Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1783-573/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
1-1783-573/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18896-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1783-573/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-18896-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,laiduotojai N. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, darbingas 35%, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2019-05-07 apie 12.20 val. Kaune, Savanorių pr. 284 automobilių stovėjimo aikštelėje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neturintiems teisės vairuoti ir neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Opel Astra, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė nebuvo įgyta) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, (alkoholio matuokliu jam nustatyta 2,13 promilės alkoholio), taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 ir 126 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į automobilį Nissan Qashqai, valstybinis numeriais (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. M..

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad N. B. paprašė, kad jai padėtų nupirkti bulves ir kitas prekes, taip pat reikėjo jos brolienę ar pažįstamą nuvežti į Kauną. Nuvažiavo į Kauną, į ortopedinį, padėjo moteriškę Nijolei nuvesti ir pats grįžo į automobilį. Jos pasakė, kad užtruks ilgai, todėl nuėjo nusipirkti cigarečių ir alaus. Mašinoje išgėrė butelį alaus, parūkė. Radęs raktelius automobilio ant sėdynės, įkišo į užvedimo spynelę, nes norėjo cigaretę prisidegti su elektriniu pridegėju ir traukdamas ranką atgal išmušė pavarą. Automobilis pradėjo riedėti atgal ir atsitrenkė į kitą automobilį, tuomet užkūrė automobilį. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Iš vakaro buvo išgėręs alkoholio, nes buvo gimtadienis, ryte vaistus vartojo, o paskui alaus išgėrė. Vairuotojo pažymėjimo neturi, tik traktoriaus. Automobiliu nėra anksčiau važiavęs. Nustatytas darbingumas tik 35 procentai, pajamos yra 180 eurų per mėnesį už neįgalumą. Gyvena vienas, žmona mirusi. Pajamų negauna, nebent kaimynėms padeda, daržą paravi ar šiaip kokius lengvus darbus padaro, N. B. valgyti padaro, cigarečių nuperka. Su N. B. šalia vienas kito gyvena. Daugiau nusikaltimų nedarys, nesupranta kaip taip įvyko, net namuose alkoholio nevartoja. N. B. nevartoja alkoholio, nerūko, prieš tokius dalykus. Dėl regėjimo negalėtų vairuoti automobilio. Nenorėjo vairuoti to automobilio. Viskas įvyko per atsitiktinumą ir ne tyčia. Labai gailisi dėl to, kas įvyko.

Kaltinamajam A. K. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant, dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties visiško prisipažinimo, taip pat įrodyta įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme:

A. K. parodymais, duotais jį apklausus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2019-05-07 apie 12.20 val., Kaune, atvyko automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Savanorių pr. Automobilį vairavo jo pažįstama N. B., kurie gyvena viename kaime. Jis karts nuo karto jai padeda atlikti ūkio darbus. Atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę Nijolė su kita moterimi nuėjo į Ortopedijos kliniką. Jis liko automobilyje jų laukti. Kadangi nebeturėjo cigarečių, nuėjo į parduotuvę jų nusipirkti. Nusipirkus cigarečių dar liko pinigų todėl nusipirko alaus. Tai buvo litro talpos. Grįžęs į automobilį išgėrė visą alų. Kol laukė automobilyje persėdo į vairuotojo vietą, kadangi keleivio vietoje švietė saulė. Būdamas automobilyje užsimanė parūkyti, tačiau degtukų neturėjo. Pamatė, kad ant galinės keleivio sėdynės buvo nukritę automobilio raktai, todėl juos paėmęs įkišo į variklio užvedimo spynelę ir įjungęs laisvą pavarą įjungė automobilio degimą, Nė nepajuto, kada automobilis pradėjo riedėti, kai netrukus gale stovėjęs automobilis pradėjo pypsinti. Jo automobilis pariedėjo maždaug apie pusę metro ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Iš išgąsčio užkūrė automobilį ir pavažiavo į priekį, vėl apie pusę metro, į pradinę automobilio stovėjimo padėtį. Po eismo įvykio išlipo iš automobilio, atsiprašė automobilio į kurį atsitrenkė vairuotojos moters. Ji pastebėjo, kad jis išgėręs todėl iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai įformino eismo įvykį ir patikrinę jo girtumą nustatė, kad yra neblaivus. Alkotesterio aprodymų neginčija su jais sutinka. Dėl sukelto eismo įvykio ir padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai. Pažymi, kad šiuo metu prastai įžiūri tekstą, todėl tekstą jai papildomai perskaito jo lydinčioji N. B. (b. l. 56-57);

liudytojos N. B. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019-05-07 apie 12.00 val. - 13.00 val. kartu su savo pažįstamais A. K. ir G. V. vyko į Kauną. Tikslas buvo G. nuvežti į Ortopedijos kliniką, tuomet mieste apsipirkti. A. važiavo tam, kad padėtų paimti bulvių maišą ir mėsos. Į Kauną iš Jurbarko raj. atvažiavo jos nuosavu automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo ji. G. ir A. važiavo kaip keleiviai. Visi buvo blaivūs. Atvykę į Ortopedijos kliniką, esančią Savanorių pr., ir palikę automobilį stovėjimo aikštelėje kartu su G. nuėjo pas gydytojus. Ten laukė apie 1 val. 30 minučių. A. liko laukti automobilyje. Kuomet jį paliko, jis buvo blaivus ir alkoholio nevartojo. Savo automobilio raktelius galimai paliko automobilyje, kadangi lipdama iš jo padėjo G. lipti su lazdomis. Maždaug po 1 val. 30 minučių, išėjusi iš gydytojų ir atėjusi prie automobilio, pamatė, kad aikštelėje buvo keli policijos ekipažai bei greitoji. Manė, kad yra įvykęs kažkoks įvykis. Priėjusi prie automobilio norėjo į jį lipti, tačiau pareigūnai ją sustabdė ir paaiškino, kad A. būdamas neblaivus vairavo automobilį, o jį vairuodamas atsitrenkė į kitą automobilį. Jam buvo patikrintas girtumo laipsnis. Buvo nustatyta, kad jis yra neblaivus. Pareigūnai jos automobilį užkėlė ant tralo ir išsivežė. Buvo paaiškinta, kad reikės kreiptis į policijos tyrėją. A. nepaaiškino, kada jis spėjo prisigerti. Jis paaiškino tik tiek, kad laukdamas jų norėjo prisidegti cigaretę, pasiėmė automobilyje buvusius raktelius, juos įkišo į užvedimo spynelę ir įjungė automobilio degimą. Tada automobilis pradėjo riedėti atgal, o jis jo nesustabdė, dėl ko automobilis atsitrenkė į kitą, pravažiuojantį automobilį. Ar A. sėdėjo už vairo, nežino, to jis pats nepasakojo. Nežino ar A. turi vairuotojo pažymėjimą. Pačio eismo įvykio nematė, nes prie automobilio nebuvo. Jos automobiliui žala nepadaryta, nesimato net kontakto vietos (b. l. 36-38);

liudytojos R. M. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019-05-07 apie 12.30 val. Kaune vairavo nuosavą automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvažiavo į Birželio 23-iosios g. esančią "Gijos klinika" automobilių stovėjimo aikštelę. Ketino pastatyti automobilį. Aikštelėje tuo metu buvo daug pristatytų automobilių. Kol laukė savo eilės pastatyti automobilį, pastebėjo, kad jai iš kairės pusės šalia stovėjęs Opel Astra automobilis pradėjo važiuoti atbulas. Manė, kad Opel Astra vairuotojas mato ją ir kiek pavažiavęs sustos, tačiau jis važiuodamas atbulas nestojo. Matydama, kad jis atsitrenks į automobilį ėmę signalizuoti garsiniu signalu. Opel Astra automobilis atbuline eiga pavažiavęs maždaug apie 1 metrą atsitrenkė į jos automobilio kairės pusės priekines dureles. Atsitrenkęs automobilio Opel Astra vairuotojas vėl pavažiavo į priekį, maždaug į tą vietą, kurioje stovėjo prieš tai. Pati išlipusi iš savo automobilio apžiūrėjo jį. Iš Opel Astra išlipo ir jo vairuotojas. Tai buvo vyras. Jis pažiūrėjęs jos automobilį pasakė, kad čia nieko tokio. Pats teigė, kad automobilis ne jo. Kaip vėliau paaiškėjo, vienas automobilis, kurio markės neprisimena, buvo užstatytas kitų automobilių ir negalėjo niekaip išvažiuoti, todėl jo vairuotojas paprašė priekyje stovėjusio automobilio Opel Astra vairuotojo patraukti savo automobilį. Taip pat bendraujant su Opel Astra vairuotoju pamatė, kad jis buvo girtas. Nieko nelaukusi iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai įformino eismo įvykį ir patikrinę to vyro blaivumą, nustatė, kad jis yra neblaivus. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis, buvo nubrauktos vairuotojo durelės ir kairės pusės priekinis sparnas. Dėl patirtos žalos jau kreipėsi į draudimo bendrovę Lietuvos draudimas. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja būti pripažinta nepageidauja (b. l. 33-35);

neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad A. K. 2019-05-07 12.40 val. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas, o 12.55 val. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas (b. l. 21).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo A. K. pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatant draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį ,,Opel Astra“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu jam nustatyta 2,13 promilės etilo alkoholio), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis A. K. sąmoningai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. K. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vertas 1550 Eur (b. l. 45).

A. K. psichikos sveikatos įskaitoje neįrašytas (b. l. 48), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 49), administracine tvarka baustas (b. l. 50-51), ankščiau neteistas (b. l. 52).

Dėl laidavimo

Laiduotoja N. B. prašo perduoti kaltinamąjį A. K. jai pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, jog ji yra kaltinamojo kaimynė. A. K. apibūdina kaip gerą, darbštų žmogų. Ji pati nėra bausta administracine tvarka, neteista. Nurodo, jog jos asmeninės savybės, glaudus ryšys su A. K., darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Prašymas tenkintinas.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

Kaltinamasis nusikalto neturėdamas teistumo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teigiami N. B. charakterizuojantys duomenys leidžia manyti, kad dėl pozityvios laiduotojos įtakos bei jos pačios asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, kaltinamasis ateityje nenusikals. Dėl išvardintų aplinkybių sprendžiama, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis A. K. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,13 promilės), todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. nėra teistas, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai, tačiau padarė žalą turtui, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 2 metai.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra“, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Bylos duomenimis, automobilis priklauso N. B., tai yra trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad N. B. žinojo, jog jai priklausantis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, automobilis „Opel Astra“ nekonfiskuojamas, kadangi, teismo vertinimu, tai reikštų visiškai nepagrįstą ir nepateisinamą N. B. nuosavybės teisių pažeidimą. Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tačiau, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, į nusikalstamos veikos pobūdį teismas sprendžia, kad bet kokios pinigų sumos išieškojimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, todėl baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas - kaltinamajam netaikytina, kad pats šio nusikaltimo nagrinėjimo procesas bei laiduotojos įtaka galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir perduodant jį laiduotojos N. B. atsakomybei be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Dainius Ročys