- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-736-290-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- L. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, išteisintajam L. P., jo gynėjai Kristinai Česnauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str.1 d. išteisintas nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
L. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. tuo, kad jis 2006-11-08 apie 05²¹ val. AB „DnB NORD bankas“ mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą A. Z. vardu, įdėjo į AB „DnB Nord bankas“ bankomatą, esantį prekybos centre „Šilas“, A. Baranausko g. 26, Kaune, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis - PIN kodą, taip pateikė melagingas žinias, kad jis yra A. Z., bei užvaldė 20 Lt. grynųjų pinigų, tokiu būdu panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 str. l d.
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-09-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo L. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 214 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Priteisti nukentėjusiajai A. Z. civilinį ieškinį 40 litų. Apelianto teigimu, teismas nesiėmė jokių priemonių nuodugniai ir išsamiai ištirti visus įrodymus, pašalinti prieštaravimus ir todėl padarė neteisingą išvadą ir priėmė nepagrįstą nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismo posėdyje nustatytų aplinkybių, L. P. veikoje buvo nustatyti visi požymiai, kurie reikalingi baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. kilti.
Teismas sistemiškai neįvertino pačios specialisto išvados. Teismas neatsižvelgė į tai, kad specialisto išvadoje nurodoma, jog požymių sutapimai esmingesni, o skirtumai nežymūs ir juos galima paaiškinti skirtingų vaizdų kontūrų ryškumu, todėl galima daryti tikėtiną išvadą, kad iš banko „DnB Nord“ pateiktose nuotraukose, yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo – L. P.. Teismas, priimdamas nuosprendį, šių aplinkybių nevertino. Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, kad kaltinamojo L. P. parodymai nenuoseklūs, jis juos keitė, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis tokius parodymus davė siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir tokie prieštaringi jo parodymai negali būti vertinami patikimais duomenimis. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į paties kaltinamojo L. P. asmenybę, jis praeityje teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, atliekamuose šešiuose ikiteisminiuose tyrimuose jam pateikti pranešimai apie įtarimą, paskirtos kardomosios priemonės. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrindė jų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, tuo pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatas, dėl ko išteisinamojo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės prašymą apeliacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad prokuroro apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Įvertinusi bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti L. P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir jį pagrįstai išteisino nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad L. P. pateiktas kaltinimas buvo grindžiamas vieninteliu objektyviu įrodymų šaltiniu - Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada. Joje nurodoma: atlikus portretinį tyrimą nustatyta, kad tikėtina, jog iš banko „DnB Nord“ pateiktose nuotraukose, padarytose bankomato vaizdo stebėjimo sistemos ir lyginamajam tyrimui pateiktose nuotraukose, kuriose nufotografuotas L. P., užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo. Taigi, šis rašytinis dokumentas kategoriškos išvados, kad prie bankomato užfiksuotas asmuo yra kaltinamasis, neduoda. Apelianto argumentas, jog teismas padarė klaidingą išvadą, nes sistemiškai neįvertino pačios specialisto išvados, o rėmėsi tik jos rezoliucine dalimi, yra visiškai nepagrįstas, nes būtent galutinė išvada logiškai seka iš aprašomosios dalies turinio. Analizuojant ir pačią specialisto išvados aprašomąją dalį matyti, kad buvo nustatyta tiek sutapimų, tiek ir skirtumų tarp pateiktų tirti atvaizdų, dėl ko, apibendrinant tyrimo rezultatus, specialistas ir negalėjo duoti kategoriškos ir vienareikšmės išvados – ar prie bankomato buvo būtent L. P., ar ne. O visos abejonės privalo būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Taip pat visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog kaltinamojo kaltę įrodo ir paties kaltinamojo prieštaringi parodymai bei tai, kad jis praeityje teistas ir dar vyksta jo atžvilgiu kiti ikiteisminiai tyrimai. Įtariamojo ir kaltinamojo teisė atsisakyti duoti parodymus ar duoti melagingus parodymus įtvirtinta įstatymuose ir tai jokiu būdu negali būti vertinama kaip jo kaltės patvirtinimo įrodymas. Kaltinamojo teistumai bei jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai taip pat gali būti vertinami tik kaip jį charakterizuojanti, o ne kaltę įrodanti, medžiaga.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, iš tiesų yra akivaizdu, kad konkrečių ir neginčijamų įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių, jog L. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nėra. O nesant objektyvių ir neginčijamų kaltės įrodymų, priimti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.