Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3.1. Apelianto teigimu, teismas nepakankamai įvertino bylos įrodymus. Nors jis su civiliniu ieškiniu sutiko, tačiau kaltės nepripažino, teisme nurodė, kad nemoka naudotis kompiuteriu ir net norėdamas, tokios anketos nesukurtų. Parodymus apylinkės teisme davė todėl, kad pagailo D. M., kuris iš tikro ir sukūrė tą anketą bei parašė kaltinime nurodytą tekstą apie A. J.. Skunde R. S. tvirtina apie tai sužinojęs tik kai tekstas buvo įkeltas į internetinį puslapį. Jis tuo metu apskritai buvo komandiruotėje, visą savaitę jo nebuvo Kybartuose. Šią aplinkybę gali patvirtinti jo buvęs darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M..

3.2. Apeliantas teigia, kad D. M. šią informaciją į internetą įkėlė todėl, kad A. J. prašė sekti apeliantą ir gauti kokios nors kompromituojančios informacijos, o D. M. tai nepatiko.

Šalies argumentai

9.1. R. S. parodymuose savo kaltę neigė ir nurodė, kad anketos A. J. vardu jis nekūrė. Nurodė, kad pati A. J. jį terorizavo, stabdydavo, persekiojo automobiliu, jis pats kreipėsi dėl jos elgesio į teismą, bet vėliau ji atsiprašė ir jis jai atleido. Su D. M. jie pažįstami, pas jį namuose yra buvęs ir vieną kartą teko naudotis jų kompiuteriu, bet ne 2016 m. spalio 6 d., nes tą dieną teigia apskritai nebuvęs (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra kai ką pasakojęs D. M. apie juos su A. J.. Sužinojo, kad yra tokia anketa, nes D. motinai pasakė, kad yra problemos dėl jos kompiuterio. Apklaustas policijoje R. S. prisipažino sukūręs anketą, nes jam buvo gaila vaiko, t. y. D. M.. Tačiau pažymėtina, kad visų parodymų metu neigęs savo kaltę, nuteistasis į nukentėjusiosios atstovo advokato klausimą patvirtino 2015 m. lapkričio 9 d. priešieškinį (t. 1, b. l. 110-115) ir 2015 m. gruodžio 4 d. priešpriešinį skundą (t. 1, b. l. 135), pateiktą pirmosios instancijos teisme, rašė ir pasirašė jis, kuriuose jis vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad anketą A. J. vardu sukūrė pats. Priešieškinyje R. S. nurodė, kad kai sužinojo, jog jo vardu yra sukurta tikrovės neatitinkanti anketa, suprato, kad tai padarė A. J. ir jai paskambino, tačiau ji su jo nekalbėjo. Tuomet jam nieko kito neliko kaip pakartoti jos veiksmus ir sukurti tokią pačią anketą apie ją. A. J., sužinojusi apie šią anketą, tuoj pat panaikino R. S. vardu sukurtą anketą, tuomet ir jis panaikino apie ją sukurtą anketą. Priešpriešiniame skunde jis patvirtino tas pačias aplinkybes, pripažindamas, kad jis buvo išprovokuotas A. J. elgesio ir todėl sukūrė jos vardu tokio pobūdžio anketą.

9.2. D. M. apklaustas apeliacinės instancijos palaikė nuteistojo versiją ir teigė, kad anketą A. J. vardu sukūrė jis pats, R. S. to daryti neprašė ir apie tai nieko nežinojo. Tačiau jo parodymų turinys akivaizdžiai paneigia tokius teiginius. Jis parodė, kad J. pažįsta, tačiau jos vardo nežino, nežino ir jos amžiaus, nors anketoje šie duomenys įrašyti. Apie anketoje nurodytus kitus konkrečius duomenis jis nieko pasakyti negalėjo, teigė, kad neprisimena, ką nurodė, taip pat neprisimena, kokioje interneto svetainėje kūrė anketą, nes praėjo daug laiko. Negalėjo tiksliai paaiškinti, iš kur žinojo nukentėjusiosios mobilaus telefono numerį. Anketoje teigė nurodęs, jog J. ieško draugo, apie kūno savybes, kad nestambi, seksualaus kūno sudėjimo, nepamena, kad būtų įrašyta kas nors įžeidžiančio, kas visiškai prieštarauja anketoje nurodytiems duomenims (t. 1, b. l. 8). Dėl anketos sukūrimo motyvų D. M. taip pat nebuvo nuoseklus ir konkretus. Teigė, kad nukentėjusioji jį nuolatos stabdydavo, reikalavo paso, vieną kartą jis paso neturėjo, supyko, todėl ir sukūrė anketą. Taip pat kaip keršto pagrindą jis nurodė, jog A. J. seksualiai prie jo priekabiavo, tačiau niekas to nematė ir patvirtinti negali. Tai, kad D. M. parodymuose ir pareiškime, kurį pateikė apeliantas su skundu, aplinkybės išdėstytos nenuosekliai, kad jos prieštarauja kitiems bylos duomenims, tuo pačiu ir jo parodymams teisme, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tokia versija D. M. siekia padėti R. S.. Pažymėtina, kad D. M. parodymuose nurodė suprantantis, kad už tokį nusikaltimą jis nebūtų teisiamas, nes anketos sukūrimo laiku jam buvo tik 14 metų.

9.3. Nukentėjusioji A. J. parodė, kad su R. S. yra bendravusi 2010 – 2012 metais, o 2014 m. jis paskambino jos seseriai, kad nukentėjusioji ištrintų anketą, ir jai pačiai dėl to parašė žinutę. A. J. jokios anketos nekūrė ir nežinojo, apie ką jis kalba. Po kelių dienų jai pradėjo skambinti vyrai su nepadoriais pasiūlymais, ir taip ji sužinojo, kad jos vardu internete patalpinta tikrovės neatitinkanti anketa. Dėl to ji kreipėsi į policiją ir sužinojo, kad anketą sukūrė R. S., jis prisipažino tai padaręs. Ji dėl tokių veiksmų kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl tos anketos ji turėjo nemalonumų darbe, jautėsi nesmagiai prieš kolegas, gyvena mažame miestelyje, todėl patyrė nemalonių dalykų. Šie jos parodymai atitinka tiek privataus kaltinimo pareiškime, tiek ir jos pirmos instancijos teisme duotuose parodymuose nurodytas aplinkybes, todėl laikytini teisingais ir patikimais.

9.4. Kaip matyti iš kaltinamojo R. S. pozicijos viso bylos tyrimo procese, jo nurodytos aplinkybės apie įvykį nebuvo nuoseklios ir aiškios, nurodomų įvykių versija keitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu (medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta) R. S. kaltę pilnai pripažino ir nurodė, jog jis, įtaręs, kad skelbimą su jo telefono numeriu internetiniame puslapyje galėjo patalpinti A. J., norėjo jai atkeršyti, todėl jos vardu sukūrė tikrovės neatitinkančio turinio anketą, pasinaudodamas J. R. kompiuteriu. Anketą teigė sukūręs vienas, niekas jam to padaryti nepadėjo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagal A. J. privatų kaltinimą, R. S. jau nurodė kitokias aplinkybes, t. y. kad anketą, kurioje apie A. J. buvo paskleista tikrovės neatitinkanti, paniekinanti, užgauliai žeminanti informacija, sukūrė ir paviešino ne jis, o D. M., kuris iš apelianto žinojo nukentėjusiosios vardą, pavardę, mobilaus telefono numerį, žinojo, kur ji gyvena, nes jie kartu važiavo prie jos namų pažiūrėti, ar ji juos sekė. Kaltinamasis tvirtino, kad nemoka naudotis kompiuteriu, todėl anketos sukurti negalėjo, tačiau tuo pačiu pripažino, kad nors D. M. sukūrė tą anketą savo namuose esančiame kompiuteryje, tačiau tai šis padarė R. S. paprašytas, apie jos sukūrimą apeliantas žinojo. Kaip nurodė pats apeliantas, jis tokiu būdu pasinaudojo vaiku, t. y. D. M.. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kaltinamasis nurodė, kad jie neteisingi, o apklausos protokolą pasirašė jo neskaitęs.

9.5. Pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu kaltinamojo duotus parodymus paneigė pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas D. M., kuris pripažino, kad su R. S. jie pažįstami, pabendraudavo, yra kartu važiavę ir prie nukentėjusiosios namų, kad apie nukentėjusiąją jis žinojo tik iš R. S., kuris yra pasakęs jos pavardę, kitų jos asmens duomenų nežino. Liudytojas net neprisimena nukentėjusiosios vardo, taip pat neturėjo A. J. mobilaus ryšio telefono numerio, kur gyvena žinojo tik apytikriai, nes su kaltinamuoju buvo nuvažiavę prie jos namų. D. M. patvirtino, kad namuose turi nešiojamą kompiuterį, kad pas jį namuose keletą kartų lankėsi R. S., kad šis jam yra minėjęs, jog nemoka naudotis kompiuteriu, tačiau kategoriškai paneigė, jog kaltinamasis prašė jo sukurti anketą ar skelbimą Aistės vardu.

9.6. Aplinkybes, kad anketą nukentėjusiosios A. J. vardu su tikrovės neatitinkančia informacija sukūrė apeliantas, be jo paties prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios, liudytojo D. M. parodymų, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Liudytoja J. R. parodė, kad ji tiksliai datos neprisimena, bet galėjo būti 2016 m. spalio mėn., matė, kaip jos namuose buvo R. S. ir jis su jos sūnumi D. M. sėdėjo prie jos kompiuterio. Todėl, kai jai paskambino pareigūnai ir pasakė, jog iš jos kompiuterio sukurta anketa, ji suprato, kad R. S. naudojosi jos kompiuteriu ir tai paaiškino pareigūnams. R. S. ji apie tai klausė, į ką šis pasakė, kad prie jos kompiuterio buvo prisėdęs ir kad viskas bus tvarkoje. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo pareigūnams užklausus R. S. dėl J. R. kompiuterio panaudojimo 2016 m. spalio 6 d, jis patvirtino, kad juo pasinaudojo ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

9.7. Pažymėtina, kad R. S. neneigė, jog iki įvykio konfliktavo su A. J. dėl internetiniame puslapyje jo vardu sukurtos nepadorios anketos, įtarė ją dėl pradurtų jo vilkiko padangų, taip pat dėl to, kad ši sekė jį važiuojantį kartu su D. M.. A. J. taip pat patvirtino, kad su R. S. nebuvo bendravusi apie trejus metus, paskui gavo iš jo žinutę, kaltinant ją sukūrus R. S. vardu anketą, ir po to netrukus jai pradėjo skambinti vyrai, tuomet sužinojo apie jos vardu sukurtą nepadoraus pobūdžio anketą. Ji patvirtino, kad su kaltinamuoju anksčiau bendravo, jis žinojo jos mobilaus telefono numerį, adresą, kur ji dirba, t. y. visus duomenis, kurie buvo nurodyti toje anketoje. Apeliantas taip pat nepaneigė, kad dėl jo vardu sukurtos anketos jis įtarė A. J.. Taigi, šių aplinkybių visetas patvirtina R. S. turėjus motyvą sukurti tokio pobūdžio anketą, siekiant pakenkti nukentėjusiajai. Tuo tarpu D. M. nors, pasak apelianto, ir žinojo apie A. J. ir R. S. santykius, kadangi jam šis kai ką pasakojo, tačiau su A. J. jokių asmeninių santykių ir piktumų neturėjo, todėl ir motyvo pakenkti nukentėjusiajai nebuvo. O apelianto teiginiai, kad D. M. viską matė, kas vyksta ir tokiu būdu norėjo padėti apeliantui, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistojo pozicijos nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teisme duoti prieštaringi liudytojo D. M. parodymai.

9.8. Ir apeliaciniame skunde R. S. tvirtinantis, kad anketą be jo žinios sukūrė D. M., negalėjo argumentuotai nurodyti, iš kur šis galėjo turėti nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefono numerį, tikslų jos adresą, t. y. tuos duomenis, kurie nurodyti sukurtoje anketoje. Be to, skunde nurodyta D. M. tokio elgesio priežastis – kad jam nepatiko, kaip nukentėjusioji elgiasi su R. S., visiškai neįtikėtina, juolab, kad D. M. kartu su apeliaciniu skundu pateiktame prašyme bei apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė visai kitus motyvus – jog pyko ant A. J. dėl stabdymo kelyje ir kad ji prie jo seksualiai priekabiavo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo ir liudytojo D. M. parodymus byloje surinktų duomenų visumoje, konstatuoja, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, pateiktas D. M. prašymas su kaltės prisipažinimu, R. S. kaltės nepaneigia, o jų abiejų vienodos pozicijos apeliacinės instancijos procese dėl apelianto nekaltumo laikymasis, vertinama tik kaip pasirinkta gynybos taktika. Nors R. S. teisme ir apeliaciniame skunde teigė, kad nemoka naudotis kompiuteriu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis jo argumentas paneigtas tiek A. J., tiek ir jo paties teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybe, jog jis turi kompiuterį, moka naudotis internetu – žiūri filmus.

9.9. Kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad byloje surinktų ir išanalizuotų duomenų visuma neabejotinai įrodo, kad R. S. tyčia sukūrė kaltinime nurodytą anketą su joje nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija ir šią anketą paskelbė internete. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų T. Ž., M. D., A. J. paaiškinimai neabejotinai patvirtina tai, kad ši informacija paniekino ir užgauliai pažemino A. J. bei pakirto valstybės institucijų bei giminaičių, bendradarbių pasitikėjimą ja. R. S. veiksmuose nustatyti visi BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jo veika buvo kvalifikuota teisingai.

9.10. Apeliantas savo gynybos versiją grindžia ir tuo, kad jis anketos sukūrimo metu net nebuvo Kybartuose, ką gali patvirtinti jo buvęs darbdavys. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apeliantas neneigė dalyvavęs anketos kūrime ir šios skunde nurodytos aplinkybės nebuvo išsakęs, todėl nurodydamas ją apeliaciniame skunde, nuteistasis turėjo pateikti tai pagrindžiančius faktus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, įrodymų tyrimo metu, apeliantui buvo suteikta galimybė pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau šis įrodymų, kad anketos sukūrimo metu buvo išvykęs į komandiruotę, nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad tokie skundo argumentai paremti tik paties apelianto subjektyviais teiginiais, laikytini niekiniais, kaip siekimas bet kokia kaina išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus.