- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2YT-7014-592/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02693-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- S. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl pastato dalies pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo S. K. (S. K.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9F1p, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (33,82 kv. m iš 127,52 kv. m, plane pažymėta indeksais 1-1, 2-1 ir 2-2) su antro aukšto antstatu – antrame aukšte esančiomis patalpomis (sandėliukais).
2. Pareiškėja nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra sandėlio pastatas, kurio dalis yra registruota Nekilnojamojo turto registre, sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9F1p, su antro aukšto antstatu (sandėliukais). Pareiškimu siekiama pripažinti bešeimininkiu turtu Nekilnojamojo turto registre registruoto sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9F1p, adresu (duomenys neskelbtini), dalį (33, 82 kv. m iš 127, 52 kv. m), į kurį nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neregistruotos, ir antrame aukšte esančias patalpas (sandėliukus), kurios Nekilnojamojo turto registre neregistruotos. Pastatas yra suformuotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims ir valstybei. Vilniaus miesto savivaldybė, neturėdama jokių duomenų apie šio Nekilnojamojo turto registre ir kadastre dalies neregistruoto objekto savininką ar teisėtą valdytoją, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Pastatas buvo įtrauktas į 2020 m. gegužės 5 d. Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą. 2022 m. lapkričio 15 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko, buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-8/22(2.14.1.55E-AD23), kuriuo į apskaitą buvo įtraukta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Iš statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – dalis (33,82 kv. m, plane pažymėta 1-1, 2-1, 2-2 indeksais ) sandėlio pastato (žymėjimas plane 9F1p) su antro aukšto antstatu, paskirtis – sandėliavimo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinių konstrukcijų medžiaga plytos – galima identifikuoti, dėl kokio objekto yra pradėtos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje apie siūlymą pripažinti pastato dalį, kuri neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), savivaldybė skelbė nuo 2020 m. gegužės 5 d., pranešimą, kviečiantį atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į ją, skelbė nuo 2022 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) seniūnija užtikrino, kad ir ant pačio pastato bei seniūnijos informaciniame stende būtų pakabintas skelbimas (2022 m. liepos 11 d.). Informacija apie pradėtą sandėlio pastato dalies su antstatu pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ ((duomenys neskelbtini)). Turtinių teisių į minėtą sandėlio pastato dalį su antstatu iki šiol niekas nepareiškė, nėra gauta jokių šio statinio dalies nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Atsiliepdamas į skelbimą, į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją 2022 m. liepos 15 d. raštu kreipėsi S. K. (gyvenantis (duomenys neskelbtini)), kuris teigė, jog naudojasi sandėliuku, esančiu (duomenys neskelbtini), ir pageidauja jį įforminti.
4. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nebūdama minėtos sandėlio pastato su antstatu dalies savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad ji būtų prižiūrima, tvarkoma, remontuojama ir pan.
5. Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.
7. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo pripažinti bešeimininkiu sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9F1p, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (33,82 kv. m iš 127,52 kv. m, plane pažymėta indeksais 1-1, 2-1 ir 2-2) su antro aukšto antstatu – antrame aukšte esančiomis patalpomis (sandėliukais).
9. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruotas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9F1p, bendras plotas 127,52 kv. m, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, minėtame pastate-sandėlyje yra dvi negyvenamosios patalpos (vienos plotas 45,97 kv. m, pažymėta 1-2, 1-4, 1-8, 1-9, kitos – 47,73 kv. m, pažymėta 1-5, 1-6, 1-7), kurios nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Nuosavybės teisės į dalį sandėlio, t. y. 33,82 kv. m, plane pažymėta indeksais 1-1, 2-1 ir 2-2, su antro aukšto antstatu – antrame aukšte esančiomis patalpomis (sandėliukais) (toliau – ir Patalpa), Nekilnojamojo turto registre neregistruotos.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 5 d. Patalpa buvo įtraukta į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą. 2022 m. lapkričio 15 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-8/22(2.14.1.55E-AD23), kuriuo Patalpa buvo įtraukta į apskaitą.
11. Siekiant nustatyti Patalpos savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį, ant Patalpos buvo skelbiama informacija apie pradėtą Patalpos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą (šią aplinkybę patvirtina byloje esančios fotonuotraukos). (duomenys neskelbtini) seniūnijos informaciniame stende taip pat buvo pakabintas skelbimas. Nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki šiol yra skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – Patalpą, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotraukomis, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenius, turinčius turtinių teisių į Patalpą ((duomenys neskelbtini)). Informacija apie pradėtą Patalpos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, (duomenys neskelbtini) taip pat buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Bylos duomenimis, turtinių teisių į Patalpą niekas nepareiškė. Suinteresuotas asmuo A. K. 2022 m. liepos 15 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, nurodamas, jog naudojasi sandėliuku. Šioje byloje suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
12. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad asmenys, turintys teisių į Patalpą būtų informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo Patalpos įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį Patalpos savininkas dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo, todėl laikytina, kad Patalpos savininkas yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus Patalpos Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės jį tvarkyti, remontuoti ar kitaip pasirūpinti jo būkle. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad Patalpos savininkai, ar kiti asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį, nežinomi, Patalpa pripažintina bešeimininkiu ir perduotina pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 537 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Pripažinti sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 9F1p, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (33,82 kv. m iš 127,52 kv. m, plane pažymėta indeksais 1-1, 2-1 ir 2-2) su antro aukšto antstatu – antrame aukšte esančiomis patalpomis (sandėliukais), bešeimininke ir perduoti ją Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.