Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo RUAB „Molesta“ ieškinį atsakovui UAB „Inžinera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama LR CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (LR CPK 137 str.). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

CPK 29 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Ši CPK nuostata reglamentuoja bylos teismingumo nustatymo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ieškovui paduodant ieškinį.

Pagal CK 2.49 straipsnio 1 dalį juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta Juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 str. 2 d.). Šios normos paskirtis – būtinybė žinoti, kur galima rasti juridinio asmens valdymo organus, siųsti korespondenciją, perduoti dokumentus, prekes ir panašiai, kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai. Ši nuostata taikytina tais atvejais, kai yra ginčas dėl juridinio asmens buveinės vietos ir netaikytina sprendžiant procesinį bylos teritorinio teismingumo nustatymo klausimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byla pagal ieškovo ieškinį neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi atsakovo buveinė yra (duomenys neskelbtini), Molėtuose.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog atsakovo buveinės vieta, o tiksliau atsakovo valdymo organų buveinės vieta laikytina (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis adresas yra nurodytas ir atsakovo internetiniame tinklapyje bei firminiame blanke, kaip jų buveinės faktinė vieta, kaip vieta kurioje veikia atsakovo valdymo organai, vykdoma visa bendrovės veikla, šiuo adresu atsakovas gauna ir priima korespondenciją, dirba visi atsakovo administracijos darbuotojai, vadovai, faktinėje buveinėje yra visi įmonės dokumentai, taigi UAB „Inžinera“ veikia ir jos valdymo organai yra Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog internetiniame tinklapyje nurodyta ir tai, kad atsakovo registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), Molėtai (b. t. 2, b.l. 6). Nors Juridinių asmenų registre nurodytas atsakovo buveinės vietos adresas ne visais atvejais sutampa su jo nuolatinio valdymo organų buvimo vieta, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys dėl skolos priteisimo turi būti paduodamas kitam, nei atsakovo registruotos buveinės adresu nurodytam teismui. Kaip minėta, bylos teismingumą lemia ne materialiosios normos, kurių paskirtis, reglamentuojanti įmonės buveinės vietos nustatymą, yra kita, bet proceso teisės normos, reglamentuojančios bylų teismingumo procesinius teisinius santykius.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.