- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-939-372/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato, Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK
- Skolininkas
- S. B., E. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK) atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1818-1009/2017 pagal pareiškėjo Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas S. B., E. B., antstolis A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 1043,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. B.. Pareiškėjas nurodė, kad gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, kadangi skolininkas piktybiškai vengia įvykdyti prievolę. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas prašė teismo nustatyti skolininko S. B. turto dalį, esančioje bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine E. B..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė pareiškėjo Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK prašymą atsisakyti priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas teismui paduotas vykdymo procese; teismas, nagrinėdamas tokį prašymą, atlieka antstolio veiklos kontrolę, t. y. turi įvertinti antstolio priimtus procesinius dokumentus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl turto dalies nustatymo yra neteismingas Raseinių rajono apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Skųsdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Raseinių rajono apylinkės teismui. Pareiškėjas (apeliantas) nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (pareiškėjo) Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK atskirasis skundas tenkintinas.
4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
5. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje, dar 2017 m. balandžio 25 d. Tą pačią dieną teismo rezoliucija pareiškėjo prašymas buvo priimtas. Teismas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymo netenkinti; vykdomąją bylą dėl baudos išieškojimo iš skolininko S. B. nutraukti. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis buvo apskųsta. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai nepasisakydamas ir nenagrinėdamas pareiškėjo prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, o analizuodamas antstolio veiksmų teisėtumą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui, kuris 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą atsisakyti priimti kaip neteismingą Raseinių rajono apylinkės teismui.
6. Taip pat nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje yra užvesta vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš skolininko S. B.. 2017 m. kovo 28 d. Pasiūlymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo Nr. S-17-41-12289 antstolis pasiūlė kreditoriams (AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Gelvora“ ir Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK) per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo kreiptis į teismą dėl S. B. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo. Antstolis nurodė, kad vykdant vykdomuosius dokumentus, buvo nustatytas ir areštuotas skolininko ir jo sutuoktinės vardu registruotas turtas – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 666 straipsnio 1 dalis).
7. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
8. Vykdymo proceso metu antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu šio Kodekso numatytais atvejais (CK 593 straipsnio 1 dalis). Vienas šių atvejų – dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, įgyvendindamas jam įstatymo numatytą teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, pateikė Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, kuris, kaip minėta, 2017 m. balandžio 25 d. teismo rezoliucija buvo priimtas. Pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas buvo išspręstas.
9. Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškė prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, bendrosios nuosavybės objektas – nekilnojamasis turtas, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei į nurodytąjį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto (pareiškėjo) prašymas dėl turto dalies nustatymo yra teismingas Raseinių rajono apylinkės teismui, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti nepagrįstai.
10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas nutartimi perduoda nagrinėti bylą kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip minėta, apelianto (pareiškėjo) prašymas teismo rezoliucija buvo priimtas nagrinėti dar 2017 m. balandžio 25 d., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pakartotinai spręsti prašymo priėmimo klausimo ir atsisakyti jį priimti kaip neteismingą Raseinių rajono apylinkės teismui.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.