Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-05 · Administracinė byla Nr. I-9926-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
I-9926-790/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03527-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9926-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-03527-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. P. skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2013-07-09 iki 2013-07-12, nuo 2013-08-13 iki 2013-08-15 ir nuo 2013-08-23 iki 2013-08-27 11 parų buvo laikomas LAVL baudos izoliatoriuje žiauriomis ir grubiai pažeidžiančiomis galiojančius teisės aktus sąlygomis. Kameroje nebuvo kriauklės, vandens čiaupas buvo įrengtas tualete. Lango grotos užėmė beveik visą tualeto plotą. Kameroje buvo neįmanoma judėti, nes beveik visą plotą užėmė gultai. Neturėjo kur laikyti daiktų. Daiktų ant žemės laikyti galimybės nebuvo, nes po kamerą lakstė tarakonai ir žiurkės. Teigia, kad dėl tokių sąlygų patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas LAVL prašo skundą atmesti (b. l. 6-8). Nurodo, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (ar) nuteistųjų skaičiui. Teigia, kad palatos minimaliai aprūpintos baldais, kitu inventoriumi. LAVL 2013-07-29 išduotas leidimas-higienos pasas patvirtina, kad patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovo atstovo nuomone, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir tariamai atsiradusių pasekmių. Niekuo nepagrįsta prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-01-10 kameroje Nr. 30 gyveno dviese, 2013-07-09 – 2013-07-16 laikotarpiu baudos izoliatoriuje kartu su juo buvusių asmenų skaičiaus nepamena, 2013-08-13 – 2013-08-27 laikotarpiu baudos izoliatoriuje praleido kelias pirmas paras, jame buvo vienas, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 29 gyveno septyniese ar aštuoniese, 2013-10-15 – 2013-10-22 laikotarpiu baudos izoliatoriuje praleido vieną ar dvi paras dviese, o perkeltas į kamerą Nr. 20 gyveno kartu su dar trimis asmenimis. Teigia, kad baudos izoliatoriuje buvo keturiolika parų, iš kurių septynias praleido būdamas dviese su kitu asmeniu. Baudos izoliatoriuje buvo sunku judėti, naudotis tualetu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2013-01-03 iki 2013-01-10, nuo 2013-07-09 iki 2013-07-16, nuo 2013-08-13 iki 2013-08-27 ir nuo 2013-10-15 iki 2013-10-22 (b. l. 9-12). Pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad jam nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo LAVL sąlygos jį laikant baudos izoliatoriuje. Iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų matyti, kad baudos izoliatoriuje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-07-09 iki 2013-07-16 bei dalį laiko laikotarpiais nuo 2013-08-13 iki 2013-08-27 ir nuo 2013-10-15 iki 2013-10-22 (atsakovo atstovas nedetalizavo, kuriomis konkrečiomis dienomis pareiškėjas buvo laikomas baudos izoliatoriuje šiais laikotarpiais).

Iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų spręstina, kad LAVL baudos izoliatoriaus, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, plotas yra 6,23 kv. m., o jame yra įrengtos dvi lovos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ar suimtųjų, neveda. Taigi atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad 7 paras jis buvo laikomas minėtame LAVL baudos izoliatoriuje kartu su kitu asmeniu ir jam tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovo atstovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad šioje patalpoje buvo neįmanoma judėti, nes beveik visą plotą užėmė gultai, o lango grotos užėmė beveik visą tualeto plotą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LAVL 7 paras neužtikrino pareiškėjui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto, tuo buvo pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto reikalavimai. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LAVL negali įtakoti atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737, 21 punktas numato, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punktu, baudos izoliatoriuje turi būti įrengtos lentynėlės leidžiamiems laikyti daiktams susidėti, o pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 13.5 punktą sanitariniame mazge turi būti įrengtas metalinis praustuvas. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kad šie reikalavimai pareiškėjo laikymo baudos izoliatoriuje laikotarpiu buvo užtikrinti. Atsakovo atstovas pateikė teismui įrodymus, kad remontas baudos izoliatoriuje atliktas 2014-02-14 (b. l. 23), t. y. po pareiškėjo gydymo LAVL. Nėra duomenų, kad atsakovo atstovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 27-28, 31-35) buvo padarytos dar iki remonto baudos izoliatoriuje atlikimo. Taigi pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo baudos izoliatoriaus įrengimo, t. y. baldų daiktams susidėti, praustuvo nebuvimo, pripažintini pagrįstais. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateiktas higienos pasas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu patvirtinti LAVL patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams ginčui aktualiu laikotarpiu.

Pareiškėjo teiginiai dėl graužikų ir parazitų buvimo atmestini kaip neįrodyti. Atsakovo atstovas pateikė į bylą duomenis, kad LAVL 2013 m. buvo sudariusi sutartis su kenkėjų kontrolę vykdančiais juridiniais asmenimis, kurie vykdė kontrolės darbus (b. l. 46-57). Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliekamų patikrinimų metu LAVL tarakonų, graužikų požymių nebuvo nustatyta.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad gydymo LAVL metu pareiškėjui 7 paras teko itin mažas plotas, jis buvo gydomas patalpose, kuriose nebuvo reikiamų sąlygų susidėti daiktams, praustis, todėl konstatuotina, kad jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Nors pareiškėjas netinkamomis sąlygomis LAVL buvo laikomas santykinai neilgą laikotarpį, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, paprastai panašiais atvejais (pažeidus minimalaus nuteistajam tenkančio ploto reikalavimus ir esant kitiems gyvenimo sąlygų pažeidimams) pripažįstama, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai yra tokio intensyvumo, kad yra pagrindas juos įvertinti pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-915-858/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1215-575/2015, kt.)

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobūdį, į tai, kad pareiškėjui 7 paras teko itin mažas plotas, dėl to pareiškėjas patyrė diskomfortą ir psichologinę kančią. Toks perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo LAVL elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 5 000 EUR suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A575-583/2014 pareiškėjui priteistas 11 700 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kai jis buvo laikomas 1159 paras neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis; byloje A442-806-/2014 pareiškėjui priteista 10 700 Lt neturtinės žalos už 485 dienas ir pusdienį laikymą perpildytose kamerose; byloje Nr. A-442-1045/2014 pareiškėjui priteista 8 000 Lt suma 362 paras neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, byloje Nr. A442-464/2014 priteista 5 500 Lt suma už laikymą perpildytose kamerose 227,5 paras; byloje Nr. A575-458/2014 priteista 7 000 Lt suma už laikymo sąlygų pažeidimus 292,5 paras; byloje Nr. A442-534/2014 priteista 7 000 Lt suma už laikymą netinkamomis sąlygomis apie 290 parų; byloje Nr. A575-622/2014 priteista 8 900 Lt už laikymą netinkamomis sąlygomis 438 paras; byloje Nr. A575-458/2014 priteista 7 000 Lt už laikymą netinkamomis sąlygomis 292 paras; byloje Nr. A442-524/2014 priteista 6 000 Lt suma už laikymą netinkamomis sąlygomis 248,5 paras ir kt.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paminėtą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 50 EUR sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,

nusprendžia:

pareiškėjo J. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 EUR (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras