Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Šilalės rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 8 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. kovo 18 d., apie 16 val. 30 min., Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų, nužudė kitą žmogų – išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų kilus konfliktui tarp jos, A. P., ir nukentėjusiojo R. T., ji, A. P., nuo stalo ranka sugriebė virtuvinį peilį ir tyčia juo 1 kartą dūrė stovinčiam R. T. į kaklo dešinę pusę, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinį-pjautinį sužalojimą kaklo dešinėje pusėje ir taip sužalojo kaklo minkštuosius audinius dešinėje, neiki galo perpjovė dešinės pusės bendrąją miego arteriją, pažeidė trachėjos dešinės pusės sienelę, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl sužalotos miego arterijos vyko arterinis kraujavimas į išorę ir į kvėpavimo takus, ir tuoj po sužalojimo dėl išorinio nukraujavimo R. T. mirė, ir taip ji, A. P., nužudė R. T..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. P. parodė, kad tikslo nužudyti R. T. neturėjo, peiliu norėjo tik pagąsdinti. R. T. nužudžiusi gindamasi. Grįžo į namus sugyventinio brolis R. T. ir parsinešė 1,5 litro naminės degtinės. Jie visi gyvena viename kambaryje. Visi trys prie stalo kambaryje degtinę gėrė. Prigėręs L. T. atsigulė miegoti lovoje. Ji su R. T. toliau gėrė. Tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, neatsimena. Konflikto metu R. T. paėmęs medinę kaladę, buvusią tarp jo lovos ir veidrodžio, ir laikydamas ją rankose pakėlęs, pasakė, kad užmuš. Dėl to ji kaire ranka, nes yra kairiarankė, sugriebė ant stalo buvusį virtuvinį peilį ir juo smogė R. T.. Norėjusi pataikyti į petį, tačiau pataikiusi į kaklą. Smogusi peiliu stovėdama, tačiau tikrai negali pasakyti, ar stovėdama ant grindų, ar stovėdama lovoje. Tada R. T. numetė kaladę ant savo lovos, o ji numetė peilį. Tuo laiku prabudo jos sugyventinis, kuris pamatęs bėgantį kraują iš R. T. kaklo nubėgo pas kaimynus kviesti greitąją. R. T. mirė virtuvėje ant grindų. Iki šio įvykio dažnai konfliktuodavo su R. T.. Konfliktuodavo per kiekvienas išgertuves, o jos vykdavo dažnai. Anksčiau ne kartą muštynių metu yra vienas kitą sužaloję. R. T. ją peiliu į koją, ir ji Rimantui yra įdūrusi peiliu į koją, tačiau nė karto nei vienas, nei kitas į gydymo ar teisėsaugos įstaigas dėl sužalojimų nesikreipdavę. R. T. yra ją parvertęs ant elektrinės plytelės ir nudeginęs nugarą.

Įtariamosios A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad A. P. parodė, kad dūrio metu R. T. stovėjo už savo lovos galo per ištiestos rankos atstumą nuo jos, o ji tuo metu arba stovėjo ant savo lovos galo, arba prie lovos galo ant grindų – tiksliau nepamena. Parodė, kad dūrio metu R. T. medinę kaladę laikė rankose krūtinės lygyje. Taip pat A. P. pademonstravo, kaip dūrė peiliu R. T. – kaire ranka paėmė nuo stalo peilio imitaciją ir stovėdama ant grindų, dūrė statistui į dešinę kaklo pusę (b. l. 95–96).

Nukentėjusioji N. J. parodė, kad Rimantas ir L. T. yra jos broliai, o A. P. brolio Leono sugyventinė. Mirus tėvams, jų sodyboje apsigyveno brolis L. T. su A. P. bei paskutinius kelerius metus ten savaitgaliais grįždavo ir R. T.. Nuo 2008 metų gruodžio mėnesio R. T., netekęs darbo, apsigyveno viename kambaryje su A. P. ir broliu Leonu. Jie visi trys girtaudavo. Dažnai girtavimai baigdavosi konfliktais, muštynėmis. Muštynių metu nukentėdavo visi. Įprastinių muštynių metu R. T. buvo nuvertęs A. P. ant elektrinės plytos, dėl to A. P. apdegė nugarą. Visi trys į namus prisinešdavo visokių įrankių: kauptukų, trinagių ir kitokių metalinių įnagių, kuriais, kilus konfliktui, vienas kitą žalodavę, nes be muštynių nebegalėjo gyventi. Nėra girdėjusi, kad A. P. būtų sakiusi, kad Rimantą užmuš. Jokio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos byloje A. P. nereiškia.

Liudytoja I. F. parodė, kad 2009-03-18, apie 16 val. 30 min., pas ją į namus atbėgo girtas kaimynas L. T. ir pasakė, kad jo brolį padūrė „mergos“, todėl reikia iškviesti greitąją pagalbą. Ji iškvietė pagalbą. Į įvykio vietą nebuvo nuėjusi ir nieko nematė.

Liudytojas L. T. parodė, kad kol brolis dirbo Klaipėdoje, tai jų santykiai buvo geri. Kai brolis apsigyveno kartu, prasidėjo pykčiai. Brolis mušdavo jį, lįsdavo prie A. P.. Tą vakarą brolis parsinešė naminės degtinės. Visi gėrė. Jis dėl išgerto alkoholio kiekio užmigo lovoje. Išgirdo A. balsą: „Leonai, gelbėk“. Atsibudęs pamatė, kad Andžela stovi ant lovos, kurioje jis miegojo, o brolis Rimantas stovėjo prie veidrodžio ir kai atsisuko, iš kaklo pradėjo bėgti kraujas ant lovos. Jis išbėgo kviesti greitąją pagalbą. Jis nematė, ar brolis ką nors turėjo rankose, ar Andžela rankose turėjo kažką, nematė. Kadangi stipriai bėgo kraujas, tai jis pagalvojo, kad su peiliu įdūrė. Brolis dažnai mušdavo Andželą. Yra sudavęs į veidą kumščiu, parvertęs ant elektrinės plytelės ir nudeginęs nugarą. Savaitę prieš įvykį taip pat brolis buvo sumušęs Andželą. Brolis buvo labai agresyvus. Puldavo A. P. su pagaliais ir kitais įrankiais. Konfliktai kildavo dėl smulkmenų dėl surūkytos cigaretės ar valgio kąsnio.

Įvykio vietos pažiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Šilutės rajone, Kulėšų kaime, L. T. gyvenamajame name. Ant žemės ir grindų prišlakstyta kraujo, prie laukujų durų, koridoriuje, virtuvėje, kambaryje, o tarpduryje tarp koridoriaus ir virtuvės. Kojomis į koridorių, ant nugaros guli R. T. lavonas su durtine-pjautine žaizda kaklo dešinėje. Kambaryje ant stalo padėtas virtuvinis peilis, ant kurio geležtės yra dėmių, panašių į kraują. Lovų užtiesalai lovų kojūgaliuose sutepti raudonų dėmių. Po dešine nuo įėjimo iš virtuvės į kambarį, prie sienos, yra lova, ant kurios padėta medinė kaladė (trinka) (b. l. 5–18).

Daiktų, paimtų iš įvykio vietos, apžiūros protokolu nustatyta, kad virtuvinio peilio geležtės ilgis yra 11 cm, o už 9 cm nuo rankenos, ant geležtės, yra dėmių, panašių į kraują. Medinė kaladė yra 20 cm skersmens ir 26 cm aukščio. Ant užvalkalų, paimtų nuo lovų kambaryje, yra dėmių, panašių į kraują (b. l. 19–23).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad ant R. T. rūbų, kuriuos vilkėjo nužudymo metu, yra dėmių, panašių į kraują (b. l. 34–43), o ant A. P. kelnių ir kojinių, kurias mūvėjo nužudymo metu, taip pat yra dėmių, panašių į kraują (b. l. 69–73).

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji A. P. neperžengdama būtinosios ginties ribų padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasi nuo nukentėjusiojo R. T. pradėto pavojingo kėsinimosi į jos sveikatą. Asmeninio konflikto metu R. T. laikydamas 20 cm skersmens ir 26 cm aukščio medinę kaladę rankose ties krūtine kėsinosi suduoti A. P.. Kad R. T. buvo paėmęs kaladę, įrodo objektyvus įrodymas –Įvykio vietos apžiūros protokolas. Jame užfiksuota, kad dešinėje pusėje nuo įėjimo iš virtuvės į kambarį, prie sienos, yra lova, ant kurios padėta medinė kaladė (trinka) (b. l. 5–18). Medinė kaladė po konflikto tarp R. T. ir A. P. rasta ne įprastoje vietoje prie R. T. lovos, o numesta ant jo lovos. Tai patvirtina A. P. parodymus, jog kai ji sudavė peiliu R. T., pastarasis kaladę numetė ant lovos. Teismas daro išvadą, jog R. T. kėsinimasis į A. P. sveikatą buvo realus. Be to, baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog anksčiau ne vieną kartą A. P. nukentėjo nuo R. T. fizinio smurto. Kad buvo nužudytojo R. T. vartojamas fizinis smurtas prieš A. P., parodė liudytojai L. T. ir nukentėjusioji N. J.. Tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje ištirti objektyvūs įrodymai. Specialisto išvadoje Nr.G435/09(03) konstatuota, kad 2009-03-20 apžiūrint A. P. jai nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, padaryta 3–5 paros iki apžiūros, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ant nugaros rasti seni odos pažeidimai, o visame kūne – seni įvairūs randai. Sužalojimų, padarytų A. P. kūne nusikaltimo padarymo dieną 2009-03-18, nekonstatuota (b. l. 84).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 1 d. numato, jog asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgiant į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. A. P. viso tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino sudavusi smūgį peiliu nukentėjusiajam R. T. turėdama tikslą apsiginti nuo jai gresiančio smūgio medine kalade. Tyčios nužudyti ji neturėjo, o norėjo suduoti smūgį į petį, kad R. T. pamestų medinę kaladę, kuria kėsinosi jai suduoti. A. P. parodymų niekas nepaneigia, o esantys objektyvūs įrodymai –įvykio vietos apžiūros protokolas – tik tai patvirtina. Kad A. P. peiliu sudavė tik vieną smūgį, įrodo ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2009-03-19 specialisto išvada Nr. M 170/09(03), kuria nustatyta, kad R. T. padarytas durtinis-pjautinis sužalojimas dešinėje kaklo pusėje, 159 cm aukštyje nuo kojų padų (lavono ilgis 181 cm), vieno poveikio kietu aštriu (tikėtinai vienašmeniu) daiktu-įrankiu, sužalojant kaklo minkštuosius audinius dešinėje, ne iki galo perpjaunant dešinės pusės bendrąją miego arteriją (vieną iš magistralinių kūno kraujagyslių), pažeidžiant trachėjos dešinės pusės sienelę, ir dėl to iš sužalotos miego arterijos vyko arterinis kraujavimas tiek į išorę, tiek (negausiai) į kvėpavimo takus, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasibaigusį mirtimi. Žaizdos kakle kanalo gylis – 9,6 cm, jo kryptis – iš dešinės į kairę ir iš viršaus į apačią, nuo nugaros link priekio ( b. l. 30–32).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d. numato, jog būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tokių aplinkybių baudžiamojoje byloje nenustatyta. Nenustatyta, jog A. P. turėjo tiesioginę tyčią nužudyti R. T. Valstybinis kaltintojas A. P. kaltino padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., netiesiogine tyčia. Todėl teismas daro išvadą, jog A. P. veiksmuose buvo būtinoji gintis.

A. P. veiksmai atitiko kėsinimosi į jos sveikatą pobūdį ir pavojingumą ir nebuvo peržengta būtinosios ginties ribų. Kadangi teisiamojo posėdžio metu ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nustatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, todėl baudžiamoji byla nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 9 p., 254 str. 4 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 1 d., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje A. P. kaltinama, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. (LR 2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233, įsigal. 2007-07-21 redakcija), nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir A. P. paleisti teismo salėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: virtuvinį peilį, kaladę, 2 vnt. užvalkalų (b. l. 25), R. T. kraujo pavyzdį, žaizdos išpjovą, 2 vnt. kelnių, 2 vnt. bliuzonų, marškinius, palaidinę, kelnaites, 3 vnt. kojinių (b. l. 44), saugomus Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, adresu Šilutė, Lietuvininkų g. 31, įsiteisėjus teismo nutarčiai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka sunaikinti. A. P. kelnes, megztinį, kojines (b. l. 74), įsiteisėjus teismo nutarčiai, grąžinti savininkei.

Vaizdo kasetę su parodymų patikrinimo vietoje, CD su nuotraukomis saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.