Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-14 · Civilinė byla Nr. 2A-711-580/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
2A-711-580/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44769-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Jūra Marija
Atsakovas
R. B., S. B., uždarajai akcinei bendrovei „Jurita“
Ieškovas
V. V.
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-711-580/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44769-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B. ir S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams S. B. ir R. B., uždarajai akcinei bendrovei „Jurita“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V. prašė solidariai iš atsakovų S. B. ir R. B. priteisti 300 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovo UAB „Jurita“ priteisti 700 Eur žalos atlyginimą, iš visų atsakovų priteisti bendrai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bendrai priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Kelerius metus užliejama jos buto siena. Namo administratorius UAB „Jurita“ 2015-11-25 apžiūros akte nurodė, jog vanduo prasiskverbia iš virš ieškovės esančio buto, (duomenys neskelbtini). Minėtas butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Akte nurodyta, kad vandens prasiskverbimo priežastis – galimai nekokybiškas buto langų keitimas, pro paliktą plyšį vandeniui patenkant į atitvarinių konstrukcijų vidinius sluoksnius ir išbėgant per sąramą į ieškovės butą. Atviri plyšiai atsakovų bute yra aplink visą lango perimetrą. UAB „Jurita“ 2015-12-03 raštu įpareigojo atsakovus pašalinti pažeidimus. Atsakovai galėjo įvykdyti įpareigojimus, nes ieškinio pateikimo metu vanduo į ieškovės butą nebesiskverbia, tačiau butui buvo padaryta žala: atšoko tapetai, atsirado pelėsio dėmės ir kt.;

1.2. iki 2015-11-25 akto surašymo, ieškovė kreipėsi į atsakovus, prašydama sutvarkyti jiems priklausantį butą, kad būtų sustabdytas vandens prasiskverbimas, tačiau atsakovai veiksmų nesiėmė. Po akto surašymo atsakovas sutiko kompensuoti žalą ne daugiau nei 100 Eur, nors ieškovė atliko buto remontą, kuris kainavo 1 000 Eur;

1.3. atsakovai turi atlyginti ieškovei padarytą žalą, jų neteisėti veiksmai pasireiškė nepakankama jiems nuosavybės teise priklausančio buto lango ir balkono slenksčio priežiūra, nesiėmimu veiksmų, būtinų privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovai prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1. atsakovai butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2010-01-15. VĮ Registrų centro 2010-01-28 išraše balkonas neįrašytas. Atsakovai 2010-02-17 sudarė sutartį su UAB “BBK LT” dėl 2 langų ir balkono durų pagaminimo bei sumontavimo atsakovų bute. Langai pakeisti 2010-02-25;

2.2. ieškovės bute drėko sąrama virš svetainės lango. Drėgmė, esant krituliams iš išorės, galėjo patekti nuo 2013 metų, nes 2014-01-16 rašte namo administratoriui ieškovė nurodė, jog buvo atliekami stogo remonto darbai, tačiau po 2014-01-11 stipraus lietaus kambario siena vėl buvo šlapia. Ieškovė prašė užtaisyti gyvenamojo namo išorinės sienos plyšį. Tokiu būdu ieškovė nurodė, jog drėgmė patenka ne iš atsakovų buto, o iš išorės;

2.3. UAB „Jurita“ 2015-11-25 statinio apžiūros defektiniame akte nurodytos vandens prasiskverbimo priežastys neatitinka gamtos dėsnių, nes: 1) atsakovai langus keitė 2010 metų vasario mėnesį ir po to ieškovės butas trejus metus nedrėko; 2) jei po palange nustatyti plyšiai, vanduo teka nuo palangės žemyn, o ne apie 10 cm po palange; 3) atsakovų buto vidinė siena taip pat turėtų drėkti, tačiau niekada nedrėko nei po palange, nei žemiau;

2.4. atsakovai nebuvo supažindinti su UAB “Jurita“ 2015-12-03 raštu Nr. 01-581, šis raštas atsakovams tapo žinomas tik gavus ieškinį;

Šalies argumentai

2.5. ieškovės teiginys, jog šiuo metu vanduo į butą nesiskverbia, nors atsakovai jokių veiksmų neatliko ir palangės ir angokraščių plyšių neužtaisė, rodo, jog ne atsakovų buto langų keitimas yra drėgmės patekimo į ieškovės butą priežastis;

2.6. UAB „Jurita“ 2017-05-08 statinio apžiūros defektinio akto išvados skiriasi nuo 2015-11-25 statinio apžiūros defektinio akto. 2017-05-08 statinio apžiūros defektiniame akte nenurodoma, jog atsakovų netinkamai sumontuotas langas ir palangė būtų vandens į ieškovės butą pratekėjimo priežastimi. UAB „Jurita“ darbuotojas žodžiu paaiškino, jog 2015-11-25 statinio apžiūros defektinio akto išvados tik tikėtinos;

2.7. 2017-05-08 statinio defektiniame apžiūros akte nepateiktos kategoriškos išvados dėl vandens pratekėjimo priežasties, tačiau labiausiai tikėtina priežastis - atsakovų balkono slenkstis ar kiti balkono plyšiai, o balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas yra bendro naudojimo objektas, o ne asmeninė šalies nuosavybė, dėl ko atsakomybė buto savininkui nekyla. Atsakovai nėra tinkami atsakovai byloje dėl žalos ieškovei atlyginimo;

2.8. iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar dėl drėgmės prasiskverbimo ieškovė patyrė 1 000 Eur žalą. Ieškovei kambaryje ties sąrama drėko ne didesnis kaip 1 kv. m plotas. Sąskaitoje faktūroje nenurodyta kokie remonto darbai už 756 Eur ir kokiame objekte atlikti. 1 000 Eur išlaidos 1 kv. m sienos remontui yra aiškiai per didelės.

Atsiliepimas

3. Atsakovas UAB „Jurita“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

3.1. 2015-11-25 atliktos apžiūros metu nustatyta, kad vanduo į ieškovės butą prasiskverbia iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini). Užliejimo priežastis – bute (duomenys neskelbtini), netinkamai atlikti langų keitimo darbai, po bute esančia palange buvo paliktas 8-10 cm plyšys, dėl ko lietaus vanduo patenka į atitvarinių vidinius sluoksnius ir išbėga per ieškovės buto sąramą į patalpų vidų. Nustačius defektus, atsakovams išsiųstas įpareigojimas pašalinti nustatytus pažeidimus – atlikti buto atvirų plyšių tinkavimo/sandarinimo darbus, suprojektuoti papildomus skardos lankstinius, apskardinti angokraštį prie balkono slenksčio bei balkono slenkstį padengti hidroizoliacine danga. Atsakovai S. B. ir R. B. įpareigojimus įvykdė, nes vanduo į ieškovės butą nebesiskverbia;

3.2. žalą ieškovei turi pareigą atlyginti tik atsakovai S ir R. B., kadangi ieškovės patirtų nuostolių priežastis yra atsakovų neteisėti veiksmai – netinkamai atlikti langų keitimo darbai ir dėl jų į konstrukcijas per plyšius besiskverbęs vanduo;

3.3. 2018-02-27 ekspertizė atlikta 2018 m. vasario mėnesį, todėl ekspertas objektyviai neturėjo galimybės įvertinti 2015-2016 m. buvusios faktinės situacijos ir pažeidimų ir neturėjo galimybės objektyviai nustatyti vandens į ieškovės butą skverbimosi priežasties 2015 metais;

3.4. eksperto išvada, kad vanduo į ieškovės butą skverbiasi iš bendrųjų namo konstrukcijų nesusijusi su bylos dalyku, nes žalą ieškovei sukėlė ne vandens prasiskverbimas per bendrojo naudojimo konstrukcijas, o atsakovų S. B. ir R. B. netinkamai atlikti langų keitimo darbai;

3.5. nėra aišku, kuo remdamasi ieškovė nustatė proporcijas, kuriomis remdamasi prašo priteisti žalos atlyginimą dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Jurita“ ieškovei V. V. 700 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 612,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė solidariai iš atsakovų S. B. ir R. B. ieškovei V. V. 300 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 262,58 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Jurita“, S. B., R. B. valstybei 57,11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad:

Atsiliepimas

4.1. atsakovai S. B. ir R. B. iki bylos iškėlimo nereiškė nesutikimo dėl 2015-11-25 akto išvadų. Langų sandarinimo darbai neatlikti. Atsakovai nesikreipė į UAB „Jurita“ dėl balkono, kuris yra jų buto priklausinys, konstrukcijų hidroizoliavimo darbų;

4.2. ieškovė po 2016 metų rudenį atlikto remonto iki 2016-12-08 nepastebėjo, jog buto siena drėko. Tai nereiškia, kad trūkumai pašalinti, nes esant įsisenėjusioms dėmėms galėjo nepastebėti drėkimo. Aplinkybę, kad siena tebedrėksta, patvirtina S. B. 2017-09-25 prašymas UAB „Jurita“, ieškovės paaiškinimai, bei ekspertizės aktas, kad virš lango matomos drėgmės prasiskverbimo/sienos peršalimo žymės ir atšokęs tinkas;

4.3. ekspertizės aktu nustatyta, kad atsakovų buto langai turi įrengimo defektų, nesandarios namo lauko sienos blokų sujungimo siūlės, namo sienos ir balkono sandūra yra nesandari, dėl ko į ieškovės butą gali skverbtis vanduo. Eksperto išvadą, jog pagrindinė atmosferinių kritulių prasiskverbimo į ieškovės butą priežastis yra ieškovės ir atsakovų S. ir R. B. buto balkono plokštės ir atitvarinės lauko sienos nesandarumai, teismas laikė nepagrįsta specialiosiomis žiniomis. Pažymėjo, jog eksperto išvadose konstatuota, kad šis bei kiti defektai – blokinių sienų siūlių bei atsakovų buto langų bei balkono durų defektai, yra lygiaverčiai;

4.4. priežastys sąlygojančios atmosferinių kritulių prasiskverbimą į ieškovei priklausantį butą yra: nesandarios arba blogai užsandarintos namo lauko sienų blokų siūlės, nehermetiškos sienos ir balkono konstrukcijų sandūros, nesandarios sienos ir lango rėmo bei palangės ir sienos sandūros. Visos priežastys, įtakojusios ieškovės buto sienos drėkimą nuo 2013 metų nebuvo nustatytos 2015-11-25 ir 2017-05-08 UAB „Jurita“ statinio priežiūros defektiniuose aktuose;

4.5. UAB „Jurita“, kad drėksta ieškovės buto siena, sužinojo 2013-2014 metais, tačiau pareigas vykdė formaliai, nesistengė nustatyti drėkimo priežasčių ir nesiėmė priemonių joms pašalinti. UAB „Jurita“ neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. UAB „Jurita“ neįvykdė pareigos tinkamai administruoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus, dėl ko į ieškovės butą iš išorės pateko kritulių vanduo ir padarė žalą butui;

4.6. langai atsakovams S. B. ir R. B. priklausančiame bute buvo keisti šių savininkų iniciatyva, todėl jie turėjo pareigą užtikrinti, kad naujai įmontuoti langai būtų užsandarinti. Atsakovai langų neužsandarino net ir 2015 metų gruodžio mėnesį sužinoję, kad dėl to į ieškovės butą skverbiasi vanduo. Neužsandarinti buto langai tikėtina turėjo įtakos ieškovės buto sienos konstrukcijos virš lango peršalimui;

4.7. nuostolio dydžio (1 000 Eur) atsakovas UAB „Jurita“ neginčijo, atsakovai S. B. ir R. B. nepateikė įrodymų dėl žalos dydžio. Ieškovės pateikti duomenys bei eksperto išvada dėl žalos dydžio yra pakankami. Pagal ekspertizės aktą, neatlikus atidengimo darbų, negalima nustatyti, koks defektas ir kiek įtakojo atmosferos kritulių prasiskverbimą į ieškovės butą, todėl už ieškovės butui padarytą žalą yra atsakingi visi atsakovai solidariai. Kadangi ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kiekvieno solidaraus skolininko, tai laikė galimu tenkinti reikalavimą žalos atlyginimą priteisiant dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atsakovai S. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir ieškinį dalyje dėl 300 Eur žalos iš atsakovų S. B. ir R. B. priteisimo atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

5.1. pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ekspertizės išvados yra prieštaringos, neatitinka ekspertizės akto turinio. Teismo ekspertizės išvados aiškios ir motyvuotos, atliktas išsamus tyrimas. Ekspertizės akte nurodyta, kad pagrindinė atmosferinių kritulių prasiskverbimo į ieškovės butą priežastis yra atsakovų buto balkono plokštės ir atitvarinės laukos sienos nesandarumai, už kurių tinkamą priežiūrą ir remontą yra atsakinga UAB „Jurita“;

5.2. atsakovų 2010 metais sumontuoti langai turi montavimo defektų, tačiau šie defektai nėra priežastis vandeniui į ieškovės butą patekti, kadangi vanduo skverbėsi ne pakeistų langų plote, o tik ties atsakovų balkono ir išorinės sienos sandūra. Pirmosios instancijos teismas nenurodė įrodymų, kuriais rėmėsi pripažindamas R. ir S. B. atsakingais už žalą;

5.3. UAB „Jurita“ 2015-11-25 defektiniame akte minimas atsakovų R. ir S. B. bute sumontuoto lango plyšys, tačiau UAB „Jurita“ 2017-05-08 defektiniame akte nenurodyta, kad lango rėmo ir angokraščių jungimosi vietoje yra plyšys, tuo pripažįstama, jog apie langą plyšių nėra, yra tik neatlikti apdailos darbai, kas vandens prasiskverbimui įtakos neturi. Teismo ekspertas nenurodė, jog langai būtų vandens prasiskverbimo priežastimi. Lango montavimo metu po palange susidariusi ertmė yra užpildyta montažinėmis putomis. Jeigu montažinės putos nesulaikytų lietaus vandens, tuomet jis patektų į patalpų vidų, tačiau to nevyksta nei ieškovės, nei atsakovų bute;

5.4. langų įrengimo defektai pastebėti ir ties kitais namo langais. Langų apdailos nebuvimas nėra priežastis vandeniui patekti į namo vidų. Priešingu atveju vanduo skverbtųsi pro didžiąją dalį gyvenamojo namo langų;

5.5. ertmė tarp išorinės namo sienos ir balkono plokštės yra atvira atmosferinių kritulių patekimui, ji pakankamai didelė ir pro ją galimas gausus vandens patekimas ant ieškovės buto lango sąramos ir nutekėjimas į buto vidų. Apie išorinės sienos ir balkono sandūros atvirą ertmę informuota UAB „Jurita“. Ertmė įrodo gyvenamojo namo nesandarumą;

5.6. jei atsakovų langai būtų priežastis vandeniui pratekėti, vandens pratekėjimas nebūtų liovęsis, nes atsakovai defektų netaisė. Atsakovai polietilenine plėvele yra uždengę ir taip primityviai hermetizavę sienos ir balkono plokščių sandūrą, dėl ko, esant išoriniams krituliams, šiuo metu ieškovės bute vanduo neteka vandens srove, tačiau nežymiai matosi rusvos dėmelės;

5.7. nebuvo pagrindo nesivadovauti eksperto išvada, jog langų bei balkono durų defektai neturėjo įtakos atmosferinių kritulių prasiskverbimui į ieškovės butą, nes šią išvadą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Vanduo neprateka nuo tada, kai buvo laikinai sandariai uždengta vieta virš namo išorinės sienos ir balkono konstrukcijų sandūros, vandens pratekėjimo vieta ieškovės bute sutampa su gyvenamojo namo išorinės sienos ir balkono sandūra, vanduo į ieškovės butą ties atsakovų sumontuotais langais ir balkono durimis nesiskverbia;

5.8. pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo prieštaravimams pašalinti. Bylos šalims dvejonių dėl eksperto išvadų nekilo, nė viena iš šalių neteigė, jog teismo eksperto surašyto išvados prieštaringos;

5.9. pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Galutinė ieškinio atsakovams B. kaina buvo ne 1 000 Eur, o 300 Eur. Ieškovei sumažinus reikalavimus byla turėjo būti dalyje nutraukta ir apylinkės teismas bylinėjimosi išlaidas privalėjo paskirstyti atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę.

6. Ieškovė V. V. apeliacinį skundą prašo atmesti, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

6.1. eksperto išvada pakankamai kategoriška – langai atsakovų bute 2010 metais pakeisti nekokybiškai, todėl langų bei balkono durų defektai galėjo turėti įtakos atmosferinių kritulių prasiskverbimui į butą ir gali turėti įtakos atmosferinių kritulių prasiskverbimui ateityje;

6.2. UAB „Jurita“ 2015-12-03 aktas neprieštarauja 2017-05-08 aktui, nes 2017-05-08 akte paminėti lango plyšiai;

6.3. apeliantų balkonas per 7 metus apleistas, beveik avarinės būklės. Vandens prasiskverbimas vyko atsakovų balkono durų ir balkono slenksčio mazge, už ką atsako buto šeimininkai. Kadangi atsakovas savarankiškai užteisė slenksčio plyšį – vanduo taip gausiai į ieškovės butą nepatenka. Apeliantų lango bloko apačia ir lango kampas yra netvarkyti ir vanduo prasiskverbia iki šiol;

6.4. 2015-11-25 statinio apžiūros defektiniame akte konstatuota, kad į ieškovės butą vanduo prasiskverbia iš atsakovų buto. Vandens prasiskverbimas atsirado dėl to, jog atsakovai keisdami savo buto langus nebuvo rūpestingi ir paliko 8-10 cm plyšius, pro kuriuos patenka vanduo. Atsakovai turėjo langus sumontuoti taip, kad neliktų plyšių, būtų apskardintas atsakovų balkono angokraštis ties balkono slenksčiu;

6.5. atsakovų veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovų valdomo buto. Dėl kokios priežasties teka vanduo iš atsakovų buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai;

6.6. apeliantų argumentai apie teismo pareigą skirti papildomą ekspertizę nepagrįsti, kadangi ši byla nesusijusi su viešuoju interesu, kas sudarytų pagrindą peržengti ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribas. Šalys turėjo pasirūpinti reikiamais įrodymais pačios;

6.7. ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti atsakovų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

7. Atsakovas UAB „Jurita“ apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad:

7.1. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nustačius, kad atsakovams netinkamai atlikus langų keitimo darbus atsakovų bute, po palange buvo paliktas 8-10 cm. plyšys, ko pasekoje, lietaus vanduo patenka į atitvarinių konstrukcijų vidinius sluoksnius ir išbėga per ieškovės buto sąramą į patalpų vidų bei atviri plyšiai aplink visą lango perimetrą, po įpareigojimo atsakovai pašalino pažeidimus, nes vanduo nesiskverbia. Todėl ieškovės nuostolių priežastis yra atsakovų S. B. ir R. B. neteisėti veiksmai, o ne namo bendrojo naudojimo konstrukcijų būklė ir administratoriaus veikimas / neveikimas;

7.2. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog eksperto išvada dėl vandens skverbimosi iš bendrųjų namo konstrukcijų į ieškovės butą nesusijusi su bylos dalyku, nes ieškinys pareikštas dėl žalos, padarytos ieškovei iki tos dienos, kol apeliantai atliko netinkamai atliktų langų keitimo darbų defektų šalinimo darbus;

7.3. apeliantai apeliacinį skundą grindžia vaizdo įrašu, kuris nėra įrodymas šioje civilinėje byloje, todėl neturi jokios įrodomosios reikšmės ir apeliantai neturi teisės juo remtis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacinis procesas vyksta dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, kai žala ieškovo butui dėl patenkančios drėgmės padaryta dėl aukščiau esančio buto remonto darbų – netinkamai atlikto langų pakeitimo. Apeliantai S. ir R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimu, kuriuo buvo tenkintas ieškovės reikalavimas ir iš atsakovų S. B. ir R. B. buvo priteista 300 Eur žalos atlyginimo už ieškovės svetainės remontą dėl drėkstančios sienos. Ginčo dėl to, jog į ieškovei priklausantį butą skverbėsi vanduo, nėra, tačiau atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žala ieškovės butui buvo daroma taip pat ir dėl netinkamai sumontuotų langų atsakovų S. ir R. B. bute (duomenys neskelbtini).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1992-01-14 priklauso ieškovei, o butas esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2010-01-15 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams S. B. ir R. B. (1 t., b. l. 37, 60). Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovas UAB „Jurita“.

12. Byloje surinkti įrodymai, kuriais patvirtintas žalos atsiradimas ieškovės bute:

12.1. UAB „Jurita“ 2015-11-25 sudarė statinio apžiūros defektinį aktą, kuriame nurodyta, jog ieškovės bute lietaus metu per sąramą virš lango ir balkono durų, lietaus vanduo bėga į patalpų vidų. Atsakovų bute po palange aptiktas 8-10 cm atviras plyšys, lietaus metu esant šoniniam vėjui lietaus vanduo gali patekti į atitvarinių konstrukcijų vidinius sluoksnius ir išbėgti per ieškovės buto sąramą į patalpų vidų. Aplink lango perimetrą yra atviri plyšiai, per kuriuos lietaus vanduo patenka į atitvarų vidinius sluoksnius;

12.2. UAB „Jurita“ 2017-05-08 Statinio apžiūros defektiniame akte nurodyta, jog atsakovų bute per visą lango perimetrą palikti plyšiai, matomos atviros montavimo putos ir putplastis. Angokraščių apdailiniai darbai iš lauko pusės neatlikti, tai pažeidžia STR 2.01.0.1 (06):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. Nebaigti darbai neigiamai veikia statinio atitvarinę konstrukciją. Balkono durų ir betoninio slenksčio jungimosi mazge užklijuota hermetizuojančios mastikos juosta. Per šią vietą lietaus vanduo galėjo patekti į antro aukšto butą, nes po juostos užklijavimo vandens patekimo nepastebėta.

13. Žalos dydis nustatytas pagal ieškovės pateiktus dokumentus. Pagal 2016-09-09 komercinį pasiūlymą – darbų sąmatą svetainėje sutarti darbai už 756,09 Eur: glaistymo, kampų montavimo (6,5 kv. m), glaistymo (106 kv. m), paviršiaus impregnavimo (6 kv. m), gruntavimo (58 kv. m), sienų, lubų dažymo (58 kv. m), radiatoriaus dažymo (1 vnt.), grindų dangos demontavimo (17,5 kv. m), grindų dangos įrengimo (laminatas) (17,5 kv. m) (1 t., b. l. 170). Byloje pateikti kasos čekiai, 2016-09-23 sąskaita-faktūra 756 Eur sumai bei 2016-09-23 pinigų priėmimo kvitas, iš kurių matyti, jog ieškovė už atliktus remonto darbus sumokėjo 756 Eur (1 t., b. l. 7-10). Apeliaciniame procese nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis, todėl plačiau dėl šios aplinkybės nepasisakytina.

14. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos prašomos priteisti žalos bei atsakovų R. B. ir S. B. nustatymo. Pirmosios instancijos teismas apeliantus pripažino atsakingais už padarytą žalą CK 6.246 straipsnio pagrindu, nustatęs, jog jie netinkamai atliko pareigą užsandarinti naujai įmontuotus langus, dėl ko buvo sudaryta galimybė lietaus vandeniui ir drėgmei patekti į namo sienas. Neužsandarinti langai tikėtinai turėjo įtakos ieškovės buto sienos konstrukcijos virš lango peršalimui.

15. Apeliantai neginčija, jog jie yra pakeitę savo buto langus. Atsakovas S. B. 2010-02-17 sudarė sutartį su UAB “BBK LT” dėl langų ir balkono durų keitimo atsakovų bute. Langai buvo pakeisti 2010-02-25 (1 t., b. l. 92-95). Taip pat apeliaciniame skunde pripažįstama, jog darbai buvo atlikti netinkamai, neatlikta apdaila. Teismo ekspertizės akto 6 išvadoje konstatuoti langų keitimo darbų trūkumai. Nurodyta, jog atsakovų buto langai pakeisti nesilaikant tokiems darbams keliamų reikalavimų, nes sandūra tarp lauko sienos ir lango rėmo bei palangės ir sienos sandūra nėra užsandarinta sandarikliais ir tarpinėmis. Teismo ekspertizės akto 25-28 lapuose pateiktos foto nuotraukos, kuriose matyti langų įrengimo trūkumai bei išdėstyti teisės aktų reikalavimai, keliami langų ir durų įrengimui, taikomi pagal Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos patvirtintas taisykles ST 2491109.01:2008 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“. Šie duomenys patvirtina faktą, jog atsakovų buto langai 2010-02-25 buvo pakeisti nekokybiškai.

16. Nustatydamas priežastinį ryšį pirmosios instancijos teismas vertino Teismo ekspertizės akto išvadas ir nusprendė, jog šios išvados yra nepakankamai motyvuotos dėl to, kad ekspertas nenurodė tyrimo metodų ir priežasčių, dėl ko laikė jog atsakovų buto langų įrengimo trūkumai neturėjo esminės reikšmės žalos atsiradimui. Teismo ekspertizės akto 1 klausimu, atsakant į klausimą, kokie defektai tiesiogiai įtakoja vandens pratekėjimą į ieškovės butą, padaryta išvada, jog vandens patekimą į ieškovei priklausantį butą įtakoja bendra pastato problema, dėl kurios susidaro kondensatas; balkono ir sienos sandūra; nesandarios blokų sujungimo siūlės ir netinkami įrengti atsakovų buto langai – įrengimo siūlių nesandarumai po palange ir langų sandūroje su siena. Teismo ekspertizės akto 4 klausimu nurodyta, jog siekiant, kad vanduo nesiskverbtų į ieškovės butą reikalinga: sutvarkyti lauko sienų blokų deformacines siūlės netamprių siūlių užpildą pakeičiant tampriu ir sandariu; hermetiškai užsandarinti sienos su balkono konstrukcijomis sandūras; įrengti sandarias sienos ir lango rėmo bei palangės ir sienos sandūras šalių butuose. Teismo ekspertizės akto 8 išvadoje konstatuota, kad per visus lauko sienos blokų siūlių, lango įrengimo, namo sienos su balkono konstrukcijos sandūros nesandarumus, trūkius ir defektus lietaus vanduo gali prasiskverbti į namo konstrukcijas ir gali prasiskverbti į patalpų vidų. Remdamasis tuo, kad vandens prasiskverbimas įvyko beveik po 4 metų nuo langų pakeitimo, bei ieškovės pareiškimu, kad vanduo nustojo tekėti, kai buvo sutvarkyta sienos ir balkono sandūra, ekspertas laikė, kad langų įrengimo nesandarumas nėra vandens patekimo priežastimi.

17. Nagrinėjamoje byloje nėra galimybių visiškai įrodyti priežastis, dėl kurių atsirado žala. Teismo ekspertizės akto 8 išvadoje nurodyta, jog įvertinti, koks defektas ir kiek įtakojo atmosferinių kritulių prasiskverbimą į ieškovei priklausantį butą nėra galima, kadangi reikalinga atidengti konstrukcijas. Kadangi padaryta žala nėra didelė, o konstrukcijų atidengimo darbai yra, eksperto vertinimu, neadekvačiai brangesni, išvados dėl priežastinio ryšio egzistavimo gali būti daromos tik remiantis didesnio tikėtinumo principu, vertinant, ar yra didesnė tikimybė, jog tokios aplinkybės galėjo įvykti.

18. Vienu iš teismo eksperto argumentų, jog atsakovų veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su žala, yra laiko tarpas nuo langų keitimo iki žalos atsiradimo. Minėta, kad langai pakeisti 2010-02-25. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė skundus dėl butui daromos žalos pateikė praėjus keliems metams po atsakovų buto langų pakeitimo. Ieškovė 2014-01-16 prašyme atsakovui UAB „Jurita“ nurodė, kad ieškovės kambario siena yra kiaura, kai lyja lietus, virš lango kaupiasi vanduo, kambario siena šlapia, lieka dėmes, atsiklijavo tapetai. Prašė užtaisyti sienos plyšį (1 t., b. l. 12). 2015-11-13 ieškovė pakartotinai kreipėsi į UAB „Jurita“ su prašymu užtaisyti išorinėje sienoje plyšį ir nustatyti priežastį (1 t., b. l. 13). Tai patvirtina, jog vanduo pradėjo skverbtis 3-4 metai po langų pakeitimo.

19. Turi būti įvertinta, jog teismo ekspertas neneigia langų įrengimo defektų įtakos žalos atsiradimui. Teismo ekspertizės akto 8 išvadoje nurodoma, jog netinkamai atlikti langų montavimo darbai gali ateityje turėti įtakos atmosferinių kritulių prasiskverbimui. Aprašydamas langų įrengimo trūkumus ekspertas pažymi, jog įrengiant langus naudotos montažinės putos nėra skirtos siūlių sandarinimui, siūlės iš viso nėra užsandarintos. Netinkamų medžiagų naudojimas rodo, jog montažinės putos negali tinkamai atlikti funkcijos, jos nusidėvi, nusidėvėjimą pagrindžia eksperto išvada dėl galimo vandens praleidimo ateityje. Dėl reikalingumo atlikti papildomus tyrimus nebuvo nustatyta, kada montažinės putos prarado ar praras sandarumą. Teismo ekspertizės akte esančiose nuotraukose matyti, jog yra nemažas tarpas tarp lango ir angos krašto, o taip pat kelių centimetrų tarpas po palange. Lyginant su 24 foto nuotraukoje pavaizduotu blokų sujungimo siūlės tarpu, tarpai ties langais yra gerokai didesni. Įvertinus langų įrengimo defektų mastą, tai, kad kelerius metus langai neužsandarinti, panaudotos netinkamos tokiems darbams medžiagos, labai tikėtina, jog tai gali turėti reikšmės drėgmės patekimui į namo konstrukcijas ne tik ateityje, bet ir ginčo laikotrapiu.

20. Darydamas išvadą dėl atsakovų buto langų defektų įtakos vandens prasiskverbimui ekspertas rėmėsi ieškovės pareiškimu. Ieškovės 2016-12-08 pareiškime nurodyta, kad ieškovei priklausančio buto lango siena drėko nuo 2013 metų. Buto užliejimo priežastys nustatytos 2015 m. Laiko, kad atsakovų balkonas ir langas buvo netvarkingi – langas mažesnis nei lango anga, o balkono grindys skylėtos. Vanduo neteka, kai S. B. užcementavo balkono plyšį (1 t., b. l. 11). Rėmimąsi ieškovės pareiškimu, nustatant tokį faktą, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu. Ieškovė neturi specialių žinių, neatliko atsakovų darbų priežiūros. Byloje nėra tiksliai nustatyta, kokie darbai buvo atlikti. Apeliantai teigia, jog jie neatliko langų sandarinimo darbų, nors atsakovai ne kartą buvo įpareigoti atlikti darbus. 2015-11-25 UAB „Jurita“ akte nurodyti rekomenduojami darbai defektams pašalinti – bute (duomenys neskelbtini) atlikti atvirų plyšių sandarinimo darbus, kad lietaus vanduo nesiskverbtų į atitvarinių konstrukcijų vidinius sluoksnius; suprojektuoti papildomus skardos lankstinius ir apskardinti angokraštį prie balkono slenksčio, balkono slenkstį padengti hidroizoliacine danga (1 t., b. l. 3-6). 2017-05-08 UAB „Jurita“ akte rekomenduojama atlikti lango rėmo ir angokraščių jungimosi mazgų apdailos darbus iš lauko pusės, pašalinti suirusias montavimo putas, tarpus užpildyti naujomis, atlikti tinkavimo darbus, atlikti balkono durų ir betoninio slenksčio jungimosi mazgo hermetizavimo darbus, balkono slenkstį padengti hidroizoliacine danga (1 t., b. l. 96-99).

21. Taip pat byloje nustatyta, jog vandens patekimas, priešingai nei nurodyta ieškovės 2016-12-08 pareiškime, nėra pasibaigęs. Aplinkybę, kad siena tebedrėksta, patvirtina S. B. 2017-09-25 prašymas UAB „Jurita“, kuriame nurodyta, jog pasikartojo vandens prasiskverbimas pro kambario sąramą į ieškovės V. V. butą. 2017-05-12 UAB „Jurita“ ieškovę ir atsakovus S. B. ir R. B. informavo, jog apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), esantį butą, buvo nustatyta, kad buto savininkai atliko balkono durų ir betoninio slenksčio jungimosi mazge darbus, tačiau šie atlikti darbai nepanaikino galimybės lietaus vandeniui prasiskverbti į butą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 148). Tai, kad vandens patekimas kartojasi, rodo, jog ne tik balkono durų ir slenksčio defektai turi įtakos vandens prasiskverbimui.

22. Pripažintina, jog abu argumentai, kuriais remdamasis teismo ekspertas nusprendė, kad atsakovų buto langų įrengimo defektai neturėjo įtakos žalos atsiradimui, yra nepagrįsti. Pats ekspertas konstatavo, jog montažinės putos yra netinkamos sandarinimo darbams bei susidėvi tiek, kad tai gali būti vandens patekimo priežastimi. Faktas, jog vandens pateikimas baigėsi, kai S. B. užcementavo balkono plyšį, nėra nustatytas ir paneigtas įrodymais, kuriais patvirtintas vandens pratekėjimas 2017 m. rugpjūčio mėn. (2017-09-25 S. B. raštas UAB „Jurita“). Nustačius tokias aplinkybes, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo išvada nesiremti teismo eksperto argumentu, jog atsakovų buto langų įrengimo defektai neturėjo reikšmės vandens prasiskverbimui į ieškovės butą, yra teisinga.

23. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad turi būti įvertinta, jog vandens pratekėjimo nebuvo ties ieškovės virtuve, kad vanduo patenka tik esant krituliams, kiti namo langai taip pat įrengti nekokybiškai. Šie argumentai jokios įtakos priežastinio ryšio vertinimui neturi. Teismo ekspertizės akte yra nurodyta, jog vanduo patenka į konstrukcijas ir prasiskverbia ten, kur randa lengviausią kelią. Nėra būtinybės, jog ties virtuvės langu patekę krituliai prasiskverbs ties žemiau esančio buto virtuvės langu. Taip pat apeliantai remiasi tuo, jog 2015-11-25 ir 2017-05-08 aktuose nėra užfiksuoti langų plyšiai. Šis argumentas yra paneigtas jau minėtu Teismo ekspertizės akte atliktu langų defektų aprašymu. Byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl UAB „Jurita“ atsakomybės vertinant vandens prasiskverbimo priežastis. Teismo eksperto išvados, jog vanduo gali prasiskverbti į pastato konstrukcijas dėl atsakovų langų įrengimo defektų, paneigia atsakovų apeliaciniame skunde pateikiamą aiškinimą, kad panaudotos montažinės putos užtikrina sandarumą.

24. Nesutiktina su argumentu, jog teismas turėjo spręsti dėl papildomos ekspertizės paskyrimo. Teismo eksperto argumentai yra pakankamai aiškūs. Teismo ekspertizės akte pakankamai motyvuota, kodėl negalima atlikti tikslesnio tyrimo. Atsakovai neprašė paskirti papildomos ekspertizės, nesiaiškino, kokia būtų konstrukcijų atidengimo galimybė, tokių veiksmų trukmė ir kaina. Žalos dydis yra nedidelis, byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos ir šiuo metu yra didesnės, nei prašoma priteisti žala. Papildomos ekspertizės skyrimas būtų nepagrįstas nei faktiniu, nei ekonominiu požiūriu.

25. Apeliantai teigia, jog turėjo būti atlikti bandymai, kad būtų nustatyta vandens patekimo priežastis. Jau minėta, kad papildomų tyrimų klausimas aptartas Teismo ekspertizės akte. Kitų būdų, kaip būtų galima nustatyti vandens pratekėjimo priežastis atsakovai nenurodė. UAB „Jurita“ 2017-10-29 raštu atsakovui nurodė, jog bendrovė galės atlikti patikrinimą dėl vandens pratekėjimo iš atsakovo buto balkono į ieškovės buto vidines atitvarines konstrukcijas tuomet, kai atsakovas S. B. atliks 2015-11-25 ir 2017-05-08 Statinio apžiūros defektiniuose aktuose nurodytus darbus defektams pašalinti, kurie ir yra galimai vandens pratekėjimo priežastis (1 tomas, b. l. 149-150). Teismas, įvertinęs žalos dydžio bei tyrimo kainą, kurią ekspertas įvardino, kaip neadekvačią žalos dydžiui, su tokia išvada sutinka.

26. Apeliantai nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme. Atsakovų vertinimu, turėjo būti taikoma CPK 93 straipsnio 2 dalies taisyklė ir bylinėjimosi išlaidos skirstomos proporcingai, įvertinus, jog ieškovė reikalavimus atsakovų R. B. ir S. B. atžvilgiu sumažino nuo 1 000 Eur iki 300 Eur. Ieškovė pradiniu ieškiniu iš apeliantų prašė priteisti 1 000 Eur žalos atlyginimo. Gavus teismo ekspertizės aktą, ieškovė 1 000 Eur žalos atlyginimą prašė priteisti iš UAB „Jurita“ ir R. B. bei S. B.. Procesiškai situacija vertintina ne kaip ieškinio dalies atsisakymas, tačiau kaip vieno atsakovo pakeitimas kitu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Pateikdama patikslintą ieškinį ieškovė papildomai nemokėjo žyminio mokesčio, teismas nepriėmė procesinio sprendimo dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo už reikalavimų atsakovų B. atžvilgiu sumažinimo. Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas padalino atsakovams.

27. Apibendrinant daroma išvada, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Ieškovė V. V. apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovei priteisiamos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu

nutaria:

atsakovų S. B. ir R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti V. V. iš R. B. ir S. B. po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė