- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-338-376-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Pavelas Frolovas, Zenonas Birštonas
- Nuteistasis
- I. B.
- Nukentėjusysis
- Vidmantui J
Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-376/09
Teiseja Liudmila Kuzmickiene Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2009 m. kovo 27 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliecio, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusio, pensininko apeliacini skunda del Zarasu rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius baudžiamaji nusižengima, numatyta LR BK 178 str. 4 d. ir nuteistas viešaisiais darbais trims menesiams, ipareigojant nuteistaji neatlygintinai dirbti po 20 valandu per menesi visuomenes labui.
Aprašomoji dalis
nustate:
I. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsejo menesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Zarasu r., Suvieko sen., Kamariškiu k., iš žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausancio V. J. B. pagrobe 0,172 m³ ažuolines malkines medienos 14,62 Lt vertes (vieno m³ vidutine rinkos kaina 85,00 Lt), 0,171 m³ drebulines malkines medienos 11,11 Lt vertes (vieno m³ vidutine rinkos kaina 65,00 Lt), 1,262 m³ padarines drebulines medienos 189,30 Lt vertes (vieno m³ vidutine rinkos kaina 150,00 Lt), viso padarydamas nukentejusiajam V. J. B. 215,03 Lt turtine žala, tai yra padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. B. apeliaciniu skundu prašo teismo nutraukti jam byla ir baigti ši persekiojima. Nurodo, kad nuosprendis neteisetas, todel turi buti panaikintas. Jis paeme du medžius, kurie keleta menesiu gulejo nuleisti bebru, jie buvo ant važiuojamosios kelio dalies, ju niekas neeme. Šie medžiai gulejo ant valstybines žemes, o ne ant žemes, kuri priklauso Vidmantui J. B.. Tai aiškiai matesi ant ribu, žyminciu V. J. B. žeme. Žinodamas, kad daug medžiu, nuleistu bebru, valstybineje žemeje puna ir dergia gimtine, jis juos paeme ir nuveže pas J. T., kuris jam supjove šiuos medžius. Tyrimo metu ir teismo metu jis praše išsiaiškinti, iš kur išvežta mediena, taciau tai nebuvo padaryta. Niekas jam neparode sklypu planu, jis nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir dabar dar nemate sklypo plano. Teismas nuosprendyje konstatavo ir rašo tai, kas jam naudinga. Teisme jis teige ir dabar teigia, kad ribos buvo matyti, medžiai buvo valstybineje žemeje. Nors teismo nuosprendyje teigiama, kad jis nežinojo kam priklauso tas žemes sklypas. Jis tuo buvo isitikines. Savo 2008-10-23 prašyme teismui nurode, kad pagal jo duomenis ši mediena buvo ne iš V.J. B. žemes sklypo, o iš valstybinio miško. Jis šias ribas nufotografavo, kur aiškiai matesi, kad šie kelmai yra valstybineje žemeje. Nuo vieno kelmo buvo 5,4 metro, o nuo kito – 5,9 metro. Po keliu dienu šios ribos buvo perkeltos toliau, kad ši žeme priklauso lyg tai V.J. B.. Policija, sužinojusi iš teismo apie šiuos akivaizdžius irodymus, informavo V.J. B. ir šis savavališkai perkele šias ribas. Jis vel nufotografavo šiuos kuolus, jie jau buvo perkelti už 16 metru, pagal šias ribas jau šie kelmai buvo V.J. B. žemeje. Prašo paskirti papildoma tyrima, reikalui esant, paskirti ekspertize del žemes sklypo ribu klastojimo, toks nukentejusysis už tai turi buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben pagal LR BK 236 str. 2 d. Jo irodymai ir liudytoju parodymai, kurie buvo jo naudai, buvo vertinami pažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, ivertinti iškraipant ju prasme, atsietai vienas nuo kito, nenurodant motyvu, paaiškinanciu, kodel atmetama. Vertindamas jo ir liudytoju, kurie liudijo jo naudai, parodymus, teismas ivairiais budais stengesi sumenkinti ju reikšme ir patikimuma, neatsižvelgdamas i tai, kad išvadas butina pagristi. Liudytoju, liudijusiu jo naudai, net parodymai neužrašyti ir nepagrista, kodel jie buvo atmesti. Teismas neanalizavo prieštaravimu, kodel ši mediena visai menkaverte, jau gulejusi ilga laika, pramirkusi ir pradejusi puti. Tokios specialistu išvados gali buti tendencingos jo atžvilgiu, kadangi jis daug raše skundu del Zarasu rajono prokuraturos ir rajono policijos veiklos ir jam nuolat keršijo. Prieš pora metu fabrikavo byla, paskui, kai to padaryti nepavyko, išsiunte administracinei komisijai, ten dar bande nubausti, taciau teismuose jis buvo išteisintas. Jis reikalauja, kad butu padaryta šios medienos ekspertize, ji kainuoja ne daugiau 60-80 Lt. Specialistu vertinimas, kad šios medienos verte yra 215,08 Lt, aiškiai viršytas specialiai, kad patraukti ji baudžiamojon atsakomybem. Jis nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo supažindintas su pažyma apie minetos medienos vidutine rinkos kaina.
Teismas neivertino P. T. ir J. T. parodymu. Nera irašyta šiu liudytoju parodymu, jie dingo. Nuosprendyje nera pažymeta, kada šie liudytojai sake, kad mediena buvo imirkusi, didele dalis supuvusi. Mano, kad tai buvo atlikta samoningai, kad tik ji nuteisti. Nuosprendžio skaitymo metu saleje nebuvo vertejo, jis daugelio momentu gerai nesuprato ir papraše, kad butu jam vertejas, bet jam buvo atsakyta, kad jam nuosprendis bus išsiustas rusu kalba, tai kam tada reikejo ji ir kitus dalyvius kvieti i posedi, galejo išsiusti nuosprendi ir butu viskas. Del to buvo pažeistos jo teises i gynyba.
Teismo sprendime užrašyta, kad posedžio verteja A. M., o nuosprendi verte ir pasiraše kitas vertejas. 2008 m. spalio 14 d. Zarasu rajono apylinkes teismo teisejos N. S. isakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 4 d. ir jam paskirta 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda, o Zarasu rajono apylinkes teismo teisejos Liudmilos Kuzmickienes nuosprendžiu už tai buvo nuteistas viešaisiais darbais trims menesiams, ipareigojant ji neatlygintinai dirbti po 20 valandu per menesi visuomenes labui. Jo materialine padetis nera gera, jis yra pensininkas, užsienio valstybeje gyvenantiems vaikams moka alimentus, kurie sudaro didele dali jo pensijos, kad pramisti, jis yra individualios imones savininku, turi problemu del sveikatos, del ko ne visa fizini darba gali dirbti. Taciau teismo posedyje niekas tuo nesidomejo. Nei baudžiamasis isakymas, nei teismo nuosprendis neatitinka protingumo kriteriju, jie priimti neisigilinus i bylos esme, o yra susidorojimo irankis su žmogumi, kuris kovoja už tiesa ir teisinguma, nevisapusiškai ištyre ir ivertino byloje esancius duomenis, del to nenustate reikšmingu bylai aplinkybiu, taip pat nesant irodymu, konstatavo jo kalte. Bausmes paskyrimas, ypac viešuju darbu, tai stengimasis visais imanomais budais pažeminti jo, VRM sistemos pensininko, varda ir autoriteta.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokuroras ir nukentejusysis – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga bei nuteistojo apeliacini skunda, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel ji naikinti apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis paeme du bebru nuleistus medžius, kurie buvo ant važiuojamosios kelio dalies, ju niekas neeme. Šie medžiai gulejo ant valstybines žemes, o ne ant Vidmantui J. B. priklausancios žemes. Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kadangi baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog bebru nugraužti medžiai buvo ant V.J. B. priklausancios žemes. Tai patvirtinta byloje esantis 2008-10-08 ivykio vietos apžiuros protokolas, kuriame užfiksuoti bebru nugraužti medžiu kelmai (b.l. 7-13); paveldejimo teises liudijimas pagal istatyma, kuriame nurodyta, kokius žemes sklypus paveldejo V.J. B., tame tarpe ir 4,1200 ha žemes sklypa, esanti Kamariškiu k., Zarasu r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rasti bebru apgraužti medžiu kelmai (b.l. 18); nekilnojamojo turto registro pažymejimas (b.l. 19-21); žemes sklypo planas (b.l. 22), taip pat paties nukentejusiojo V.J. B. apklausos protokolas (b.l. 15). Nuteistasis nurodo, kad jis nufotografavo šias sklypo ribas, kur buvo pastatytas riboženklis, iš kurio buvo matyti, kad žeme, iš kurios jis nuveže bebru apgraužtus medžius, yra valstybine, o veliau šis riboženklis buvo perkeltas. Taciau kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo argumentus, kadangi nepaisant to, kurioje vietoje buvo riboženklis, bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad mediena buvo išvežta butent iš V.J. B. priklausancio žemes sklypo. Net ir tuo atveju, jei I. B. buvo isitikines, kad mediena išveže iš valstybines žemes, neduoda pagrindo laikyti, kad jo veiksmai, pagrobiant iš ne jam priklausancio žemes sklypo mediena, butu pateisinami. Jei žeme butu priklausiusi valstybei, tai neeliminuotu I. B. kaltes del jam inkriminuoto nusikaltimo, kadangi tuomet nukentejusiuoju butu pripažinta valstybe. Patys nuteistojo argumentai, kad jis išveže iš miško bebru nuleistus medžius, teismui pagristai leidžia daryti išvada, kad nuteistasis padare jam inkriminuota baudžiamaji nusižengima, numatyta LR BK 178 str. 4 d. Nuteistojo argumentai, kad jam nebuvo parodyti sklypu planai, jis nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, neduoda pagrindo laikyti neteisetu ir nepagristu pirmosios instancijos teismo nuosprendi. I. B. turejo gyneja, pranešant I. B. apie itarima del baudžiamojo nusižengimo padarymo bei apklausiant ji itariamuoju, dalyvavo gynejas ir vertejas. Todel nuteistojo argumentai, kad jis nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nelaikytini pagristais, kadangi tiek pats I. B., tiek jo gynejas turejo galimybe susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasirengti tinkamai gynybai. Be to, kaip matyti iš itariamojo I. B. apklausos protokolo, jis protokole savo ranka paraše, kad nežinojo, jog šie du medžiai priklauso B. Jis patvirtino, kad paeme šiuos rastus, savo kalte pripažino pilnai. Todel visiškai nepagristi nuteistojo apeliaciniame skunde išdestyti argumentai, kuriame jis nurode, kad mediena buvo paimta iš valstybines žemes, o ne V.J. B. priklausancios žemes, nes jis, apklaustas itariamuoju, pats jau buvo pareiškes, kad nežinojo kam priklause mediena. Nuteistasis prašo paskirti papildoma tyrima, reikalui esant paskirti ekspertize del žemes sklypo ribu klastojimo, taciau toks nuteistojo prašymas laikytinas visiškai nepagristu, kadangi, kaip jau mineta, bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad mediena buvo pagrobta iš V.J. B. priklausancio žemes sklypo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo irodymai ir liudytoju parodymai, kurie buvo jo naudai, buvo vertinami pažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, ivertinti iškraipant ju prasme, atsietai vienas nuo kito, nenurodant motyvu, paaiškinanciu, kodel atmetama. Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes baudžiamosios bylos medžiaga, tame tarpe ir liudytoju P. T. ir J. T. parodymus, teisetai ir pagristai padare išvada, kad nuteistasis padare jam inkriminuota baudžiamaji nusižengima. Mineti liudytojai nei patvirtino, nei paneige I. B. svetimo turto pagrobimo fakto, jie net nežinojo iš kam priklausancio žemes sklypo buvo atvežti medžiai, tik patvirtino, kad jie iš I. B. jiems atvežtos medienos išpjove lentas. Todel nera pagrindo teigti, kad minetu liudytoju parodymai pirmosios instancijos teismo buvo ivertinti iškraipant ju prasme. Nuteistasis nurodo, kad mediena buvo menkaverte, jau gulejusi ilga laika, pramirkusi ir pradejusi puti, o specialistu išvados del medienos vertes yra tendencingos. Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo argumentus, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, iš pagrobtos medienos liudytojai P. T. ir J. T. išpjove lentas, kurios buvo rastos pas I. B. ukiniame pastate (2008-10-08 daiktu apžiuros protokolas su fotonuotraukomis, b.l. 29-34). Todel teigti, kad mediena buvo menkaverte ir pradejusi puti, neatitinka tikroves. Byloje esancioje Valstybines imones Zarasu mišku uredijos 2008-10-09 pažymoje yra tiksliai nurodyta, kokia vidutine reali malkines drebules, malkines ažuolo ir padarines (grynos) drebulines medienos kubinio metro rinkos kaina (b.l. 39). Vadovaujantis šia specialistu pažyma, buvo nustatyta pagrobtos medienos rinkos kaina, kuria pirmosios instancijos teismas apskaiciavo ir nuosprendyje nurode kaip 215,03 Lt vertes nukentejusiojo V.J. B. turto pagrobima. Netiketi specialistu pažymoje nurodytomis minetos medienos rinkos kainomis, nera jokio pagrindo. Nuteistasis nurodo, kad specialistu vertinimas, jog medienos verte yra 215,08 Lt, aiškiai viršyta specialiai, kad patraukti ji baudžiamojon atsakomyben. Taciau tokie nuteistojo argumentai laikytini visiškai nepagristais, nepaneigiantys specialistu išvados del medienos nustatytos rinkos vertes teisingumo. Nuteistojo nurodytos aplinkybes, kad jam yra keršijama del jo rašomu skundu del Zarasu rajono prokuraturos ir rajono policijos veiklos, nera pagristos byloje esanciais duomenimis, be to, nuteistasis net neivardijo konkretaus asmens, kuris, jo manymu, jam už kažka keršija. Nuteistojo reikalavimas padaryti medienos ekspertize, nes mediena kainuoja ne daugiau 60-80 Lt, laikytinas nepagristu, nes pagrobtos medienos kaina apskaiciuota vadovaujantis specialistu pateiktais duomenimis apie medienos rinkos kainas, todel atmestinas.
Nuteistasis nurodo, kad teismas neivertino P. T. ir J. T. parodymu, nera irašyta šiu liudytoju parodymu, jie dingo. Kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais, nes kaip matyti iš 2008-01-17 teisiamojo posedžio protokolo (b.l. 77-81), buvo apklausti abu mineti liudytojai, ju parodymai buvo užfiksuoti. Todel nera pagrindo teigti, kad teismas neiraše šiu liudytoju parodymu ir jie kažkur dingo. Jei nuteistasis nesutiko su teisiamojo posedžio protokole užfiksuota informacija, jis turejo teise teikti teismui pastabas del mineto protokolo, taciau tokiu duomenu, kad nuteistasis kreiptusi i teisma del netinkamai surašyto protokolo, byloje nera. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendžio skaitymo metu saleje nebuvo vertejo, jis daugelio momentu gerai nesuprato ir papraše, kad jam butu vertejas, bet jam buvo atsakyta, kad nuosprendis bus išsiustas rusu kalba. Del šios priežasties buvo pažeistos jo teises i gynyba. Kolegija sprendžia, kad nebuvo pažeistos nuteistojo teises i gynyba, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis turejo gyneja, atliekant procesinius veiksmus taip pat dalyvavo vertejas, teismo posedžio metu taip pat dalyvavo vertejas. Be to iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam nuosprendis buvo išverstas i jam suprantama rusu kalba ir iteiktas kita diena po nuosprendžio paskelbimo 2008-12-30 (b.l. 89).
Nuteistojo nurodytos aplinkybes, kad teismo sprendime užrašyta, jog posedžio verteja A. M., o nuosprendi verte ir pasiraše kitas vertejas, neduoda pagrindo laikyti, kad buvo pažeisti LR BPK reikalavimai. Istatymas nedraudžia teismo posedžio metu dalyvauti vienam vertejui, o nuosprendi versti kitam vertejui. Be to, vertejas J. K., vertes teismo nuosprendi i rusu kalba, be kita ko, dalyvavo ir apklausiant I. B. itariamuoju, šiam vertejui nuteistasis nebuvo pareiškes nušalinimo, todel nera pagrindo teigti, kad buvo pažeistos nuteistojo teises.
Nuteistasis nurodo, kad 2008-10-14 Zarasu rajono apylinkes teismo teisejos N. S. isakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 4 d. ir jam paskirta 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda, o Zarasu rajono apylinkes teismo teisejos Liudmilos Kuzmickienes nuosprendžiu už tai buvo nuteistas viešaisiais darbais trims menesiams, ipareigojant ji neatlygintinai dirbti po 20 valandu per menesi visuomenes labui. Nurodo, kad jo materialine padetis nera gera, jis yra pensininkas, užsienio valstybeje gyvenantiems vaikams moka alimentus, kurie sudaro didele dali jo pensijos, kad pramisti, jis yra individualios imones savininku, turi problemu del sveikatos, del ko ne visa fizini darba gali dirbti. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 49), paskelbimo itariamajam apie galimybe kreiptis i teisma del proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju isakymu 2008-10-09 protokole užfiksuota, kad I. B. sutiko su tokia galimybe užbaigti procesa baudžiamuoju isakymu, sutiko sumoketi 390 Lt bauda, todel Zarasu rajono apylinkes teismas 2008-10-14 prieme baudžiamaji isakyma, kuriuo pripažino I. B. kaltu pagal LR BK 178 str. 4 d. ir paskyre jam 3 MGL (390 Lt) bauda (b.l. 54). Taciau nuteistasis, nesutikdamas su baudžiamuoju isakymu, 2008-10-23 pateike Zarasu rajono apylinkes teismui prašyma nutraukti baudžiamaja byla del mažareikšmes veikos. Taigi, I. B. pateikus prašyma teismui, baudžiamasis isakymas, kaip numatyta LR BPK 422 str. 2 d., neigijo teisines galios. Tokiu budu nuteistasis neigijo pareigos moketi bauda pagal virš mineta baudžiamaji isakyma. Pirmosios instancijos teismas, pripažines I. B. kaltu pagal LR BK 178 str. 4 d., nuteise ji pacia švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausme – viešaisiais darbais, o ne skyre jam bauda. Todel nuteistojo argumentai, kad jo materialine padetis nera gera, neturi reikšmes skundžiamo teismo nuosprendžio teisetumui ir pagristumui, nes teismo nuosprendžiu jam yra paskirta ne bauda, o viešieji darbai. Nuteistasis nurodo, kad jis turi sveikatos problemu, del ko ne visa fizini darba gali dirbti. O pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam viešuosius darbus, nesiaiškino šiu aplinkybiu, be to, pažemino jo, kaip VRM sistemos pensininko, varda ir autoriteta. Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo argumentus, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausme, atsižvelge i tai, kad jis padare baudžiamaji nusižengima, del padaryto gailejosi, anksciau neteistas, yra pensininkas, žala nukentejusiajam atlyginta, todel teisetai ir pagristai paskyre I. B. bausme – viešuosius darbus, t.y. straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausme. Tai, kad nuteistasis turi sveikatos problemu ir ne visa fizini darba gali dirbti, neduoda pagrindo laikyti neteisetu ir nepagristu teismo nuosprendi del jam paskirtos bausmes rušies, kadangi viešuju darbu paskyrimas nereiškia, kad nuteistasis tures dirbti sunku fizini darba. Atkreiptinas demesys, kad nuosprendi vykdanti institucija asmeniui, nuteistam viešaisiais darbais, viešuju darbu pobudi, trukme per diena bei darbo salygas parenka individualiai, atsižvelgiant i nuteistojo sugebejimus ir sveikatos bukle. Tai, kad del I. B. paskirtos bausmes – viešuju darbu - žeminamas jo, kaip VRM sistemos pensininko vardas ir autoritetas, kolegija nelaiko tokiu argumentu pagristais, nes nepaisant to, kuo anksciau nuteistasis dirbo, prieš istatyma visi asmenys lygus, todel bet kuriam nusikaltusiam asmeniui gali buti skiriama inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausme. Todel nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jam neteisetai ir nepagristai buvo paskirta bausme – viešieji darbai, nelaikytini pagristais.
Kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes baudžiamosios bylos medžiaga, teisetai ir pagristai I. B. pripažino kaltu padarius baudžiamaji nusižengima, numatyta LR BK 178 str. 4 d. ir paskyre jam adekvacia bausme. I. B. paskirta bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus.
Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad Zarasu rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel naikinti ji apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo I. B. apeliacini skunda atmesti.
Nutartis yra galutine ir neskundžiama.