Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 – ojo policijos komisariato 2- ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo (toliau – Institucijos Nutarimas), kuriuo K. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 500 Eur bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. 2021 m. spalio 8 d. Institucijos Nutarimu K. S. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. liepos 28 d., apie 15.45 val., parduotuvėje „Express Market”, esančioje (duomenys neskelbtini), valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) laikotarpiu, nedėvėjo kaukės ar kitos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Vyriausybės Nutarimo 3.1.1 papunkčio reikalavimų. Šie jo veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas numatytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.

2. 2022 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas K. S. skundo netenkino ir 2021 m. spalio 8 d. Institucijos Nutarimą paliko nepakeistą, jį patikslindamas nurodant, kad K. S. 2021 m. liepos 28 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje “Express Market”, valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, nedėvėjo kaukės ar kitos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu K. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo.

3.1. Teigia, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, o jame pateiktas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, nes protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Pažymi, kad gintis nuo kaltinimo galima tik tuo atveju, jeigu iš protokolo galima suvokti už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę, veikos kvalifikavimas gali lemti gynybos strategiją. Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole ir 2021 m. spalio 8 d. Institucijos Nutarime nurodyta, kad jis pažeidė 2021 m. birželio 28 d. Vyriausybės Nutarimo 3.1.1. punktą, kuris nenustato įpareigojimo uždarose paslaugų teikimo vietose dėvėti kaukes ar kitas nosį ir burną dengiančias priemones.

3.2. Pareiškėjo teigimu, remiantis teismų praktika aiškinant ANK 653 straipsnio 3 dalies nuostatas, darytina išvada, kad teismui nėra draudžiama ištaisyti kaltinime nurodytą klaidą jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą. Gi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje papildė kaltinimą, nurodydamas, kad K. S. pažeidė 2021 m. birželio 30 d. Sveikatos apsaugos ministro sprendimo 2 punktą. Pareiškėjo vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas patikslino ne teisės aktą, nustatantį administracinę atsakomybę už pažeidimą, o teisės aktą, kuris nustato elgesio taisyklę (bet ne atsakomybę už elgesio pažeidimą). Skunde pažymima, kad remiantis teismų praktika apylinkės teismas negali savo iniciatyva papildyti kaltinimo (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016), todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva papildydamas suformuotą kaltinimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo požymius, pakeitė administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos Nutarime suformuluoto kaltinimo turinį, grubiai pažeidė jo teises žinoti kuo yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nepagrįstai nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, nes 2021 m. birželio 30 d. Sveikatos apsaugos ministro sprendimas nėra visuomenės sveikatos srities teisės aktas. Pažymima, kad minėtas teisės aktas priimtas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo pagrindu, o šis įstatymas nenustato visuomenės sveikatą reguliuojančių teisės normų.

4. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad darydamas pažeidimą K. S. elgėsi itin neatsakingai ir galėjo nuspėti dėl neleistino elgesio jam kilsiančias pasekmes.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis). Nagrinėjamu atveju skunde iš esmės keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo teisės pačiam patikslinti kaltinimą.

6. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytus susidarius ekstremaliajai situacijai. Minėto straipsnio dispozicija blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą.

8. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 redakcija) atsižvelgus į nepalankią epideminę Covid-19 ligos situaciją, visoje Lietuvos Respublikoje buvo įvesta ekstremalioji situacija. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, R. S. pareigą parduotuvės viduje dėvėti apsauginę veido kaukę numatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“, 2 punktas, kuriame buvo įtvirtintas reikalavimas įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

9. Byloje esančių įrodymų visuma (vaizdo įrašai, liudytojos I. R. parodymai ir kiti įrodymai) patvirtina, kad K. S. 2021 m. liepos 28 d. apie 15.45 val. parduotuvėje „Express Market”, esančioje (duomenys neskelbtini), nedėvėjo kaukės ar kitos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Dėl to, jog minėtais veiksmais K. S. sukėlė pavojų išplisti pavojingai užkrečiamai ligai – „Covid-19“ išsamiai ir motyvuotai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Kadangi šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, skunde iš esmės akcentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pats patikslinti (papildyti) jo veiksmų teisinio kvalifikavimo, aukštesnysis teismas toliau pasisako dėl ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrįstumo.

10. Pareiškėjo teigimu, apylinkės teismas savo iniciatyva negali papildyti kaltinimo, tačiau pastebėtina, kad skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, kurioje iš tiesų padaryta minėta išvada, faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Visų pirma, šioje byloje aiškintos ne ANK 635 straipsnio nuostatos, o anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalies nuostatos. Antra, kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Minėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ne pakeitė nuorodą į straipsnį ar jo dalį, o savo iniciatyva inkriminavo dar vieną naują administracinį teisės pažeidimą ir tokiu būdu žemesnės instancijos teismai pasunkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir turėti galimybes pasirengti gynybai.

11. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pakeisti teisės akto, numatančio ne atsakomybę, o elgesio taisyklę, tačiau šis teiginys nepagrįstas. Nors protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos (ANK 609 straipsnis), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Pastebėtina, kad situacijos, kai asmeniui, nedėvėjusiam apsauginės veido kaukės ir taip sukėlusiam pavojų išplisti „Covid-19“ ligai, kaltinime nurodomi neteisingi poįstatyminiai aktai ar netinkami jų punktai yra gana dažnos, tačiau vien šio netikslumo ištaisymo ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatos nedraudžia. Antai atnaujintoje administracinėje byloje nagrinėtas klausimas dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo keitimo pagrįstumo, kai asmeniui pažeidusiam reikalavimą dėvėti apsauginę veido kaukę, buvo inkriminuotas ne tas poįstatyminio teisės akto, numatančio pareigą dėvėti kaukę, punktas ir konstatuota, kad vien tai, nenustačius jokių naujų esminių aplinkybių, negali būti vertinama kaip siurprizinis sprendimas (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-628/2022. Kitoje byloje pažymėta, kad vien netinkama kaltinime nurodyta Vyriausybės nutarimo teisės akto redakcija nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinimas neaiškus (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022). Aptarta teismų praktika paneigia pareiškėjo teiginį, kad ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti aiškinamos tik kaip suteikiančios teisę tikslinti išimtinai ANK nuostatas.

12. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojantis ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017). Taigi, sprendžiant ar apylinkės teismas galėjo tikslinti kaltinimą, būtina vertinti ne lingvistines teisės normos formuluotes, o kiekvienu atveju įvertinti visas faktines aplinkybes ir spręsti ar patikslinus kaltinimą, iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, ar atsakomybėn patrauktas asmuo buvo informuotas apie pakeitimus ir galėjo tinkamai gintis nuo pakeisto kaltinimo.

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nurodydamas, kad Institucijos Nutarime jam inkriminuoto poįstatyminio akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 3.1.1. punkto nėra. (b. l. 5). Taigi, pats pareiškėjas kėlė klausimą dėl netinkamo jo veikos kvalifikavimo. Į 2021 m. gruodžio 8 d. posėdį, nei pareiškėjas, nei institucijos atstovas neatvyko, tačiau asmenims apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nuspręsta bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 53). 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą, nurodydamas, kad K. S. posėdyje nedalyvavo, o teismas išėjęs į pasitarimų kambarį priimti sprendimo nustatė, kad pažeidimo padarymo metu pareiga parduotuvėse dėvėti apsaugines veido kaukes buvo įtvirtinta kitame poįstatyminiame akte nei nurodytas protokole ir Institucijos Nutarime, nes minėtą pareigą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punktas, todėl siekdamas nepažeisti teisės į gynybą pirmosios instancijos nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą (b. l. 55 ). Šios nutarties nuorašas bei pranešimas apie kitą teismo posėdį išsiųstas pareiškėjui el. paštu (b. l. 57-58). 2022 m. sausio 11 d. pareiškėjas el. paštu atsiuntė pareiškimą, kuriame nurodė, kad palaiko savo skunde nurodytus argumentus ir prašo jo skundą tenkinti ir nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Taigi, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad pareigą dėvėti kaukę pareiškėjui nustatė kito poįstatyminio teisės akto nuostata, apie šį teisės aktą ir jo turinį pareiškėją informavo ir suteikė visas galimybes dėl jo pasisakyti, aplinkybę, kad jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos Nutarime kvalifikuoti pagal netinkamą teisės normą, pareiškėjas žinojo, tačiau posėdyje nedalyvavo, pastebėtina, kad jokių argumentų, dėl 2021 m. gruodžio 16 d. teismo nutartyje nurodyto 2021 m. birželio 30 d. Sveikatos apsaugos ministro sprendimo neišsakė ir elektroniniu paštu. Įvertinus aptartas aplinkybes, tai, kad pažeidimo faktinės aplinkybės – laikas, vieta, konkretūs veiksmai, o taip pat administracinę atsakomybę numatanti teisės norma – ANK 45 straipsnio 4 dalis, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pakeisti nebuvo, todėl esminės faktinės aplinkybės ir administracinio nusižengimo sudėties požymiai išliko nepakitę, darytina išvada jog, vien ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos Nutarime buvo klaidingai nurodytas pareigą dėvėti apsauginę veido kaukę nustatantis poįstatyminis teisės aktas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. S. teisė žinoti kuo yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo apribota nebuvo.

14. Pareiškėjas taip pat ginčija veikos kvalifikavimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, teigdamas, kad Sveikatos apsaugos ministro 2021 m. birželio 30 d. sprendimas nėra visuomenės sveikatos srities teisės aktas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad dėl šio argumento, kurį pareiškėjas nurodė ir skunde apylinkės teismui, išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje (skundžiamos nutarties 6 psl. 1 – oji pastraipa). Sutikdamas su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde aukštesniajam teismui nenurodė jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje, jo vertinimu, yra nepagrįstos, aukštesnysis teismas nekartoja tų pačių argumentų ir plačiau dėl šio klausimo nepasisako.

15. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, K. S. apeliacinis skundas nėra tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą ir K. S. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.