Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-763-288/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
1-763-288/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-50460-17-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-763-288/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-50460-17-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.1; 2.3.6.4.5; 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6;1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.16.1.9 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,kaltinamajam D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2017-09-29, apie 16.55 val., Kauno r., Lapių sen., Lapių mstl., Žemdirbių g. 26, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 % (promilės) etilo alkoholio).

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo savo automobilį būdamas neblaivus. Pusę metų vartojo vaistus, tačiau išgėrė ir alkoholio, o po to nusprendė važiuoti. Yra darbingas tik 40 procentų jam nustatytas cerebrinis paralyžius nuo gimimo. Blogai vertina savo veiksmus, labai gailisi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Gyvena vienas iš invalidumo pašalpos. Su mama santykiai geri, ji gyvena šalia.

D. M. kaltė grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės teisingai išspręsti bylą.

Iš 2018-01-12 liudytojo T. V. apklausos protokolo matyti, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017-09-29 patruliavo radijo šaukiniu 1724, kartu su vyr. patruliu R. P.. Apie 16.55 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kauno r., nuo miesto pusės link Lapių mstl. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja. Jiems su kolega atvykus adresu Kauno r., Lapių mstl., Žemdirbių g., minėtą automobilį “Peugeot”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo sustabdę kiti pareigūnai r. š. K5043. Priėjus prie transporto priemonės vairuotojo matėsi, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vyriškis nerišliai kalbėjo, elgsena buvo neadekvati. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo D. M.. D. M. nepateikė jiems jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei vairuotojo pažymėjimo, aiškindamas, kad paliko namuose. Automobilio dokumentus D. M. pateikė. Vyriškis jiems aiškino, kad važiavo namo, tačiau kur gyvena nepasakė. Po penkiolikos minučių nuo atvykimo į įvykio vietą, kai per šį laikotarpį vairuotojas nevartojo jokių skysčių ir nerūkė, specialiosiomis techninėmis priemonėmis, t. y. alkotesteriu „ALCOTEST 6810 NR. ARFM 0077“, vairuotojui D. M. buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas. Apie įvykį buvo informuotojas budėtojas. Asmuo buvo nušalintas nuo vairavimo ir pristatytas į LSMU SPS, kur jo paties sutikimu buvo paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekio kraujyje nustatymui.

2017-09-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Peugeot 206“, valst Nr.(duomenys neskelbtini), yra Kauno r., sav. Lapių sen., Žemdirbių g. 26 (b. l. 6-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A10191/2017(01) nurodyta, kad D. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2, 50 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 41).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie autotransporto priemonių kainas Lietuvoje, matyti, kad automobilio „Peugeot 206“, valst Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė kaina su PVM yra 830 eurų (b. l. 28).

Alkotesterio parodymuose matyti, kad 2017-09-29 D. M. nustatytas 2.56 promilių girtumas (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas D. M. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad D. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2017-09-29, apie 16.55 val., vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,50 promilės alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas atlikus kraujo tyrimą. D. M. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie D. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

BK 40 straipsnio taikymas.

Sprendžiant klausimą dėl D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

D. M. baudžiamojoje byloje pateiktas R. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, kuriame ji nurodė, kad D. M. yra jos sūnus. Sūnus apie padarytą nusikaltimą jai papasakojo pats, dėl to kas įvyko nuoširdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Ji įsitikinusi, kad taip ir bus, kad sūnus laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Nurodė, kad su sūnumi ji palaiko labai artimus ryšius, nors jie gyvena atskiruose butuose, tačiau susitinka kiekvieną dieną, daug bendrauja jos klauso, gydosi nuo alkoholizmo, o ji deda visas pastangas, kad jis gydytųsi. Ji teismo sprendimu yra paskirta sūnaus rūpintoja ir turto administratore, nes sūnus dėl ligos pripažintas ribotai veiksniu. Nuo vaikystės jis turi negalią, jo darbingumo lygis tik 40 procentų (b. l. 119). Pati R. M. dirba bendrovėje buhaltere, gauna tik minimalų 430 eurų atlyginimą (b. l. 122, 123), charakterizuojama teigiamai (b. l. 124), neteista (b. l. 121), administracine tvarka nebausta (b. l. 120). Mano, kad yra sūnui autoritetas ir gali jam daryti teigiamą poveikį ir įtaką.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 50), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka praeityje nebaustas (b. l. 51), niekur nedirba, įrašytas psichiatrinėje įskaitoje, diagnozė – organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 52), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-409/2017 nurodyta, kad jis yra pakaltinamas, gali suprasti savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir juos valdyti, gali stoti prieš teismą (b. l. 78-80).

Įvertinus kaltinamojo D. M. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, nebaustas, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje D. M. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog R. M. – D. M. mama, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, su sūnumi artima, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti sūnui teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. M. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui D. M. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant R. M. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą R. M. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį laidavimas skirtinas be užstato.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui naudotis specialiai teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis speciali teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad D. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų- vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (koncentracija kraujyje 2,50 promilės), dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltininko veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę.

Įvertinus pirmiau išdėstytas D. M. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju mažesnės už vidurkį atitinkančios trukmės (BK 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonės– uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, taikymas vienerių metų laikui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Prokurorė prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. M. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso D. M. (b. l. 27). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad D. M. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis D. M., saugomas UAB „Šančių autoservise“ adresu Europos pr. 109, Kaune (b. l. 22-23), įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotinas.

Iki nuosprendžio įvykdymo pratęstinas prokurorės 2017-11-02 nutarimu paskirtas automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 94-96), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina ir dokumentas – vairuotojo pažymėjimas siųstinas VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonės registracijos liudijimas (b. l. 104), siųstinas bausmę vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį R. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams (BK 68 straipsnis).

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą siųsti VĮ „Regitra“.

Automobilio registracijos liudijimą siųsti bausmę vykdančiai institucijai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti D. M. priklausantį turtą – automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Kauno Šančių autoservisas“ Europos pr.108, Kaune.

Pradėjus vykdyti turto konfiskavimą, panaikinti automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), areštą.

D. M. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė