Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. A. ir A. A. ieškinį atsakovui V. J., trečiasis asmuo G. A., dėl kompensacijos už neteisėtą naudojimąsi žemės sklypu priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti D. A. 3205,33 Eur dydžio kompensaciją už naudojimąsi jos nuosavybe (už laikotarpį nuo 2014-11-10 iki ieškinio teismui pateikimo dienos) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, A. A. priteisti 2671,11 Eur dydžio kompensaciją už naudojimąsi jos nuosavybe (už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodma, kad Nekilnojamojo turto registre registruotas 27,7400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2014-10-30 paveldėjimo teisės liudijimą nuo 2014-11-10 D. A. priklauso 3/8 dalys sklypo, A. A. pagal 2008-03-18 paveldėjimo teisės liudijimą priklauso 1/4 dalis, likusi dalis, tai yra ¼ dalis, pagal 2008-03-07 paveldėjimo teisės liudijimą priklauso G. A., sklypą sudaro 24,9200 ha ariamos žemės, 2,6800 ha miško žemės ir 0,1400 ha vandens ploto. Ieškovės ir G. A. nuosavybę įgijo mirus L. A., kuris buvo D. A. ir G. A. tėvas, o A. A. sutuoktinis. Ieškovės žemės sklypu nuo jo įgijimo faktiškai nesinaudojo, ieškovėms priklausančiu žemės sklypu visada naudojosi atsakovas nuo 2008 m., o galbūt ir anksčiau, jis yra ūkininkas, sėdavo pasėlius, gaudavo derlių bei deklaruodavo žemės sklypo plotus Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos. Jokia sutartis tarp ieškovių ir atsakovo sudaryta nebuvo, jis mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu nemokėjo. Teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-461-884/2016 G. A. iniciatyva buvo pateiktos 2014-04-01 panaudos sutartys, pagal vieną jų G. A. leido neatlygintinai naudotis V. J. 17,7 ha dydžio dalimi žemės sklypo, esančio Raudonių k., kitoje buvo nurodyta, kad A. A. leidžia neatlygintinai naudotis V. J. 7 ha žemės sklypo dalimi, šioje panaudos sutartyje vietoj ieškovės A. A. pasirašė G. A.. Atsakovas sklypu naudojasi iki šiol. Atsakovas žino, kad sklypas priklauso ne tik G. A., tačiau ir ieškovėms, kurios jokio leidimo nėra davusios. 2014-04-01 panaudos sutartis, kurioje už ieškovę A. A., neturėdama įgaliojimo, pasirašė jos dukra G. A., patvirtina, kad V. J. turėjo būti žinoma apie nuosavybes teises. Atsakovas, neteisėtai naudodamasis ieškovių nuosavybe, nepagrįstai sutaupė, tai yra nemokėjo nuomos mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu, o tai pat gavo turtinę naudą, tai yra gavo iš sklypo pajamas, todėl ieškovėms turi būti kompensuoti netekimai, kurie išreikštini vidutine panašios paskirties ir vertės žemės sklypo nuomos kaina už visą naudojimosi laikotarpį.Atsakovas atsiliepime į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad maždaug nuo 2007 metų panaudos pagrindais naudojosi L. A. nuosavybės teise priklausiusiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam mirus paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjo turtą buvo išduoti įpėdinėms A. A. ir G. A., 2014-10-30 paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas ir paskutinei įpėdinei D. A.. Atsakovą su žemės savininkėmis sieja giminystės ryšiai (A. A. yra V. J. žmonos teta, o jos dukros, puseserės), po L. A. mirties su žemės valdytojomis, kurios tuo metu priėmė palikimą - A. A. bei G. A., buvo sutarta, jog tą patį žemės sklypą panaudos pagrindais toliau valdys V. J., jam buvo leista deklaruoti dirbamus bei dirvonuojamus plotus Nacionalinei žemės agentūrai bei gauti išmokas. Ginčų iki 2016 metų nebuvo, kuomet D. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žemės atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Aplinkybė, jog D. A. su pranešimu į Nacionalinę mokėjimų agentūrą kreipėsi tik 2016 m., rodo, jog iki tol buvusi situacija ją tenkino ir ginčo dėl žemės naudojimo ji nekėlė. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jos ir ieškovės mama A. A. 2011-11-01 išdavė jai notariškai patvirtintą generalinį įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad ji gali atlikti už mamą eilę veiksmų, susijusių su jai priklausančiu turtu Lietuvoje valdymu ir tvarkymu, sandorių sudarymu ir kt.Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas palaikė ieškovių reikalavimus, nurodė, kad A. A. išduoti įgaliojimai D. A. ir G. A. turėtų būti vertinami kaip negaliojantys, nes juose nenurodytas galiojimo terminas. Jeigu teismas manytų, kad A. A. atstovavimas byloje netinkamas, palikti jos reikalavimą nenagrinėtą. Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, atsakovas papildomai paaiškino, kad jam niekaip nesuprantama, kaip D. A. jai mamos išduoto įgaliojimo pagrindu, rašinėja skundus institucijoms, kreipiasi mamos vardu į teismą, o Gražinai išduotas įgaliojimas yra negaliojantis. Trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

Ieškovės D. A. reikalavimas netenkintinas, ieškovės A. A. reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. A. 2014-10-30 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): į 3/8 dalis 27,7400 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Slypas Nr. 1), ir 3/8 dalis 19,7000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 2). Minėti žemės sklypai iki L. A. mirties (mirė 2007-08-25) jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. L. A. buvo D. A. ir trečiojo asmens G. A. tėvas, o A. A. sutuoktinis. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad 27,7400 ha bendro ploto Sklypo Nr. 1 3/8 dalys pagal 2008-03-13 paveldėjimo teisės liudijimą priklauso G. A., o ¼ dalis pagal 2008-03-18 paveldėjimo liudijimą – A. A.. G. A. ir A. A. taip pat yra bendrasavininkėmis ir 19,7000 ha bendro ploto Sklypo Nr.2. Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-461-884/2016 patvirtinta taikos sutartis, kuria bendrasavininkės susitarė dėl abiejų minėtų sklypų naudojimosi tvarkos.Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovas ne vėliau nei nuo 2014-04-01 naudojasi visu Sklypo ariamos dalies plotu, deklaruoja šį plotą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, gauna pajamas tiek iš produkcijos realizavimo, tiek išmokas už deklaruotus plotus, naudodamasis ieškovių nuosavybe jokio teisinio pagrindo nepagrįstai sutaupė, tai yra nemokėjo nuomos mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu, gavo iš sklypo pajamas (CK 6.242 straipsnis). Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.Atsakovas nesutinka su ieškiniu motyvuodamas tuo, kad jis maždaug nuo 2007 metų panaudos pagrindais naudojosi L. A. nuosavybės teise priklausiusiu Sklypu Nr.1, savininkui mirus, su žemės valdytojomis, kurios tuo metu priėmė palikimą - A. A. bei G. A., buvo sutarta, jog jis ir toliau valdys tą patį žemės sklypą panaudos pagrindais, jam buvo leista deklaruoti dirbamus bei dirvonuojamus plotus Nacionalinei žemės agentūrai bei gauti išmokas. Susitarimas dėl žemės panaudos su A. A. ir G. A. 2014-04-01 buvo įformintas rašytinėmis panaudos sutartimis. Aplinkybė, jog D. A. su pranešimu į Nacionalinę mokėjimų agentūrą kreipėsi tik 2016 metais, rodo, kad iki tol buvusi situacija ją tenkino ir ginčo dėl žemės naudojimo ji nekėlė.Iš teismo posėdžio, vykusio 2017-08-23, metu teiktų trečiojo asmens G. A. paaiškinimų nustatyta, kad ji ir jos mama A. A. yra Lietuvos Respublikos pilietės, o D. A. turi Latvijos Respublikos pilietybę. Po tėvo L. A. mirties į jam priklausiusią žemę joms buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, o jos sesuo Dala, būdama Latvijos Respublikos pilietė, tuo metu žemės paveldėti negalėjo. Dėl to buvo šeimos susitarimas, kad G. A. ir A. A. naudosis Sklypu Nr.1, o D. A. – Sklypu Nr.2. G. A. ir A. A. leido ir toliau naudotis žemės plotu atsakovui, kaip ir anksčiau, o D. A. kitą sklypą nuomojo firmoms. Teismo posėdžio metu D. A. neginčijo buvus tokį susitarimą, ji taip pat pripažino žinojusi, kad atsakovas Sklypo Nr.1 ariamąja dalimi naudojosi dar esant gyvam L. A., kad naudojosi ir po paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo jos seseriai Gražinai bei mamai. Kad atsakovas naudojasi minėtu sklypu jai buvo žinoma ir tuomet, kai paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas jai pačiai. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017-02-01 rašto Nr. BR6-1443, 2017-01-04 rašto Nr. BR6-128 matyti, kad Sklypą Nr. 2, tai yra žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2009, 2010, 2011 metais deklaravo UAB „Rytų ūkis“, 2013, 2014, 2015 metais deklaravo ŽŪB Ponis“, 2016 metais deklaravo UAB „Thopo“. Ieškovė D. A. neneigė, kad ji Sklypą Nr.2 nuomojo firmoms. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016-06-02 preliminariuoju sprendimu D. A. iš ŽŪB „Ponis“ priteista 1711,54 Eur skolos už žemės nuomą 2015 metais, sprendimas įsiteisėjo 2016-07-19. Paminėtame sprendime nurodyta, kad D. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise su A. A. ir G. A. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto 2014-10-30, pagrindu priklauso 3/8 dalys 27,7400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/8 dalys 19,7000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Pagal susitarimą su bendrasavininkėmis ieškovė naudojasi 19,7000 ha ploto žemės sklypu, o A. A. ir G. A. naudojasi 27,7400 ha ploto žemės sklypu. Ieškovė D. A. nurodo, kad ŽŪB „Ponis“ iškelta bankroto byla, todėl iš šios įmonės priteistų pinigų išieškoti nėra galimybės, piktinasi, kad su atsakovu yra sudarytos panaudos, o ne nuomos sutartys. Kaip jau nustatyta, atsakovas Sklypu Nr. 1 pradėjo naudotis dar esant gyvam L. A.. Tokie atsakovo ir bendraturčių santykiai tęsėsi apie dešimt metų, kaip paaiškino atsakovas, buvo susitarimas, kad jis mokės žemės mokestį ir užlaikys žemę geros būklės. Iš G. A. paaiškinimų nustatyta, kad už naudojimąsi Sklypu Nr.1 atsakovas mokėdavo jų sutarto dydžio kompensaciją, ji pati mamos dalį yra perdavusi per seserį Dalą ir telefonu informavusi mamą, D. A. tai pripažino, ji taip pat nurodė, kad mamos santykiai su G. A. yra geri, jai pačiai iki bylos iškėlimo nebuvo žinoma apie mamos seseriai išduotą įgaliojimą. Ji taip pat pripažino ir aplinkybę, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes iškėlus ŽŪB „Ponis“ bankroto bylą, ji negali atgauti priteistų pinigų.Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarp bendrasavininkių buvo susitarimas dėl Sklypų Nr.1 ir Nr.2 bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo kaip tai apibrėžiama Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje, tokie faktiniai santykiai dėl bendro daikto naudojimo buvo susiklostę ilgą laiką, sutiktina su atsakovo nuomone, kad nagrinėjamoje situacijoje rašytinė sutartis tarp bendraturčių niekada sudaryta nebuvo, tačiau tarp jų nebuvo kilęs ginčas dėl žemės naudojimosi tvarkos, todėl laikytina, jog buvo žodinis sutarimas, kuris tenkino visus bendraturčius. Nustatyta, kad A. A., gim. 1929 m., 2011-11-01 išdavė generalinį įgaliojimą G. A., toks pat generalinis įgaliojimas 2011-10-19 išduotas D. A.. G. A. nurodo, kad ji įgaliojimo pagrindu pasirašė su atsakovu panaudos sutartį mamos vardu. Šio įgaliojimu pagrindu D. A. yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokato padėjėju L. K., kuris ieškovių vardu yra pasirašęs ieškinį bei pateikęs jį teismui, taip pat atstovavo ieškoves teismo posėdyje. Ieškovių atstovas pareiškė, kad abiejuose įgaliojimuose nenurodytas galiojimo terminas, vadinasi, jie galiojo tik vienerius metus nuo išdavimo, todėl G. A. neturėjo teisės pasirašyti už mamą panaudos sutartyje. Kaip matyti, generaliniai įgaliojimai išduoti Latvijos Respublikoje 2011 metais, jų turinys yra identiškas, juos patvirtino ta pati notarė, įgaliojimuose nurodyta, kad įgaliojimas išduotas be teisės perįgalioti ir galioja neribotą laiką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.40 straipsnyje nustatyta, kad įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas teisė. Įgaliojimo galiojimo terminas, jeigu nenurodytas įgaliojime, taip pat atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė bei jų atsakomybė tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.142 straipsnio 2 dalį notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo. Latvijos Respublikoje A. A. išduoti ir notaro patvirtinti įgaliojimai suteikia teisę įgaliotinėms A. A. vardu ir jos interesais valdyti ir tvarkyti bet kokius jai priklausančius nekilnojamuosius turtus, esančius Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos apskrityje, Skuodo rajone, Ylakių apylinkėje, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius dėl jai priklausančių nekilnojamųjų turtų valdymo ir tvarkymo ir kt. Duomenų, kad įgaliojimus A. A. būtų panaikinusi, nėra, vadinasi jie yra galiojantys. A. A. vardu reikalavimas buvo pareikštas jos dukrai D. A. jai išduoto generalinio įgaliojimu pagrindu sudarius atstovavimo sutartį su advokato padėjėju, kuris ieškovių vardu ieškinį pasirašė. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovių atstovas pateikė į bylą 2017-09-11 Sutartį dėl teisinės pagalbos, pagal kurią advokato padėjėjas L. K. atstovauja klientę A. A., sutartyje yra pačios A. A. parašas. Kaip nurodė atstovas, jis pats su kliente nebendravo, sutartis sudaryta tarpininkaujant D. A.. Dar 2017-08-23 vykusio teismo posėdžio metu D. A. paaiškino, kad mama nelabai supranta apie bylą, yra nebeprašnekanti. Šioje byloje teismui kyla abejonė dėl tikrosios A. A. valios, ji yra garbaus 88 metų amžiaus, jos sveikatos būklė sunki, ji šiuo metu gyvena Danijoje pas D. A., įsitikinti tikrąja jos valia teismui esant tokioms aplinkybėms sudėtinga, todėl jos vardu pareikštas reikalavimas paliktinas nenagrinėtu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 11 p.). Išnagrinėjus bylą ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad D. A. neįrodė esant Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų pareikšto ieškinio tenkinimui, todėl šis netenkintinas ((duomenys neskelbtini) str.).Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Atsakovas pateikė prašymą dėl 600 Eur priteisimo (300 Eur už procesinio dokumento surašymą, 300 Eur už atstovavimą teisme), šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos atsakovui iš ieškovės D. A.. G. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 318,46 Eur, šios priteistinos iš ieškovės D. A. valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. A. reikalavimo netenkinti, A. A. reikalavimą palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš D. A. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų V. J..

Priteisti iš D. A. 318,46 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 46 euro ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.