei jos turėtų išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu, bei E. K. 580 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad 2010-03-14, apie 21 val., duomenys neskelbtini namo laiptinėje, būdamas neblaivus, tyčia koja išspyrė nukentėjusiosios 22 buto duris, taip jas sugadino ir padarė E. K. 580 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji E. K. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendį dėl paskirtos per švelnios bausmės bei netinkami išspręsto civilinio ieškinio ir prašo nuteistajam M. P. be paskirtos laisvės apribojimo bausmės paskirti ir atitinkamus įpareigojimus bei pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad M. P. neprisipažino kaltu, jos neatsiprašė, ilgai slapstėsi nuo teismo ir policijos pareigūnų, kurie turėjo įteikti šaukimą bei dokumentus, vilkino procesą. Nusikaltimą padarė girtas, be to, kitą dieną po nusikaltimo padarymo girtas vėl užgauliojo namo laiptinėje, dėl to jis buvo baustas administracine tvarka. Ir vėliau elgėsi labai įžūliai.

Apeliantė pažymi, kad teismas, paskirdamas vieną iš sankcijoje už šį nusikaltimą numatytų bausmių, nepaskyrė jokių papildomų įpareigojimų, net nenustatė termino, per kurį nuteistasis turėtų atlyginti padarytą žalą.

Be to, nukentėjusioji nurodo, kad nors sugadintos durys iki buto pardavimo buvo suremontuotos, tačiau jos nebeturėjo tokios prekinės išvaizdos. Be to, buto pirkėjas, sužinojęs apie durų sugadinimo priežastis ir aplinkybes, pareikalavo mažinti buto kainą.

Taip pat nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad patirti dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai buvo trumpalaikiai. Pažymi, kad nusikaltimą M. P. padarė 2010 m. kovo 14 d., apie 21 val. Butas buvo parduotas 2010 m. liepos 29 d. Nuo to laiko bute nebegyvena ir savo būsto įsigyti neturėjo galimybės. Nuo nusikaltimo padarymo dienos iki buto pardavimo dienos praėjo ne 15 dienų, kaip teigiama nuosprendyje, o be kelių dienų keturi mėnesiai. Akcentuoja, kad ilgą laiką svarstė, bijodama M. P., ar kreiptis į teismą, nes M. P. elgėsi ir toliau įžūliai, jo bijojo ir tik 2010 m. birželio pradžioje pasiryžo kreiptis į teismą.

Nuo 2010 m. liepos 29 d., pardavusi savo butą, buvo priversta glaustis pas gimines dėl M. P. kaltės, nes jam nebuvo galima įteikti dokumentų ir šaukimo – ilgą laiką bylos nagrinėjimas buvo atidėliojamas. Ir tai sudarė papildomus išgyvenimus, išlaidas, nes daugiau kaip 10 kartų teko važinėti į Plungę, į teismą ir išgirsti, kad M. P. vėl neįteikti dokumentai, nes jo niekas neranda, nors buvę mano kaimynai tvirtino, kad jis yra namuose ir tyčia neįsileidžia paštininko ar policijos darbuotojų.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. P. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti nepagrįsta jo veikos kvalifikaciją pagal BK 258 str. 1 d., ir jį išteisinti. Nurodo, kad su E. K. jo santykiai yra ne itin geri. Tačiau atkreipia dėmesį, kad niekieno nėra charakterizuojamas neigiamai, gyvena tvarkingai, yra eilinis dirbantis ir šeimą turintis asmuo. Tuo tarpu E. K. linkusi konfliktuoti su visais jaunesnio amžiaus gyventojais, ypač paaugliais, todėl jos buto duris apgadinti galėjo faktiškai bet kas.

Apeliantas nurodo, kad nors E. K. teigia, kad tai jis sugadino jos turtą, tačiau nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina policijos pareigūnas M. B., kuris apibūdino jo būklę pristačius į policijos komisariatą, o liudytojas A. V. nurodė tai, kaip ėmė iš nukentėjusiosios rašytinį pareiškimą dėl įvykio, apžiūrėjo apgadintas duris. O sugyventinė A. Š. paaiškino tik tiek, kad buvo nuėjusi apžiūrėti E. K. durų dėl to, kad jų sugadinimu buvo apkaltintas būtent jis, M. P.. Teismas kaltei įrodyti vadovavosi tik liudytojų parodymais. Tuo tarpu nei liudytojas A. V., nei A. Š. tiesiogiai nepatvirtino jo, M. P., atlikus tokius veiksmus. Pažymi, kad E. K. yra materialiai suinteresuota bylos baigtini.

Nuteistasis pažymi, kad nuosprendyje nurodoma, jog nukentėjusioji paaiškino, kad bijojo agresyvaus M. P., kuris ją ir toliau laiptinėje užkliuvinėjo, todėl patyrė žymią neturtinę žalą. Tačiau, anot nuteistojo, šiuos E. K. teiginius paneigia faktinės bylos aplinkybės – kitą dieną po to, kai E. K. prašymu policija išsivežė jį į komisariatą už girto pasirodymą viešoje vietoje, būtent E. K. pamačiusi jį laiptinėje ėmė pašaipiai užkabinėti. Tai gali patvirtinti ir kartu su E. K. stovėjusios laiptinėje kaimynės parodymai. Mano, jei E. K. būtų patyrusi tokią baimę bei dvasinius išgyvenimus kaip kad sako, ji bent būtų leidusi jam ramiai ir be jokių komentarų apie neva smagiai praleista naktį areštinėje grįžti į savo butą.

Apelianto teigimu, absoliuti netiesa ir tai, kad nukentėjusioji butą nusprendė parduoti dėl jo elgesio, yra nukentėjusiosios sugalvota specialiai bylai. Teismas bylos nagrinėjimo metu neatsižvelgė į tai, jog E. K. nurodytos aplinkybės yra smarkiai „išpūstos“ ir „pagražintos“, ir jokia neturtinė žala jai padaryta nebuvo.

Taip pat apeliantas nesutinka su priteistos turtinės žalos dyžiu ir nurodo, kad nukentėjusiosios pateiktas D. B. išduotas pakvitavimas dėl 580 Lt negali būti laikomas pagrįstu įrodymu, juolab šio dokumento įrodomosios vertės teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje neaptarė ir nevertino. Akcentuoja ir tai, jog D. B. yra miręs, ir šiuo metu negalima patikrinti, o ir nebuvo tikrinama, ar tikrai tekstas parašytas šio asmens. Prašo atkreipti dėmesį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje šis dokumentas buvo pateiktas. Be to, anot apelianto, po pirmojo teismo posėdžio pats girdėjo E. K. pokalbį koridoriuje, kaip ji garsiai samprotavo, iš kur gauti pakvitavimą, kai „tas B. jau miręs“. Tačiau nuteistojo įsitikinimu, bet kuriuo atveju toks pakvitavimas nėra tinkama atsiskaitymą patvirtinanti priemonė: neaišku, ar D. B. vertėsi apdailos ir remonto darbų atlikimu, tokiu atveju bylai turėjo būti pateiktas grynųjų pinigų priėmimo kvitas. Taip pat tvirtina, kad apatinių durų „filingų“ sutvirtinimas medinėmis sijomis negali kainuoti 580 Lt nei medžiagų, nei darbų požiūriu. Tuo tarpu, kiek lėšų buvo skirta kiekvienam iš defektų pašalinti, teismas nesiaiškino, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. O paaiškinimai, jog teko dėti antras duris, kad neitų šaltis, yra absurdiški iš esmes, nes, kaip ir pastebėjo teismas, E. K. išorinių durų būklė jau buvo grąžinta į pradinę po to, kai jas paremontavo D. B..

Nukentėjusioji ir jos atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis M. P. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios bei nuteistojo M. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo ar keisti apeliantų skunduose nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė motyvus, kodėl mano, jog M. P. kaltė dėl nukentėjusiajai civilinei ieškovei E. K. priklausančio turto sugadinimo įrodyti visiškai ir šių motyvų nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. K. parodymais, kuriuos iš esmės patvirtina liudytojų M. B., A. V., P. Š. bei iš dalies nuteistojo M. P. sugyventinės A. Š. parodymai.

Kaip nustatyta iš faktinių bylos aplinkybių, nuteistasis M. P. su nukentėjusiąja E. K. įvykio dieną konfliktavo ne pirmą kartą. Nukentėjusioji apklausta apylinkės teisme, nurodė, jog nuteistajam ir jo draugams nekart yra liepusi netriukšmauti, nešiukšlinti laiptinėje. Tuo tarpu apeliantas nukentėjusiąją apibūdina kaip konfliktišką ir priekabią kaimynę. Tad akivaizdu, jog įvykio vakarą nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilių girtumas) ir padarė įtaką apelianto neadekvačiai reakcijai į nukentėjusiosios įprastines pastabas dėl rūkymo laiptinėje. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad buvo sugadintos E. K. buto durys, iš dalies buvo gal ir pačios apeliantės netinkamo bendravimo su nuteistuoju elgesio išdava, tačiau nusikalstamas M. P. elgesys niekaip negali būti pateisinamas net įvertinant aplinkybę, jog nukentėjusioji galbūt buvo konflikto iniciatorė bei galbūt nevisiškai teisingai elgėsi sistemingai auklėdama ir drausmindama nuteistąjį. Tad esant aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti, kad įvykio dieną tarp šalių įvykęs konfliktas, kuris, kaip minėta, nebuvo atsitiktinis ir pirmas, tebuvo nenaudingai nuteistajam susiklosčiusių aplinkybių sutapimas, kuris leidžia pagrįstai manyti, kad M. P. 2010-03-14, apie 21 val., Plungės mieste, V. M. gatvėje, 5 namo laiptinėje, būdamas neblaivus, tyčia koja išspyrė nukentėjusiosios 22 buto duris ir taip jas sugadino.

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės E. K. nuomone, teismas nepagrįstai nuteistajam M. P. nepaskyrė jokio įpareigojimo, net nenustatė termino žalai atlyginti. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo sprendimas netaikyti papildomų įpareigojimų yra visiškai pagrįstas ir teisingas.

BK 48 str. 4 d. reglamentuoja, jog asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Taigi skirti tam tikrus draudimus ar įpareigojimus nuteistajam ar ne yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl šiuo atveju teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, į pavojingumo visuomenei laipsnį, į kilusias pasekmes, pagrįstai manė, kad laisvės apribojimas yra viena tinkamų sankcijoje numatytų bausmių rūšių M. P., kurios esmę sudarys terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų taikymas nuteistajam. Ši bausmė turėtų tapti pakankamai efektyvia poveikio priemone nuteistajam, padariusiam nesunkų nusikaltimą. Kadangi laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pagrįstai manytina, kad tai yra pakankama priemonė, taikytina nuteistajam, atskirai neskiriant papildomų draudimų ar įpareigojimų.

Tiek nuteistasis M. P., tiek nukentėjusioji E. K. ginčija padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau, vertinant apeliantų skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino paminėtąsias aplinkybes ir E. K. priteista 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

Apeliantė E. K. kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, jog teismas, priteisdamas turtinę žalą, neatsižvelgė, jog dėl durų sugadinimo jos parduodamas butas prarado prekinę išvaizdą, be to, pirkėjas, sužinojęs apie jų sugadinimo aplinkybes, pareikalavo sumažinti kainą. Tačiau vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog parduodamo objekto, kaip šiuo atveju, E. K. buto, kaina yra pirkimo–pardavimo sandorio šalių derybų dalykas. Ir tik pats pardavėjas apsisprendžia, ar sumažinti kainą ar ne. Todėl šiuo atveju tik pati apeliantė E. K. nusprendė mažinti parduodamo buto kainą ar ne. Galiausiai pasakoti savo gyvenimo detales, kaip šiuo atveju, apie konfliktą su nuteistuoju M. P., šio konflikto pasekmes pašaliniams asmenims buvo pačios nukentėjusiosios apsisprendimo reikalas. Tad didinti priteistos turtinės žalos dydį paminėtais argumentais apygardos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo.

Be to, atmestinas ir apelianto M. P. skundo argumentas, jog byloje esantis D. B. išduotas pakvitavimas, jog pastarasis gavo tokią pinigų sumą už E. K. durų remontą, negali būti vertinamas kaip įrodymas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog D. B. nukentėjusioji E. K. nepagrįstai sumokėjo tokią didelę pinigų sumą už atliktą durų remontą. Durų remonto kaina buvo D. B. ir E. K. susitarimo dalykas. Tik pati nukentėjusioji nusprendė, ar ši kaina tinkama ir ar gali ir nori mokėti tokią sumą už durų remontą. Pažymėtina, kad niekas netrukdė pačiam nuteistajam savo nusikalstamais veiksmai padarytąją žalą pašalinti, pačiam suremontuoti duris arba pasitelkti tokius darbus išmanančio meistro pagalbą ir pačiam atsiskaityti su juo. Todėl šiuo atveju atmesti nukentėjusiosios prašymą priteisti patirtas išlaidas už durų remontą vien todėl, kad, nuteistojo manymu, 580 Lt yra per didelė suma už taip suremontuotas duris, nėra teisinio pagrindo.

Taigi įvertinus aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad M. P. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d., jam tinkamai paskirta bausmė bei tinkamai išspręsti kiti klausimai. Tenkinti apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiosios civilinės ieškovės E. K. ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Linas PauliukėnasSavinijus Katauskas