Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. N., jo atstovui advokatui M. M.,

Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau-Institucijos) atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) ,vykdančio individualią veiklą, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 41 ³ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas darbdaviu kaip fizinis asmuo, esant darbinių santykių požymiams, leido dirbti nelegaliai miško ruošos darbus 2016 m. lapkričio 4 d. Druskininkų kaime esančioje kirtavietėje K. V., R. M., D. K. ir D. B., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 98 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamoje byloje vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. N. teisme pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad su protokole nurodytais asmenimis jį sieja civiliniai santykiai. Su šiais asmenimis yra sudarytos miško ruošos sutartys ir jie atlieka darbus pagal tas sutartis. Asmenys pagal jų abipusį susitarimą naudojo jo duotus įrankius ir benziną, kad būtų mažesnis įkainis. Apsaugos priemonėmis, darbo rūbais darbe jis nesirūpino, nes to nebuvo nurodyta sutartyje. Darbininkų jis neapmokė, kaip dirbti, taip pat nesiuntė jų į mokymus. Susirado darbininkus per skelbimus laikraščiuose, darbininkai jam paskambindavo. Jiems pasakė, kad bus duodama užduotis kirsti mišką, jie turi turėti arba individualios veiklos pažymą, arba patentą. Nurodė, kad jis moka mokesčius valstybei, pildo deklaracijas. Kas vyko 2016 m. lapkričio 4 d. Druskininkų kaime kirtavietėje, jis nieko nežino, nes darbininkai darbo laiko su juo nederina, jie jam nėra atsakingi. To sklypo, kur vyko kirtimas, jis jiems nenurodė, jie patys žinojo, nes vasarą jie dirbo netoli ir žinojo, kad šalia yra ši darbo vieta. Jis su „Dzūkijos mišku“ sudarė rangos sutartį dėl miško kirtimo, o su kirtėjais, kurie turėjo patentus veiklai, jis susitarė, kad jie iškirs mišką, sudarė su jais miško ruošos sutartis. Atsiskaitydavo pagal įkainį paruošus medieną, mokėjo jiems už paruoštą kubinį metrą medienos nuo 2,90 Eur. „Dzūkijos miškas“ jam perveda pinigus už darbus, ir jis sumoka darbininkams. Mėnesio pabaigoje išrašydavo kvitus ir už padarytą darbą išmokėdavo pinigus. Darbininkų atlygis priklauso nuo to, kiek patys prisikirsdavo medienos. Jis darbininkų nekontroliavo, jam buvo svarbu tik jų darbo rezultatas- kad darbas būtų atliktas pilnai ir kokybiškai.

Medkirčiai į darbo vietą vykdavo jo vardu registruotu automobiliu, jį vairavo M. Su M. jis sudaręs automobilio nuomos sutartį. Kai M. pradėjo dirbti pagal sutartį, paprašė automobilio, nes gyvena ne Alytuje. Sutartis buvo sudaryta, kai M. išsipirko patentą.

Liudytojas N. L., valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius, paaiškino, kad lapkričio 4 d. dalyvavo patikrinime su VMI darbuotojais S. ir D. bei darbo inspekcijos inspektoriumi B. Nuvyko į miško kirtavietę Druskininkų kaime. Pastebėjo 4 asmenis su pjūklais, jie pjovė mišką. Dar vienas asmuo pasišalino. Liudytojas ėmė paaiškinimą iš M. ir K. Paaiškinimą rašė liudytojas, nes M. sakė, kad jam sudėtinga rašyti. Liudytojas paaiškinimą perskaitė, supažindino su juo, M. pasirašė. M. buvo įspėtas už melagingus parodymus, pasirašė, pastabų neturėjo. M. nurodė, kad jį samdė N., darbą rado pagal skelbimą laikraštyje. Su N. darbo sutarties nėra sudaręs. M. pasakojo, kad tą dieną jis turėjo nusipirkti verslo liudijimą, parodė grynuosius pinigus, sakė, kad nespėjo nuvažiuoti nusipirkti verslo liudijimų. Patikrinus duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad verslo liudijimą M. įsigijo kitą dieną po patikrinimo. K. turėjo individualios veiklos pažymėjimą. M. sakė, kad darbo vietą jam parodė N., sutarė atlyginimo dydį-2,9 Eur už kubinį paruoštos medienos metrą. Kirtavietėje rasti asmenys atvyko į darbą VW Passat automobiliu, kuris priklauso N., jį vairavo M. Apie automobilio perdavimą niekas nesakė ir sutarties nerodė.

Darbuotojai dirbo su šalmais, buvo apsirengę specialia apranga, turėjo savo asmenines apsaugos priemones. Jie buvo su kombinezonais. Pjūklai buvo keturi. M. pasakė, kad pjūklas N., o K. sakė, kad pjūklas priklauso jam. Už pilamą benziną ir kurą mokėjo N., žnyplės taip pat buvo N. Darbuotojai minėjo, kad N. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Jie sakė, kad šiame objekte dirba jau savaitę, o M. sakė, kad jau nuo rugsėjo mėnesio yra samdomas, kad šiame objekte dirba apie savaitę. Minėjo, kad kirtavietės ribas parodė atvažiavęs N. M. nurodė, kad gavo iš N. pinigų, kad nupirktų verslo liudijimus sau ir kitiems medkirčiams. Tai apklausoje neužfiksuota, nes M. tik žodžiu tai pasakė, po to surašant jo paaiškinimą, jis to neminėjo. K. nereikėjo liudijimo, jis turėjo individualios veiklos pažymą. Buvo patikrinta, ar anksčiau medkirčiai turėjo verslo liudijimus, jie verslo liudijimus turėjo.

Liudytojas G. S., mokesčių inspekcijos pareigūnas, paaiškino, kad lapkričio 4 d. kartu su darbo inspekcijos pareigūnais pagal operatyvaus patikrinimo pavedimą nuvyko į Druskininkų kaimo teritorijoje esantį mišką, kur kirtavietėje dirbo 5 darbuotojai. Pateikus darbo pažymėjimą, vienas iš darbuotojų nieko nesakęs pasišalino. Vieno iš dirbusių asmenų, D. B., buvo paprašyta pateikti paaiškinimą, ką jis veikė kirtavietėje. B. aiškino, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, bet tuo metu dokumento nepateikė. Rašydamas paaiškinimą nurodė, kad verslo liudijimo neturi, bet patikrinimo dieną turėjo baigti darbą ir įsigyti verslo liudijimą, o kitas medkirtys M. parodė pinigus, sakė, kad tuos pinigus davė N., kad jie įsigytų verslo liudijimus. Rašydamas paaiškinimą B. nurodė, kad žiniasklaidoj rado skelbimą dėl darbo. Jis sakė, kad ne pagal verslo liudijimą dirba, o dirba pas Navicką, įvardino, kad jie yra atvykę VW Passat markės automobiliu. Automobilį davė . M. B. sakė, kad pjūklas duotas Ž. N., benziną ir tepalus taip pat davė N. B. minėjo, kad 8 val. atvyksta į darbą ir darbas tęsiasi iki 17 val., taip dirbti jam nurodė N. Už darbą jam moka už kubinį metrą medienos po 2,9 Eur. Minėjo, kad savaitę laiko dirba šiame objekte, darbo priemones jiems suteikė N. B. sakė, kad juos atvežė M. N. automobiliu. Kodėl N. automobiliu naudojasi, nepaaiškino, jokių sutarčių nerodė, tik K. rodė individualios veiklos vykdymo pažymą. Medkirčiai sakė, kad anksčiau yra turėję verslo liudijimus, bet šiuo metu neįsigijo, nurodė, kad patikrinimo dieną važiuos pirkti verslo liudijimų. M. parodė N. duotus pinigus, sakė, kad važiuos ir įsigys verslo liudijimus, tačiau B. to nesakė.

Liudytoja J. D., VMI pareigūnė, paaiškino kad 2016 m. lapkričio 4 d. mokesčių inspektoriai su darbo inspektoriais atliko operatyvų pavedimą, patikrino miško kirtavietę Druskininkų kaime. Atvykus į kirtavietę, rasti 5 asmenys, vienas iš karto pasišalino, liko B., M., K. ir dar vienas. VMI iš B. paėmė paaiškinimą, jame B. nurodė, kad neturi verslo liudijimo ar kito dokumento, kuris leidžia vykdyti darbus. B. paaiškinime nurodė, kad jį samdė N., kad jis neturi jokių įrankių, darbui reikalinga įranga aprūpino N. ir su juo buvo sutarta, kad už kubinį metrą medienos bus mokama 2,9 Eur.

Medkirčiai raštu pateikė paaiškinimus. Jie visi aiškino, kad juos samdė ir visom priemonėm aprūpino N. Į darbo vietą atvežė M. automobiliu, priklausančiu N. Liudytoja ėmė paaiškinimą iš B. Darbo inspekcijai buvo pateiktas miško kirtimo dokumentas, K. pateikė individualios veiklos pažymą. Darbuotojai aiškino, kad anksčiau turėjo verslo liudijimus. B. sakė, kad N. nurodė kirtavietę, kad tai ne pirma jų darbo diena šiame objekte, sakė, kad dar kelias dienas turės dirbti. B. ir M. sakė, kad jiems mokės 2,90 Eur už paruoštos medienos kubinį metrą. B. sakė, kad jie dirba nuo 8 val. iki 17-16 val. M. aiškino, kad nespėjo įsigyti verslo liudijimų, N. jiems davė pinigų verslo liudijimams įsigyti, M. parodė, kad turi pinigų.

Nurodė, kad ji su kolega iš B. priėmė paaiškinimą žodžiu, o po to raštu.

Liudytojas K. V. paaiškino, kad jis rado skelbimą laikraštyje, kad ieškomi miško darbininkai. Susitiko su skelbimą padavusiu N., sutarė, kad liudytojas pjaus mišką. Sutarė, kad N. mokės už paruoštą medieną, atlygis priklausys nuo to, koks miškas bus paruoštas, mažiausiai mokės 2,90 Eur s už kubinį metrą paruoštos medienos. Sutarė, kad sumokės, kai miškas bus iškirstas.

Su N. rugsėjo mėnesį sudarė sutartį, kad liudytojas vykdys medienos ruošos darbus, pjaus medieną, o N. parodys plotą. Sutartyje nurodė, kad kai kuriais darbo įrankiais naudosis savo, o tepalas ir benzinas bus N.

Liudytojas pirkdavo verslo liudijimą, sutarties sudarymo metu jis turėjo verslo liudijimą. Pareigūnų patikrinimo metu leidimas buvo pasibaigęs, tačiau tą pačią dieną planavo važiuoti pirkti verslo liudijimo, bet nespėjo, nes ryte juos iškvietė į kirtavietę atlaisvinti keliuko, kuriuo nepravažiuoja traktorius. Nurodo, kad pjūklas buvo jo, tepalai ir benzinas – N.

Į darbą važinėdavo M. vairuojamu automobiliu, kieno tas automobilis, jis nežino, už jo nuomą mokėjo po 40 eurų į mėnesį. Liudytojas pinigus atiduodavo M.

Jo paaiškinimą užrašė pareigūnas tarnybiniame automobilyje. Liudytojas pasimetė ir nenurodė, kad sutartį turi. Neskaitė, ką savo parašu patvirtino. Neturėjo sutarties pasiėmęs su savimi, todėl jos nepateikė. Jis pareigūnui tokių žodžių, kad paslaugų teikimo ir rangos sutarčių neturi, nesakė.

Nurodo, kad jie dirbo keturiese, penkto žmogaus nebuvo. Kirtavietėje buvo ne pirma darbo diena. Darbą jie pradeda darbą pagal aplinkybes, jei lyja, nevažiuoja dirbti. Paprastai pradėdavo darbus nuo 9-10 val. ir dirbdavo iki sutemų, taikydavosi prie oro sąlygų. Jis anksčiau yra dirbęs miško ruošos įmonėje pjovėju ir yra susipažinęs su saugos instrukcijomis. Konkretus darbo laikas jiems nebuvo nustatytas. Jei kokią dieną neišeina kirsti medžių, priekaištų iš N. nebūdavo, jis net nežinojo, kada jie dirba, nes jie taikydavosi prie oro sąlygų, jei būdavo blogas oras, nedirbdavo. Mokėjimai buvo vykdomi baigus darbus, suskaičiavus iškirstą medieną.

Liudytojas D. B. paaiškino, kad jis turi miško pjovėjo kvalifikacijos pažymėjimą. Lapkričio 4 dieną keturiese dirbo kirtavietėje, atvažiavo pareigūnai.

Darbą jis rado pagal skelbimą laikraštyje, buvo nurodyta, kad reikia miško kirtėjo. Su N. sudarė sutartį dėl paslaugų atlikimo, susitarė, kad N. duos pjūklą, benziną, tepalą, parodys mišką, kurį reiks iškirsti ir nuo balandžio 5 dienos liudytojas jau dirbo miške.

Liudytojas turėjo verslo liudijimą, bet patikrinimo metu jo terminas jau buvo pasibaigęs. Tą dieną ryte nuvažiavo atlaisvinti kelio, planavo padirbėti ir po pietų važiuoti pirkti verslo liudijimo. Turėjau šimtą eurų liudijimui, padavė juos M. pasaugoti. Turėjo visi kartu važiuoti pirkti liudijimų.

Į darbą vežė M. nuomotu iš N. automobiliu, jis tik vienas iš jų visų turi teisę vairuoti. M. moka 40 Eur per mėnesį už automobilį, po 10 Eur jie visi susideda ir atiduoda pinigus M.

Kai atvažiavo pareigūnai, buvo keturi kirtėjai, pašalinis žmogus buvo malkų atėjęs pasirinkti. Kai pareigūnai atvažiavo, jis dar vaikščiojo po mišką.

Apsaugos priemones jie turėjo savo, rūbus-taip pat. Liudytojas dirbo N. benzopjūklu, benziną ir tepalus davė N. Jam davė pjūklą, kai pradėjo dirbti balandžio 5 dieną.

Paaiškinimą pareigūnams jis rašė pats, ko jo klausė, tą ir rašė. Klausė, kieno pjūklas, tepalai, jis surašė, kaip buvo. Sakė, kad turi sutartį turi, kad atlieka paslaugas, bet jam to neliepė parašyti, apie sutartį nieko neklausė. Sutartį su N. ne vien dėl Druskininkų kaimo kirtimo sudarė. Sutartyje nurodyta, kad N. duos benziną, pjūklą, o kai išpjaus medžius ir suskaičiuos kubatūrą, apmokės. Susitarė, kad už paruoštos medienos kubą atsiskaitys priklausomai nuo miško kokybės. Mažiausias įkainis- 2,90 Eur. Dėl šio skaičiaus susitarė, kai tik įsidarbino. N. mokėdavo grynais pinigais, jis pasirašydavo ant kvitų, jų du egzemplioriai būdavo, vienas likdavo pas liudytoją, o kitas- pas Navicką. Nurodė, kad konkretus darbo laikas nenustatytas, kirtėjai dėl jo susitaria patys tarpusavyje, atsižvelgiant į oro sąlygas. N. jiems nesakė, kada dirbti. Į jokius mokymus N. nėra siuntęs, iš ankstesnės darbovietės liudytojas turi pažymėjimus.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad jis turi pjovėjo pažymėjimą. 2016 m. lapkričio 4 dieną N. duotu pjūklu dirbo kirtavietėje Druskininkų kaime. Tą dieną buvo susitarę važiuoti pirkti patentų, bet paskambino, kad reikia atlaisvinti kelią. Nuvažiavo padėti, tuomet nutarė dar padirbėti ir tik tada važiuoti pirkti patentų. Pareigūnams jis rodė pinigus, skirtus patento pirkimui. Pareigūnai jam liepė rašyti paaiškinimą, jie nurodė, ką rašyti. Jis namie turėjo sutartį, į kirtavietę jos nebuvo pasiėmęs. Jis Navicką surado pagal skelbimą laikraštyje, su juo rugsėjo mėnesio pradžioje yra sudaręs sutartį dėl darbų-miško pjovimo atlikimo. Buvo sutarta, kad moka už išpjautą mišką-nuo 2,90 Eur už kubinį metrą pagal miško kokybę. Sutartyje įrašė apmokėjimo sąlygas. Sutartyje dar buvo nurodyta, kad jis įsipareigoja nedaryti broko.

Apmokėjimas vyko grynais pinigais, buvo pasirašomi čekiai, jų buvo du egzemplioriai, vieną egzempliorių gaudavo liudytojas, kitas likdavo pas N.

Nurodo, kad ankstesniame darbe jis verslo liudijimo neturėjo, ten kitokia tvarka buvo.

Liudytojas iš N. nuomotu automobiliu vežiodavo brigadą į kirtavietę. Nuomos sutartį su N. sudarė rugsėjo mėnesio pradžioje. Sutartyje nurodyta, kad kas mėnesį turi mokėti 40 Eur. Degalus užpildavo N. Už nuomą mokėdavo visi medkirčiai liudytojui, o liudytojas paduodavo pinigus N. kiekvieną mėnesį.

Griežtai nustatyto darbo laiko nebuvo, jie dirbo savo nuožiūra, apie 6-7 val. dirbdavo, pradėdavo paprastai apie 8 val. ryto. Darbas nebuvo reguliarus, būdavo, kad nebūdavo darbo, kartais dirbdavo tik pusę dienos ar visai kokią dieną nedirbdavo. Darbas priklausė nuo oro sąlygų. Darbo rūbus, batus naudojo savo. Kai pas Navicką dirbo, jis į jokius mokymus liudytojo nesiuntė.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad jis ieškojo darbo, laikraštyje rado skelbimą, kad reikalingas darbuotojas pjauti mišką. Susitiko su N. Jis siūlė pjauti mišką, liudytojas turėjo individualios veiklos pažymėjimą. Su N. sutarė sąlygas, kad liudytojas atsakingas už padarytą darbą, susitarė, kad N. mokės už kubinį metrą medienos nuo 3 iki 6 eurų. Lapkričio 4 d. kirtavietėje buvo 4 žmonės, turėjo 5 pjūklus. Dalis pjūklų priklausė N., dalis buvo kirtėjų. Tame objekte dirbo jau kelios dienos. Liudytojas dirbo su N. pjūklu, o nuosavą pjūklą turėjo V. Tepalus ir benziną davė. N. Į kirtavietę nuvežė R. M. N. automobiliu, Redas jį nuomoja, visa brigada susideda, kai reikia mokėti nuomą. Vieną kartą į mėnesį moka už nuomą. Liudytojas yra davęs 30 eurų nuomai.

N. atsiskaito mėnesio pabaigoje, išrašo sąskaitas faktūras.

Patikrinimo metu paaiškinimą rašė pareigūnas, jis nieko neklausė, tik paso duomenis pasižiūrėjo.

Anksčiau liudytojas yra dirbęs medžio apdirbimo įmonėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jose liudytoją įformindavo, čia jis dirbdavo pagal grafiką, o Druskininkų kaime dirbo pagal individualią veiklą. Yra skirtumas tarp darbo įmonėse ir pas Navicką, nes N. sumokėdavo už atliktą darbą, o įmonėse pastovią algą mokėdavo, mokėdavo minimumą. Su N. dėl darbo laiko nesitarė, darbo laikas nebuvo nustatytas, patys derindavo jį. Pas Navicką, kai nebūdavo darbo, neidavo į darbą, eidavo į darbą, kai iškviečia, o kitose darbovietėse kiekvieną dieną dirbti reikėjo.

2016 m. lapkričio 10 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte (bylos lapas 4-5) nurodyta, kad patikrinimo metu 2016 m. lapkričio 4 d. , dalyvaujant Alytaus skyriaus darbo inspektoriams A. B. ir N. L., dalyvaujant Alytaus apskrities VMI specialistams G. S. ir J. D. patikrinta miško kirtavietė Alytaus r. sav., Druskininkų k. Rasti keturi galimai nelegaliai motopjūklais dirbantys asmenys: K. V., R. M., D. K. ir D. B., iš šių asmenų paimti paaiškinimai (b. l. 6-9).

Su D. B., K. B. ir R. M. Ž. N. sudarė miško ruošos ir miško ūkio darbų sutartis ( b. l. 7-8).

Nuo 2013 m. iki 2016 m. miško ruošos ir miško ūkio darbų sutartys sudarytos tarp Ž. N. ir kitų asmenų (b. l. 33-149).

Tarp Ž. N. ir UAB “Dzūkijos miškas“ 20165 m. spalio 7 d. sudaryta rangos sutartis ( b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Ž. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Ž. N. surašytas protokolas pagal ATPK 41¹ straipsnio 1 dalį Šis straipsnis numato atsakomybę už nelegalų darbą, t. y. būtina įrodyti, kad subjekto veikoje buvo nelegalaus darbo požymiai. Legaliu darbas laikomas tada, kai šalys sudarė darbo sutartį ir susitarė dėl Darbo kodekso 95 straipsnyje numatytų būtinųjų darbo sąlygų: susitarė dėl darbovietės ir darbo funkcijų, darbo apmokėjimo. Nelegalus darbas apibrėžiamas tokiu, jeigu jis neturi šių požymių, o asmuo dirba tam tikrą darbą. Nagrinėjamu atveju vertinant galimo darbdavio ir darbuotojo, kaip darbo sutarties pagrindu susietų subjektų, santykius pažymėtina, kad jų nesieja darbo santykiai. Tokia išvada visų pirma daroma dėl to, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. N. ir D. B., K. V., D. K. ir R. M. (toliau-dirbusių asmenų) - buvo sudarytos miško ruošimo darbų sutartys, kuriose ir apibrėžtos visos jų teisės ir pareigos. Šių sutarčių darbo sutartimis įvardinti negalima, nes jose apibrėžti santykiai neįvardintini kaip darbiniai.

Byloje pateikta Rangos sutartis (b. l. 15), kad UAB “Dzūkijos miškas“ su rangovu Ž. N. sudarė rangos sutartį dėl miško ruošos darbų atlikimo. Ž. N., vykdydamas individualią veiklą ir vadovaudamasis šia sutartimi, su K. V., R. M., D. K. ir D. B. sudarė miško ruošos ir miško ūkio darbų sutartis. Taigi Ž. N., būdamas rangovu, su paminėtais asmenimis sudarė subrangos sutartis, kurių įvardinti darbo sutartimis negalima, nes jos neturi darbo sutarčių požymių. Pažymėtina, kad šios sutartys buvo sudarytos su asmenimis, kurie turėjo galiojančius verslo liudijimus. Nustatyta, kad patikrinimo metu, t. y. 2016 m. lapkričio 4 d. K. V., R. M., ir D. B. verslo liudijimų terminai buvo pasibaigę, ir kaip jie nurodė teisme, tą pačią dieną po darbo jie planavo važiuoti nusipirkti verslo liudijimų. Už tai, kad nurodyti asmenys dirbo be galiojančių verslo liudijimų, Ž. N. negali būti atsakingas, nes jis sutartis su K. V., R. M., ir D. B. sudarė jiems turint galiojančius dokumentus-verslo liudijimus, be to, Ž. N. ir šių asmenų nesiejo darbo santykiai, todėl K. V., R. M., ir D. B. patys turėjo rūpintis savo darbą pateisinančių dokumentų galiojimu. Tarp Ž. N. ir pagal miško ruošos sutartis dirbusių asmenų nebuvo darbinių santykių ir todėl, kad nebuvo numatyta jokia drausminė atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus. Dirbę asmenys patvirtino, kad jie dirbo pagal savo nusistatytą grafiką, niekas jų nekontroliavo, jie galėjo neiti į darbą savo nuožiūra, už neatėjimą į darbą niekas jiems netaikė sankcijų ir tokia sankcijų taikymo galimybė niekur nebuvo numatyta. Jeigu asmenys dirbtų pagal darbo sutartį, akivaizdu, kad už nepasirodymą darbe jiems grėstų darbdavio sankcijos-pravaikštų įforminimas, tačiau nagrinėjamu atveju tokių sankcijų niekur nebuvo numatyta. Dirbusių asmenų darbo kontrolės nebuvo. Be to, Ž. N. su dirbusiais asmenimis susitarė dėl apmokėjimo už galutinį darbo rezultatą-paruoštą mišką. Jokių mokėjimų už priverstines pravaikštas nebuvo numatyta, nes darbuotojai, kaip minėta, dirbo savo nuožiūra suderintu darbo laiku, esant blogoms darbo sąlygoms, nedirbo ir už tą nedirbtą laiką atlyginimo negavo. Akivaizdu, kad jeigu asmuo dirbtų pagal darbo sutartį, jis privalėtų laikytis darbdavio nustatyto darbo grafiko ir už priverstinių prastovų laiką jam būtų mokama įstatymo numatyta tvarka.

D. K., dirbęs miško ruošos darbus ir kitose įmonėse pagal darbo sutartis, nurodė, kad tose įmonėse jis privalėjo laikytis darbo grafiko, buvo mokamas minimalus darbo užmokestis nepriklausomai nuo darbo rezultato, už priverstines pravaikštas jam buvo mokama, o dirbant pagal su Ž. N. sudarytą sutartį, visų šių sąlygų nebuvo.

Darbus atlikę asmenys, kaip numato su jais sudarytų sutarčių 2.1 punktas, naudojosi Ž. N. suteiktais įrankiais ir naftos produktais, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu neįrodo, kad tarp šalių yra darbiniai santykiai, nes Civilinio kodekso 6.647 straipsnis nors ir numato, kad rangovas atliks darbus savo priemonėmis ir medžiagomis, tačiau šis straipsnis suteikia galimybę sutartyje nustatyti ir kitas sąlygas. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo pasielgta-šalys susitarė, kad darbus vykdantys asmenys naudosis Ž. N. suteiktomis darbo priemonėmis ir medžiagomis, civilinės teisės reikalavimams nebuvo nusižengta, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo darbo santykių tarp šalių buvimą.

Darbo santykių nebuvimą paneigia ir tas faktas, kad dirbę asmenys į darbo vietas vykdavo nuomotu automobiliu. Byloje pateikta automobilio nuomos sutartis, kuria Ž. N. R. M. išnuomoja savo automobilį už 40 litų į mėnesį. Dirbę asmenys teisme patvirtino, kad R. M. juos veždavo į darbo vietas šiuo automobiliu, nes nei vienas iš jų neturėjo teisės vairuoti, o jie R. M. už tai duodavo pinigų. Šiuos pinigus R. M. atiduodavo Ž. N. kaip automobilio nuompinigius. Akivaizdu, kad jeigu šalis sietų darbo santykiai, jokių sutarčių nebūtų sudaryta, nes esant darbo santykiams, darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus darbo priemonėmis neatlygintinai. Nagrinėjamu atveju už darbo priemonės naudojimą buvo mokama pagal nuomos sutartį, ir teisiškai nesvarbu, iš ko buvo nuomotas automobilis, svarbus pats faktas, kad darbo priemonė darbuotojų buvo naudojama atlygintinai- už ją mokamas mokestis.

Darbo santykius apibrėžia ir viena iš darbo sutarties sąlygų-darbo vietos suteikimas. Byloje nustatyta (tai matosi iš miško ruošos sutarčių, apie tai paliudijo ir darbius dirbę asmenys), kad jie konkrečios darbo vietos neturėjo, vykdavo dirbti į skirtingus darbo objektus, darbas nebuvo reguliarus. Pažymėtina, kad sutartys nebuvo vienkartinio pobūdžio, jos buvo sudarytos neterminuotam laikui ir numatė nereguliarų darbą.

Vienas iš darbo santykių požymių, apribojančių juos nuo civilinių teisinių santykių, yra atlyginimo už dirbtą darbą mokėjimas. Byloje nustatyta, kad miško ruošos darbus dirbę asmenys atlyginimą gaudavo už paruoštą mišką nurodant, kad buvo mokama po 2,9 Eur už paruošto miško kubinį metrą. Taigi buvo mokamas ne pastovus darbo užmokestis, ne periodiškai ir ne už darbo procesą, kaip yra darbo santykiuose, o už darbo rezultatą-iškirstą ir paruoštą mišką. Darbus dirbę asmenys nurodė, kad jie gaudavo užmokestį už paslaugas-paruoštą mišką ir už laiką, kai jie priverstinai nedirbdavo, jiems niekas ir nemokėdavo, nes taip ir buvo susitarta apmokėti tik už paruoštą mišką.

Esant darbo santykiams, darbdavys privalo rūpintis darbuotojų darbo sauga ir darbuotojų profesiniu rengimu. Nagrinėjamu atveju darbus dirbę asmenys nurodė, kad kai kurias saugos priemones jie turėjo savo, kai kurias-davė Ž. N., tačiau jie tokių priemonių nenaudojo. Ž. N. jų nesiuntė į mokymus. Jie iš anksčiau turėjo įgiję miško kirtėjų kvalifikaciją. Miško ruošos sutarčių 2.2. ir 2.3. punktuose buvo numatyta, kad darbuotojai prisiima atsakomybę už dirbamų darbų saugą, patys apsirūpina saugos priemonėmis. Taigi ir šios aplinkybės neleidžia Ž. N. ir darbus dirbusių asmenų santykių prilyginti darbo santykiams.

Byloje pateiktos Ž. N. nuo 2016 m. sudarytos sutartus su asmenimis dėl miško ruošos darbų įrodo, kad 2016 m. lapkričio 4 d. darbas ne pavienė praktika, o tokių sutarčių pagrindu Ž. N. vykdoma ūkinė veikla. Jis, kaip individualia veikla užsiimantis asmuo, moka nustatytus mokesčius, jo veikoje teisės pažeidimų nėra.

Taigi tarp Ž. N. ir darbus dirbusių asmenų nėra darbo teisinių santykių, todėl Ž. N. veika negali būti kvalifikuota kaip neteisėta pagal Administracinio teisės pažeidimo kodekso

41 ³ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus įrodymus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Ž. N. atžvilgiu nutrauktina, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje sudėties ( ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Ž. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ straipsnio 1 dalyje sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.