Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Resource development group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-29-578/2008 pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Resource development group“ ir Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarei J. D. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sprendime nurodoma, jog 2006 m. kovo 23 tarp ieškovės E. Ž. ir atsakovo UAB „Resource development group“ buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl 1/9 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo. Sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui žemės sklypą už 33 000 Lt. Šalys įsipareigojo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2006 m. gegužės 5 d. 2006 m. kovo 23 d. ieškovė išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo grąžinti atsakovui 366 000 Lt. Šio vekselio pagrindu Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarė J. D. 2006 m. gegužės 11 d. išdavė vykdomąjį įrašą. 2006 m. balandžio 3 d. pranešimu A. M. , atstovaudamas ieškovę, informavo atsakovą, kad nebeparduos žemės sklypo pagal 2006 m. kovo 23 d. preliminariąją sutartį ir nurodė, jog avansu gautų pinigų grąžinti negali. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. vasario 20 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Resource development group“ ieškinį atsakovei E. Ž. dėl nuostolių atlyginimo bei be pagrindo įgyto turto grąžinimo priteisė UAB „Resource development group“ iš E. Ž. 33 000 Lt skolą, 1 650 Lt baudą ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 34 650 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo manymu, pagrįstų abejonių atsakovo sąžiningumu kyla ir dėl ginčo vekselyje nurodytos sumos. Liudytojas R. B. parodė, kad ieškovei atsisakius parduoti žemės sklypą, su ja telefonu sutarė dėl dešimt kartų didesnės sumos. Vekselio blanką perdavė per ieškovės įgaliotą asmenį, vekselį užpildė pati ieškovė. Kodėl vekselyje nurodyta būtent tokia suma – nežino, tačiau įrašyta tokia suma, dėl kurios buvo sutarta telefonu su ieškove. Liudytojo parodymai yra nenuoseklūs, neaišku, kodėl vekselyje nurodyta būtent 366 000 Lt suma. Abejonių kelia ir tai, kad dėl tokio dydžio sumos šalys tarėsi telefonu. Ieškovė teigė, kad yra linkusi girtauti ir preliminariosios sutarties pasirašymo metu buvo neblaivi. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrius atliko 2006 m. kovo 23 d. paprastojo vekselio rankraštinių įrašų tyrimą ir padarė išvadą, kad rankraštinius įrašus vekselyje parašė ieškovė, būdama neįprastos būsenos. Nors specialisto išvadoje ir nenustatyta, kad ieškovė ginčo vekselį išdavė būdama neblaivi, tačiau tai, jog ieškovės būsena išduodant vekselį nebuvo įprasta, neleidžia atmesti galimybės, kad ieškovė savo atlikto veiksmo galėjo ir nesuvokti. Teismas konstatavo, kad atsakovas, įgydamas iš ieškovės ginčo vekselį 366 000 Lt sumai, buvo nesąžiningas, siekė užsitikrinti galimybę įgyti nuosavybėn ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį, tyčia veikė ieškovės nenaudai.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo siekis įsigyti ieškovei priklausantį žemės sklypą laikytinas nesąžiningumu ir veikimu ieškovės nenaudai. Teismas neteisingai interpretavo aplinkybę, kad vekselio išrašymo data sutampa su preliminariosios sutarties sudarymo diena. Liudytojas R. B. nurodė, kad dėl vekselio buvo sutarta tuomet, kai E. Ž. atsisakė vykdyti preliminariąją sutartį. Kodėl išrašydama vekselį ieškovė nurodė preliminariosios sutarties sudarymo datą, jis negalėjo paaiškinti. Ši klaida nedaro vekselio negaliojančiu, ji negali būti aiškinama tik ieškovės naudai, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekia išvengti prievolės vykdymo. Teismas nesiėmė priemonių nustatyti visas aplinkybes, nors turėjo būti aktyvus renkant įrodymus. Negalima sutikti su teismo nuomone, kad jau sudarant preliminariąją sutartį buvo žinoma, jog ieškovė privalės pasiūlyti savo žemės sklypą kitiems bendrasavininkams ir dėl to negalės vykdyti preliminariosios sutarties. Ieškovės atstovas V. M. buvo įgaliotas atlikti visus veiksmus, kad įvyktų žemės sklypo pardavimas, tarp jų ir sklypo atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atskiro žemės sklypo formavimą. Tokios aplinkybės buvo aptartos sudarant preliminariąją sutartį, su kurios vykdymu siejamas vekselio išdavimas. Ieškovė tyčia ir sąmoningai nevykdė preliminariosios sutarties bei taip sukėlė neigiamas pasekmes. Tai suvokdama ieškovė derybose dėl nuostolių atlyginimo sutiko išduoti vekselį, nurodydama, jog atsiskaitys, kai parduos žemės sklypą. Atsakovo veiksmai, kuriais buvo siekta įsigyti žemės sklypą, o po to gauti nuostolių atlyginimą, buvo sąžiningi, pati ieškovė veikė nesąžiningai ir vengė savo prievolių vykdymo. Nepagrįstas teismo argumentas dėl vekselyje nurodytos sumos. Byloje nustatyta, kad dėl sumos buvo sutarta telefonu ir dalyvaujant ieškovės atstovui V. M. . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo buveinės adresas ir veikla yra ne ieškovės gyvenamojoje vietovėje, bendravimas telefonu buvo įprastas būdas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, būdama neįprastos būsenos, galėjo nesuvokti savo veiksmų pasirašant vekselį. Bylos įrodymai įrodo, kad ieškovė nuosekliai vykdė savo valią, suvokė savo veiksmus ir atsakomybę, tačiau siekia suklaidinti teismą. Ieškovė, vykdydama savo valią parduoti žemės sklypą kuo brangesne kaina, pasinaudojo kompetentingų asmenų pagalba ir suvokė ką daro, todėl jos paaiškinimai, jog ji nesupratusi savo veiksmų prasmės, vertintini kaip nesąžiningi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažintas negaliojančiu E. Ž. išduotas paprastasis vekselis, panaikintas šio vekselio pagrindu notaro padarytas vykdomasis įrašas ir atsakovas įpareigotas grąžinti be pagrindo įgytą vekselį E. Ž. , laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas spręstinas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Ieškovė E. Ž. ieškinį grindė tuo, kad vekselio turėtojas UAB „Resource development group“, įgydamas vekselį tyčia veikė ieškovės nenaudai, savanaudiškai pasinaudojo ieškovės polinkiu alkoholiui, tyčiniais savo veiksmais įgijo vekselį, kurio negalėjo ir neturėjo gauti.

Pagal teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau tekste – ĮPVĮ). Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 3, 4 d., ĮPVĮ 2 str. 3, 4 p.). ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatos numato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, pateikti išaiškinimai, kurie yra reikšmingi nagrinėjant šią bylą. Nutartyje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės atitinka ir nagrinėjamos bylos teismo sprendime bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytą teismų praktiką. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku. Įstatymo reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių.

Nurodytoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi - pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Įstatyme nurodytą sąvoką „asmeniniai santykiai“ reikėtų aiškinti kaip teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvykius, faktus, kurie buvo vekselio išdavimo–įgijimo metu ir kurie gali turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai. Pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus asmeninio pobūdžio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, taip pat nesąžiningam vėlesniam vekselio turėtojui, tai yra tokiam, kuris, įgydamas vekselį, žinojo apie santykių tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, trūkumus, žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba žinojo apie kitokius vekselių ankstesniųjų teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiškia tyčinį veikimą skolininko nenaudai. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Prieštaravimai, susiję su asmeniniais santykiais, iš esmės yra tokie, kurie kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų. Be to, vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Dėl to galimi atvejai, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė E. Ž. ir atsakovas UAB „Resource development group“ 2006 m. kovo 23 d. sudarė preliminariąją 1/9 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys susitarė, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo kaina – 33 000 Lt, o pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2006 m. gegužės 5 d. Nurodyta suma E. Ž. buvo sumokėta (t. 1, b. l. 13-14). Vėliau UAB „Resource development group“ buvo informuota, kad E. Ž. jai neparduos žemės sklypo (t. 1, b. l. 15). E. Ž. dėl žemės sklypo pardavimo reikalų buvo įgaliojusi V. M. , vėliau įgaliojimą panaikino, be to, UAB „AR 10“, kaip bendraturčiui, buvo pranešta apie ketinimą parduoti žemės sklypą. E. Ž. 2006 m. kovo 23 d. paprastuoju vekseliu įsipareigojo grąžinti UAB „Resource development group“ 366 000 Lt sumą iki 2006 m. gegužės 6 d. (t. 1, b. l. 27, 72). Notarė J. D. 2006 m. gegužės 11 d. išdavė vykdomąjį įrašą iš E. Ž. išieškoti vekselio turėtojo UAB „Resource development group“ naudai nesumokėtą vekselio sumą - 366 000 Lt (t. 1, b. l. 26). UAB „Resource development group“ kitoje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais E. Ž. siekė patvirtinti 2006 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, o nesant tam pagrindo, - priteisti iš E. Ž. sumokėtą kainą – 33 000 Lt bei sutartimi sulygtas netesybas – 33 000 Lt (t. 1, b. l. 88-92). Šiaulių apygardos teismas 2008 m. vasario 20 d. sprendimu (šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs) kitoje civilinėje byloje Nr. 2-231-71/2008 priteisė tos bylos ieškovui UAB „Resource development group“ iš E. Ž. 33 000 Lt skolą, 1 650 Lt baudą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje UAB „Resource development group“ ieškinį atmetė. Šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad UAB „Resource development group“ buvo žinoma, kad E. Ž. neturi bendraturčių atsisakymo nuo pirmenybės teisės pirkti jos žemės sklypo dalį. E. Ž. negalėjo iš anksto numatyti, kad bendraturtis (UAB „AR 10“) pasinaudos įstatymo numatyta pirmenybės teise pirkti jos žemės sklypo dalį. UAB „Resource development group“, būdama verslininku, turėdama patirties nekilnojamojo turto sandorių sudaryme ir pateikdama E. Ž. , kuri teisiškai neišprususi, iš anksto paruoštą preliminariosios sutarties šabloną bei nustatydama terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, galėjo ir privalėjo numatyti, kad žemės sklypo atidalinimo procedūros, atsakymų gavimas iš bendraturčių pasinaudoti pirmenybės teise pirkti žemės sklypo dalį, per tokį trumpą laiką neįmanomi. UAB „Resource development group“, veikdama nekilnojamojo turto versle, turėjo ir privalėjo susipažinti su registro duomenimis, įvertinti aplinkybę, kad E. Ž. yra nekilnojamojo turto bendraturtė, todėl sudarant sandorį bus saistoma ir kitų bendraturčių valios. UAB „Resource development group“, nepasibaigus preliminariosios sutarties terminui, 2006 m. balandžio 7 d. jau inicijavo bylą teisme. UAB „Resource development group“ veiksmai, teismo nuomone, buvo nukreipti tikslu išvaržyti E. Ž. priklausantį turtą, jį padaryti neprieinamą ir tokiu būdu apeiti bendrosios dalinės nuosavybės imperatyvias normas. UAB „Resource development group“ neįrodė, kad patyrė realius nuostolius - negavo pajamų dėl E. Ž. neteisėtų veiksmų. E. Ž. veiksmai rodo, kad ji nevengė ir neatsisakė vykdyti preliminariosios sutarties sąlygų, ir tai rodo, kad ji juos atliko tinkamai, dėl jos veiksmų UAB „Resource development group“ nepatyrė nuostolių. UAB „Resource development group“ 2006 m. kovo 23 d. sudarydama preliminariąją sutartį su E. Ž. , sutarties 7 punkte numatė baudą – 100 procentų sandorio vertės, jeigu pardavėja neįvykdys savo įsipareigojimų ir neparduos žemės sklypo. Teismas sumažino prašomą priteisti preliminariojoje sutartyje numatytą baudą ir priteisė ją 5 procentų dydžio (t. 1, b. l. 182-187). Kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, todėl jų nereikia įrodinėti, jos yra privalomos nagrinėjant šią bylą (CPK 182 str. 2 p.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nurodė, kad E. Ž. ir UAB „Resource development group“ yra tiesioginiai ginčo vekselio teisinio santykio dalyviai, kad E. Ž. išduotas vekselis siejamas su ginčo šalių 2006 m. kovo 23 d. sudaryta preliminariąja žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tiek preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, tiek vekselio išdavimas datuojami ta pačia diena – 2006 m. kovo 23 d. Šių sandorių sudarymas tą pačią dieną, atsižvelgiant į jų turinį, leidžia daryti išvadą, jog UAB „Resource development group“ iš pat pradžių turėjo abejonių, ar E. Ž. įvykdys preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be to, minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad UAB „Resource development group“ buvo žinoma, jog E. Ž. neturi bendraturčių atsisakymo nuo teisės pirkti žemės sklypo dalį, kad UAB „Resource development group“ veiksmai buvo nukreipti tikslu išvaržyti E. Ž. priklausantį turtą (CPK 182 str. 2 p.), leidžia teisėjų kolegijai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Resource development group“ siekė užsitikrinti galimybę įgyti nuosavybėn žemės sklypo dalį vekselio pagalba.

Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys yra tiesioginiai vekselio teisinių santykių dalyviai, todėl ieškovė turi teisę reikšti atsakovui prieštaravimus dėl įsipareigojimų pagal vekselį, remdamasi asmeniniais santykiais. Teisėjų kolegijos manymu, pats UAB „Resource development group“ siekis įsigyti E. Ž. priklausantį žemės sklypą laikytinas sąžiningu, tačiau būdai, kuriuos atsakovas panaudojo siekdamas įsigyti žemės sklypą ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, laikytini nesąžiningu veikimu ieškovės nenaudai. Ta aplinkybė, kad vekselio išrašymo data sutampa su preliminariosios sutarties sudarymo diena, pati savaime vekselio nedaro negaliojančiu, tačiau leidžia teigti, jog sudarant preliminariąją sutartį ieškovė apskritai negalėjo įsipareigoti atlyginti atsakovo nuostolius sutarties neįvykdymo atveju, kadangi tuo metu tik prasidėjo šalių nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino eiga. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovas UAB „Resource development group“, jau sudarydamas preliminariąją sutartį turėjo abejonių, jog ieškovė įvykdys šią sutartį, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog vekselyje nurodyta neteisinga jo išdavimo data. Bylos įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismui padarius pagrįstą išvadą, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė ieškovės nenaudai, nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvais, jog ieškovė nepagrįstai siekia išvengti prievolės vykdymo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas nesiėmė priemonių nustatyti visas bylos aplinkybes. Pagal CPK nuostatas kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). CPK 179 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais. Ši byla nėra priskirtina šeimos, darbo, bankroto ar ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinoms byloms, kuriuose teismas turi būti aktyvus bei turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešojo intereso gynimu, o teismas nėra įrodinėjimo subjektas, jis tik įvertina šalių pateiktus įrodymus, todėl apelianto motyvas dėl teismo pasyvumo renkant įrodymus atmestinas.

Teisėjų kolegija neturi objektyvių įrodymų, kad dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ieškovė E. Ž. sukėlė atsakovui UAB „Resource development group“ žalingas pasekmes, todėl derybose dėl nuostolių atlyginimo esą sutiko laisva valia išduoti vekselį. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. vasario 20 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-231-71/2008 nustatė, kad UAB „Resource development group“, reikšdama reikalavimą atlyginti nuostolius, neįrodė jų atsiradimo dėl E. Ž. veiksmų, be to, teismas už E. Ž. įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą priteisė grąžinti sumokėtą 33 000 Lt sumą bei priteisė 1 650 Lt baudą (t. 1, b. l. 182-187). Tokiu būdu, teismo tvarka jau yra išspręstas kompensacijos už preliminariąja sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdymą atlyginimo klausimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog viso 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė – 6 300 000 Lt. Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad sklypo 1/9 dalies bendrojoje nuosavybėje vieno aro vertė gali būti apie 30 procentų žemesnė, nei nustatyta viso sklypo vieno aro (neskaidomo dalimis) vertė (t. 1, b. l. 154). E. Ž. ir UAB „Resource development group“ preliminariojoje sutartyje buvo sutarę, jog žemės sklypo 1/9 dalis bus parduota už 33 000 Lt. Šių aplinkybių pagrindu dėl žemės sklypo 1/9 dalies vertės, dėl kurios šalys sutarė pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, vekselyje nurodyta skolinio įsipareigojimo suma - 366 000 Lt - kelia pagrįstų abejonių, nes neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija pripažįsta neįrodytais apelianto argumentus, jog neįvykus numatytam pirkimo-pardavimo sandoriui vekselio išdavimo pagrindu esą buvo sutarta dėl E. Ž. mokėtinos kompensacijos pirkėjui UAB „Resource development group“. Dar kartą pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo sprendimu apskritai nebuvo nustatyti sklypą įsigyti ketinusios UAB „Resource development group“ nuostoliai.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2006 m. gruodžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-301 (06) nurodyta, kad rankraštinius įrašus ginčo paprastajame vekselyje parašė E. Ž. . Rankraštinius įrašus E. Ž. parašė būdama neįprastos būsenos (pvz., susijaudinus, nusilpus nuo ligos, nušalus, dėl rankos traumos, girtumo ar kitokio apsvaigimo, psichinės ar nervinės ligos ir kt.), bet kokia tai būsena - nustatyti negalima (t. 1, b. l. 111-113). E. Ž. tiek ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad vedant derybas dėl žemės sklypo pardavimo ji buvo girdoma alkoholiniais gėrimais, kad ginčo vekselį pasirašė būdama girta, kad nepamena, kaip pasirašė tokį vekselį (t. 1. b. l. 189-190). Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad negalima atmesti galimybės, jog ieškovė savo atlikto veiksmo – vekselio pasirašymo galėjo nesuvokti. Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes bei įgalintų daryti išvadą, jog E. Ž. , pasirašydama vekselį, suvokė savo veiksmų turinį ir pasekmes. Ta aplinkybė, jog pati E. Ž. pasirašė 366 000 Lt vertės vekselį UAB „Resource development group“ naudai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuoto fakto, jog iš tikrųjų vekselis galėjo būti pasirašytas nesant laisvos ir neiškreiptos įsipareigojimus pagal tokį skolos dokumentą prisiimančio asmens valios (CK 1.89 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad UAB „Resource development group“, įgydama iš E. Ž. ginčo vekselį 366 000 Lt sumai, buvo nesąžininga, tokiu būdu siekė užsitikrinti bet kokią galimybę įgyti nuosavybėn ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį, o išgaudama vekselį tyčia veikė E. Ž. nenaudai. Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nebuvo susiformavę objektyvaus turinio teisiniai santykiai, kurių pagrindu reikėjo išduoti tokį ginčo vekselį, taip pat, kad ginčo vekselį ieškovė išrašė nelaisva ir iškreipta valia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino negaliojančiu ginčijamą 2006 m. kovo 23 d. paprastąjį vekselį, panaikino šio vekselio turėtojo UAB „Resource development group“ naudai 2006 m. gegužės 11 d. notaro padarytą vykdomąjį įrašą, taip pat įpareigojo atsakovą UAB „Resource development group“ grąžinti be pagrindo įgytą vekselį ieškovei.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimu kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl tarp tų pačių šalių susiformavusių teisinių santykių, nukreiptų realizuojant ketinimus sudaryti konkretų sandorį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, taip pat teismo posėdyje jo atstovų išdėstyti motyvai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Netenkinant apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo iš jo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Resource development group“ į valstybės biudžetą 13,60 Lt (trylika litų ir 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.