Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius” prašo nustatyti faktą, kad pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę pastotę –TR-201, unikalus Nr. 4400-4555-3462, bendras plotas 38,33 m³, tūris – 200m³, esančią Šiaulių mieste, Žuvininkų g. 3.

Pareiškėja nurodo, kad 1969 metais Šiaulių mieste, Žuvininkų g. 3 buvo pastatyta transformatorinė pastotė -TR-201. Šios transformatorinės pastotės unikalus Nr.4400-4555-3462, bendras plotas 38,33 m2, tūris - 200 m3 (toliau - transformatorinė pastotė TR-201). Baigus paminėto objekto statybą transformatorinė pastotė TR-201 buvo perduota valdyti ir naudotis Pareiškėjai - AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ankščiau - AB LESTO, AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, Šiaulių elektros tinklai, SPAB Lietuvos energija). Statinių pripažinimo tinkamais naudoti ar pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktų nėra išlikę.1996-08-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija neįpareigojo Pareiškėjos šį statinį teisiškai įregistruoti, nes transformatorinė kaip statinys neturėjo būti savarankišku teisinės registracijos objektu (LAT 2000 m. spalio 9 d. nutarimas c. b. Nr. 3k-3-939; taip pat žr. pridedamą Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės raštą). Dėl transformatorinės pastotės TR-201 specifikos (elektros energijos, perdavimas, skirstymas ir tiekimas), šią transformatorinę pastotę jau beveik trisdešimt metų valdo, eksploatuoja, aptarnauja, prižiūri ir remontuoja AB „Energijos skirstymo operatorius“. Šios aplinkybės sudaro pagrindą kreiptis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. aukščiau nurodyta transformatorinė pastotė TR-201, unikalus Nr. 4400-4555- 3462, niekuomet nepriklausė ir nepriklauso kitiems asmenims nuosavybės teise. Nuo pat transformatorinės pastotės TR-201 priėmimo j eksploataciją dienos, ją prižiūri, eksploatuoja ir tvarko Pareiškėja. Per visą transformatorinės pastotės TR-201 valdymo laikotarpį pretenzijų dėl Pareiškėjos valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Tai reiškia, kad transformatorinės pastotės TR-201 valdymas iš Pareiškėjos pusės prasidėjo sąžiningai ir išliko sąžiningas visą valdymo laikotarpį. Visą valdymo laikotarpį transformatorinė pastotė TR-201 buvo valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sava, t.y. nuo pat jos priėmimo į eksploataciją transformatorinė pastotė TR- 201 buvo prižiūrima, remontuojama, eksploatuojama, techniškai aptarnaujama ir tvarkoma Pareiškėjos. Iš minėtų Pareiškėjos veiksmų matyti, kad Pareiškėja visą transformatorinės pastotės TR-201 valdymo laikotarpį elgėsi kaip savininkas, rūpestingai prižiūrintis jam priklausančius daiktus. Siekiant užtikrinti saugų elektros energetikos sistemos eksploatavimą, pareiškėjai yra būtina įgyti nuosavybės teisę į šiame pareiškime aprašytą transformatorinę pastotę TR-201.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja nuosavybės teisės nustatymui pagal įgyjamąją senatį (26-27 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos neprieštarauja pareiškėjo reikalavimui ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra (32-33 b.l.).

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2017 m. liepos 7 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (CPK 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į transformatorinę pastotę TR-201. Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Antada“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Iš bylos dokumentų matyti, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje yra įregistruotas inžinerinis statinys – transformatorinė pastotė, esanti Žuvininkų g. 3, Šiauliuose, unikalus Nr. 4400-4555-3462, kuri, pareiškėjos teigimu (kurio jokie suinteresuoti asmenys šioje byloje nepaneigė), 1969 metais baigus statybą buvo perduota valdyti ir naudotis pareiškėjos pirmtakams (AB LESTO, AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“, Kauno elektros tinklai, SPAB Lietuvos energija), o po 2015-12-03 įvykusių AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtų sprendimų reorganizuoti AB LESTO ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ sujungimo būdu, įsteigiant AB „Energijos skirstymo operatorius“ – pareiškėjai, kuri yra AB LESTO visų teisių ir pareigų perėmėja.

1996-08-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija neįpareigojo pareiškėjos šį statinį teisiškai įregistruoti, nes transformatorinė kaip statinys neturėjo būti savarankišku teisinės registracijos objektu.

Pareiškėjos teigimu (kurio jokie suinteresuoti asmenys šioje byloje nepaneigė), dėl objekto specifikos (elektros energijos, perdavimas, skirstymas ir tiekimas), jį jau daugiau kaip trisdešimt metų valdo, eksploatuoja, aptarnauja, prižiūri ir remontuoja pareiškėja kartu su savo pirmtakais (kurių teisių perėmėja yra pareiškėja), kas sudaro pagrindą kreiptis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog objektas būtų priklausęs ar kad šiuo metu priklausytų kitiems asmenims nuosavybės teise. Pati pareiškėja, nuo pat objekto priėmimo į eksploataciją dienos jį prižiūrinti, eksploatuojanti ir tvarkanti, nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šiame pareiškime nurodytą turtą nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Pareiškėjos teigimu, per visą objekto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjos valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad objekto valdymas iš pareiškėjos pusės prasidėjo sąžiningai ir išliko sąžiningas visą valdymo laikotarpį, kadangi pareiškėja nežinojo ir iki šios dienos nežino apie asmenis, kurie į šį objektą turėtų daugiau teisių nei pareiškėja. Be to, visą valdymo laikotarpį objektas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas, t. y. nuo pat jos priėmimo į eksploataciją buvo prižiūrimas, remontuojamas, eksploatuojamas, techniškai aptarnaujamas ir tvarkomas pareiškėjos. Iš šių pareiškėjos veiksmų matyti, kad pareiškėja visą objekto valdymo laikotarpį elgėsi kaip savininkas, rūpestingai prižiūrintis jam priklausančius daiktus.

Atsižvelgiant į objekto pastatymo ir priėmimo į eksploataciją terminus, matyti, kad pareiškėja (kartu su pirmtakais, kurių teisų ir pareigų perėmėja ji yra) ją valdo daugiau kaip 30 metų, t. y. įvykdyta CK 4.68 straipsnio 1 dalies sąlyga dėl daikto valdymo termino.

Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 35 straipsnį skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo iki vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo taško bei už jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą pagal poreikius. Tinkama šių veiksmų atlikimo pareiga tenka pareiškėjai. Šiuo metu pareiškėja objektą prižiūri, eksploatuoja ir valdo neturėdama nuosavybės teisės į ją, todėl saugus elektros energijos skirstymo ir tiekimo sistemos eksploatavimas lieka neužtikrintas, todėl, siekiant užtikrinti saugų elektros energetikos sistemos eksploatavimą, pareiškėjai būtina įgyti nuosavybės teisę į objektą.

Byloje nėra duomenų apie kliūtis įgyti nekilnojamąjį daiktą, kuris nėra savavališka statyba, įgyjamąja senatimi, nėra duomenų apie neteisėtą daikto sukūrimą, transformatorinė valdoma atitinkamai daugiau kaip dešimt metų.

Įrodymų visuma – rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos paaiškinimai, kurių suinteresuoti asmenys neginčija, patvirtina faktą, kad pareiškėja nėra inžinerinio statinio, unikalus Nr. 4400-4555-3462, bendro ploto 38,33 m2, tūrio 200 m3, esančios Žuvininkų g. 3, Šiauliai, savininkė, tačiau nuo 1969 m., t. y. daugiau kaip dešimt metų, atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir kaip savo šį objektą valdė, per visą valdymo laikotarpį niekam nereiškus dėl valdomo turto jokių pretenzijų, o apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2017-07-07 specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. per nustatytą terminą dėl pareiškimo prieštaravimų taip pat niekam nepateikus ir pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis taip pat nepareiškus, kas yra pagrindu tenkinti šioje byloje pateiktą pareiškimą ir nustatyti faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę pastotę TR-201, unikalus Nr. 4400-4555-3462, bendras plotas 38,33 m2, tūris 200 m3, esančią Žuvininkų g.3, Šiauliai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti AB „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas 304151376, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į transformatorinę pastotę TR-201, unikalus Nr. 4400-4555-3462, bendras plotas 38,33 m2, tūris 200 m3, esančią Žuvininkų g. 3, Šiauliai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.