- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-20
- Bylos Nr.
- 2-903-450/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- G. Š., S. L. Š.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- AB banko „Hansabankas“, Palangos miesto notarų biuro
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovams G. Š. , S. L. Š. , jų atstovams adv. Deividui Poškui, Snieguolei Šermukšnei, atsakovui A. V. , jo atstovui adv. Kęstučiui Ragaišiui, trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ atstovui Ryčiui Paškauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. Š. , S. L. Š. ieškinį atsakovui A. V. , tretieji asmenys AB bankas „Hansabankas“, Palangos miesto notarų biuro notaras Romualdas Stankaitis dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašo pripažinti negaliojančia sutartį, sudarytą 1994-01-10 tarp S. L. Š., G. Š. ir A. V. , šios sutarties priedą-papildomą sutartį, sudarytą 1994-02-12, taip pat pripažinti negaliojančia 1997-05-19 tarp tų pačių šalių sudarytą paskolos sutartį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai paaiškino, kad 1994 metais įsigijo namų valdą Maironio g. 34, Palanga, ir nusprendė atlikti rekonstrukciją, įrengti svečių namus. Rekonstrukcija pradėta 1994 m. rugsėjo mėn., pagrindiniai darbai baigti 1995 m. birželio mėn. Tuo tikslu iš AB banko Ūkio bankas Kėdainių skyriaus jie 1995-09-16 paėmė kreditą. Nesėkmės vykdant verslą Rusijoje bei labai didelės banko palūkanos [30 procentų] privertė ieškovus ieškoti pirkėjo parduoti daliai įsigytos namų valdos. Kredito suma su palūkanomis 1996 metų gegužės mėnesį buvo 593337,00 Lt. 1996 m. gegužės mėnesio pradžioje Palangos nekilnojamojo turto agentūra „Princas“ pristatė atsakovą A. V. , ieškovai su juo susipažino. Su A. V. buvo susitarta, kad A. V. pirks savo sūnui T. V. ieškovams priklausančios namų valdos dalį. Tuo tikslu, 1996-05-08 buvo pasirašyta sutartis, kurioje šalys susitarė, kad pirkėjas, padengdamas Pardavėjo 595337 Lt kreditą Lietuvos komercinio Ūkio banko Kėdainių skyriuje šiuo savo veiksmu tuo apmoka Pardavėjui už namų valdos, esančios Palangoje, Maironio g. 34, dalį. 1996 m. gegužės 9 d. A. V. iš savo sąskaitos padengė 595336,90 litų S. Š. paskolą, už kurią buvo įkeistas gyvenamasis namas, esantis Palangos m., Maironio g. 34. A. V. (ar jo sūnus T. V. ) tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo 1996 m. gegužės 16 d. sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčių registre, todėl sutartys neteko galios. 1997 metų gegužę A. V. galutinai nusprendė atsisakyti pirkinio ir pareikalavo grąžinti 595337,00 Lt pinigų sumą, kuri buvo pervesta bankui. A. V. teigimu, jis jau buvo investavęs 84481,00 Lt į namų valdos apdailos darbus, tokiu būdu skolos suma sudarė 680818 Lt. Ieškovai neturėjo galimybės grąžinti A. V. pinigų, todėl sutarė, kad 680818,00 Lt skolą įformins paskolos sutartimis. Sutarė, kad: 680818,00 Lt sumą A. V. ieškovams paskolins 10 metų laikotarpiui; suma bus paskolinta su 7 proc. metinėmis palūkanomis; kiekvienais paskolos grąžinimo metais A. V. bus grąžinama 100000,00 Lt suma, iš kurios reikiama suma bus išskaitoma kaip 7 proc. metinės palūkanos, likusioji bus įskaitoma, kaip skolos mažinimas. Ieškovas pareikalavo, kad 200000,00 Lt dydžio paskolos suma turi būti įforminta oficialiai, notarine tvarka, įkeičiant ieškovams priklausančią namų valdą; likusi gi kredito dalis (480 818,00 Lt) turi būti įforminama naminėmis sutartimis atgaline - 1994 m. data. 1997 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta 200 000,00 Lt paskolos sutartis, patvirtinta notaro ir šios sumos grąžinimui buvo įkeista namų valda A. V. naudai. 1997 m. gegužės 20 d. buvo sudarytos dvi naminės paskolos sutartys – atgaline data buvo sudaryta 1994 m. sausio 10 d. ir vasario 12 d. sutarties priedas. 1994 m. sausio 10 d. data pasirašyta sutartimi įforminta 480818,00 Lt paskola, o 1994 m. vasario 12 d. data pasirašytu šios sutarties priedu įformintas palūkanų paskaičiavimas (276852,00 Lt) nuo visos A. V. paskaičiuotos 680818,00 Lt paskolos sumos, išdėstytas palūkanų grąžinimo grafikas. Šių sutarčių pagrindu ieškovai negavo jokių pinigų iš A. V. . Nuo 1997 m. gegužės 20 d. iki 2002 m. rugpjūčio 13 d. buvo vykdomos paskolos sutartys ir kiekvienais metais darytos atžymos naminėse sutartyse apie grąžintas kredito dalis bei sumokėtas palūkanas. Per šį laikotarpį A. V. buvo grąžinta 166170,00 Lt paskolos suma ir sumokėta 237985,00 Lt palūkanų. Kadangi aptariamu laikotarpiu jau buvo galima gauti paskolą iš banko palankesnėmis sąlygomis, susitarė su A. V. dėl jo paskolintų pinigų refinansavimo. 2002 m. rugpjūčio 10 d. A. V. tiksliai apskaičiavo negrąžintos pinigų sumos dydį – teismui pateikia A. V. ranka rašytas negrąžintos pinigų sumos apskaičiavimas. Viso apskaičiuota skolos suma 2002 m. rugpjūčio 13 d. - 618807,00 Lt. A. V. 2002 m. rugpjūčio 12 d. sutikimu, pateiktu AB bankui "Hansa – LTB", sutiko, kad pagal 1994 m. ir 1997 m. paskolos sutartis įkeista namų valda būtų pakartotinai įkeista banko naudai, už paskolą, kurios paskirtis refinansuoti A. V. nurodytas paskolos sutartis. Jis taip pat įsipareigojo atsisakyti įkeitimo teisės pagal įkeitimo sutartį. S. Š. pervedė A. V. 600000,00 Lt į A. V. nurodytą sąskaitą, G. Š. į A. V. sąskaitą pervedė 18807,00 Lt. Ieškovai teigia pilnai atsiskaitę su atsakovu, tačiau A. V. iki šio laiko reikalauja grąžinti tariamai paskolintus pinigus. Ieškovai laiko, kad 1994 m. sausio 10 d. ir vasario 12 d., 1997 m. gegužės 19 d. sutartys, kuriomis tariamai yra paskolinti pinigai ieškovams, yra ir turi būti pripažinti apsimestiniais sandoriais. Šie sandoriai neatitiko tikrosios šalių valios, sutartys buvo surašytos atgaline data. Netekus galios 1996 m. gegužės 16 d. namų valdos dalies perleidimo sutartims bei siekiant išvengti restitucijos taikymo pagal šiuos sandorius, siekiant papildomai garantuoti 1996 m. gegužės 9 d. A. V. pervestų pinigų grąžinimą, t.y. 593337,00 Lt (o pagal A. V. reikalavimą - 680818,00 Lt) grąžinimą, buvo surašytos 1994 m. sausio 10 d. ir vasario 12 d. ir 1997 m. gegužės 19 d. sutartys.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad A. V. 1994-01-10 sutartimi bei 1994-02-12 papildoma sutartimi ieškovams 14 metų paskolino 757670 Lt, iš kurių ieškovai grąžino 354828,74 Lt, be to atsakovas 1996-05-21 padengė ieškovo S.Š. 595336,90 Lt skolą Ūkio banko Kėdainių skyriui, pripažįsta, kad šiuos pinigus S.L. Š. jam grąžino 2002-10-02 mokėjimo pavedimu pervesdamas į sąskaitą banke. 1997-05-19 notarine paskolos sutartimi jis paskolino ieškovams dešimčiai metų 200000 Lt, kurių ieškovai negrąžino, nors skolos grąžinimo terminas pasibaigė 2007-05-19. Šiai dienai ieškovai jam skolingi 402841,26 Lt pagal pirmines sutartis ir 200000 Lt pagal 1997-05-19 paskolos sutartį, kuri yra patvirtinta notaro. Atsakovas prašo taikyti ieškovų reikalavimams pripažinti paskolų sutartis negaliojančiomis ieškinio senaties terminą. Pažymėjo tą aplinkybę, kad ieškovai, nagrinėjant jo reikalavimą Palangos miesto apylinkės teisme dėl paskolos pinigų priteisimo, jokių reikalavimų pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis nereiškė.
Tretysis asmuo AB bankas „Hansabankas“ ieškinį palaikė ir paaiškino, kad įvertinus šalių elgesį sandorių sudarymo metu, tikėtina, kad vienas iš sandorių, t.y. žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir susitarimas dėl jos nutraukimo ar minėtos paskolos sutartys: 1994-01-10, 1994-02-12 ir 1997-05-19 galėjo būti apsimestiniais ir jais buvo siekiama pridengti kitą sandorį. Pažymėjo, kad ieškovai 2002 metais kreipėsi į banką, siekiant refinansuoti 1994 m. ir 1997-05-19 paskolos sutartis ir jokių kitų kreditorių ar skolų paraiškoje paskolai gauti nenurodė. Atsakovas, rašydamas 2002-08-12 sutikimą dėl įkeitimo, bei jį patikslindamas, ankstesnių skolų nenurodė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Palangos miesto notarų biuro notaras R.Stankaitis atsiliepime į pareikštą ieškinį paaiškino, kad tvirtindamas 1997-05-19 paskolos sutartį, neturėjo pagrindo jo netvirtinti, papildo, kad jis, kaip notaras tvirtino ir 1996-05-16 tarp T. V. ir S. Š. žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Rengiant paskolos sutarties dokumentus, A. V. nurodė, kad 1996 m. tvirtinti pirkimo-pardavimo sandoriai neįvyko, todėl jis norėtų bent iš dalies užsitikrinti pagal pirkimo-pardavimo sandorius sumokėtos sumos grąžinimą įforminant paskolos sutartį. Kadangi ieškovai patvirtino, kad A. V. 1996 metais pervedė pinigus bankui, nebuvo kliūčių įforminti paskolos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje gali būti grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, t.y. teismas gali daryti išvadą apie tam tikrą aplinkybių [faktų] buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės [faktai] buvo, negu kad jų nebuvo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovai gyvenamąjį namą, adresu Maironio g. 34, Palanga, nuosavybės teise įsigijo 1994 m. liepos mėn. [b.l.15-20]. Leidimas atlikti namo rekonstrukciją S.L. Š. išduotas 1994-09-25 [b.l.124]. 1994-11-02 S.L. Š. , imdamas 25 000 USD paskolą iš Ūkio banko Kėdainių skyriaus [b.l. 133-134], įkeitė pastarąjį namą ir įsipareigojo bankui grąžinti paskolą iki 1995-05-02 [b.l. 135]. 1995-03-17 tarp ieškovų įmonės UAB „Lugenta“ ir Ūkio banko buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 56 250 000 Lt sumai su 30 procentų metinių palūkanų iki 1995-12-15 [b.l. 142]. Tokia paskola buvo imama rekonstrukcijos [statybos] darbams užbaigti. Kaip paaiškino ieškovas S.L. Š. , iš šios paskolos buvo grąžinta ankstesnė 25 000 JAV dolerių paskola, likusieji pinigai buvo panaudoti statybos darbams. Pasirašant tokią paskolos sutartį, gyvenamas namas Maironio g. 34, Palanga buvo įkeistas bankui [b.l. 143]. 1995-09-18 L. S. Š. dar kartą gauna iš Ūkio banko Kėdainių skyriaus paskolą- sutartis Nr. 320 [b.l.23-24] 557 000 Lt sumai su 30 procentų palūkanų iki 1995-12-31 ir 32 procentų palūkanų iki 1996-03-31, iš šios paskolos grąžinama prieš tai paimta 250 000 Lt paskola. Šiai paskolai užtikrinti įkeistas tas pats gyvenamas namas [b.l. 146]. 1996 m. pavasarį namo rekonstrukcijos darbai iš esmės buvo baigti, vykdomi apdailos darbai, tai patvirtina 1996-03-20 Klaipėdos apskrities valdytojo Valstybinės statybos inspekcijos pažyma [b.l. 147]. Iš namo rekonstrukcijos sąmatos matyti, kad 1994-01-01 kainų lygiu, tokios apimties rekonstrukcijos darbams pakako apie 400 000 Lt [b.l.125-132]. Tokiu būdu, remiantis aukščiau išvardintuose rašytiniuose įrodymuose nurodytomis aplinkybėmis, galima teigti, kad ieškovams papildomai skolintis pinigų iš atsakovo A. V. nei 1994 metais [1994-01-10 ir 1994-02-12 sutartys], nei 1997 metais [1997-05-19 sutartis] nereikėjo.
Kaip jau aukščiau paminėta, teismas tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, o dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Visiškai sutiktina su ieškovų paaiškinimu, kad nesėkmės vykdant verslą Rusijoje bei didelės banko palūkanos privertė ieškovus apsispręsti dėl gyvenamojo namo pardavimo. Kaip nurodyta aukščiau, paskutinės paskolos grąžinimo terminas baigėsi 1996-03-31, ir Ūkio bankas neketino tokio termino pratęsti. Tuo tikslu, 1996 metais dėl namo pardavimo ieškovai kreipėsi į Palangos nekilnojamojo turto agentūrą „Princas“. Kaip parodė liudytojas R.J. jis, kaip agentūros darbuotojas, ir supažindino tuo metu ieškovus su pirkėju A. V. . Tokius pat parodymus patvirtino ir byloje apklausti liudytojais sutuoktiniai P. 1996-05-16 tarp G. ir L. S. Š. ir T. V. [atsakovo sūnaus] buvo pasirašyta Sutartis [b.l.37], pagal kurią ieškovai sutarė parduoti, o T. V. nupirkti už 475 337 Lt 86-100 dalis po rekonstrukcijos nepriimto eksploatacijon gyvenamojo namo, adresu Maironio g. 34, Palangoje. 1996-05-16 privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi [b.l.36] L.S. Š. už 120 000 Lt pardavė T. V. žemės sklypo dalį, Maironio g. 34, Palangoje. Kaip ir buvo numatyta 1996-05-08 tarp T. V. ir ieškovų Š. pasirašytoje sutartyje [b.l.35], pirkėjas, padengdamas ieškovų paimtą kreditą iš Ūkio banko Kėdainių skyriaus 595 337 Lt sumoje, tokiu būdu padengs perkamos namų valdos kaštus. Atsiskaitant pagal pastato ir žemės pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas [T. V. tėvas] 1996-05-09 pervedė į Ūkio banko Kėdainių skyrių visą ieškovų paimtą paskolą- 595 336,90 Lt. A. V. (ar jo sūnus T. V. ) tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo 1996 m. gegužės 16 d. sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčių registre [CK 255 str. 2 d. įstatymo red. iki 2000 m.], todėl sutartys neteko galios. 1997 metų gegužės mėnesį A. V. galutinai nusprendė atsisakyti pirkinio ir pareikalavo grąžinti 595 337,00 Lt pinigų sumą, kuri buvo pervesta bankui. A. V. teigimu, jis jau buvo investavęs 84 481,00 Lt į namų valdos apdailos darbus, tokiu būdu skolos suma sudarė 680 818 Lt. Tuo metu tarp šalių iškilo restitucijos problema- šalys privalėjo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusios pagal sandorį. Kadangi ieškovams liko nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypą Maironio 34, Palanga, todėl abipusiu šalių susitarimu, šalys, būdamos laisvos susitarti, pasirinko, kaip pinigų grąžinimo būdą- paskolos įforminimą. Šalys 1997-05-19 sudarė 200 000,00 Lt notarinę paskolos sutartį [b.l.204], pagal kurią ieškovai pasiskolino iš atsakovo A. V. minėtos sumos beprocentinę paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2007-05-19. Pažymėtina ta aplinkybė, kad šioje sutartyje nėra konstatuotas pinigų gavimo sutarties sudarymo metu faktas. Atsakovo pareikalavimu, 1997-05-20 šalys pasirašė dvi namines sutartis atbulinėmis datomis: 1994-01-10 ir 1994-02-12 sutarties priedą [b.l. 25-34]. Tiek notarine tvarka patvirtintoje paskolos sutartyje, tiek 1994-01-10 paskolos sutartyje [naminėje], kurių bendra paskolos suma yra 680 818 Lt, t.y. suma, kurią ir buvo ieškovai skolingi [ 595 336,90 Lt plius investicijos į pastatą 84 481 Lt] atsakovui, buvo nurodyta, kad tai beprocentinės paskolos, todėl, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sutinka su ta aplinkybe, kad šalys, pasirašę 1994-02-12 priedą-papildomą sutartį [b.l.30], numatė ir tiksliai išdėstė grąžinimo grafike palūkanų kiekį iki paskolos grąžinimo termino pabaigos, t.y. 2007 metų, viso 276 852 Lt nuo visos atsakovo A. V. paskaičiuotos 680 818 Lt sumos.
Nors viena vertus, šalys yra laisvos susitarti ir nebūtina nagrinėti aplinkybių apie tai, kodėl šalys pasirinko būtent tokį pinigų grąžinimo būdą (formą), tačiau šiuo atveju sutiktina su ieškovų atstovės išdėstyta pozicija dėl ko dalis paskolos pinigų buvo įforminta notarine paskolos sutartimi ir kita dalis, atsakovo reikalavimu, atbuline data, rašytine [namine] paskolos sutartimi. Kaip teisingai nurodė ieškovo atstovė, 1993-12-09 buvo priimtas LR Įstatymas „Dėl LR gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“. Šis įstatymas reglamentavo gyventojų, bet kokiais būdais įsigyjančių nuo 1994 metų birželio mėnesio 01 d. brangų turtą arba įsigyjančių ar perleidžiančių pinigines lėšas, pajamų deklaravimą. Pagal šį įstatymą brangus turtas buvo 30 000 Lt vertės turtas ar lėšos [įskaitant ir paskolas]. Pagal šio įstatymo 3 str. 1 d. 6 p. LR gyventojų pajamos privalėjo būti deklaruojamos kiekvienu atveju, kai toks turtas buvo dovanojamas ar suteikiamos paskolos. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalautos atsakovo A. V. „Brangų turtą įsigijusio ar įsigyjančio LR gyventojo pajamų deklaracijos“, pildytos 1997-07-02, atsakovas deklaravo 290 992 Lt pajamų. Todėl visiškai sutiktina su ieškovų nurodyta aplinkybe, kad atsakovas jokiu būdu ir negalėjo, sudarant 1997-05-19 notarinę paskolos sutartį su Š. oficialiai parodyti didesnę nei 200000,00 Lt paskolos sumą, kadangi didesnės sumos jis būtų negalėjęs uždeklaruoti.
Tokiu būdu, įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, galima daryti išvadą, kad neįregistravus nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies sutarčių, kaip to reikalavo tuometinis civilinis kodeksas ir iškilus būtinumui grąžinti atsakovui A. V. visą pinigų sumą, kurią jis buvo įmokėjęs bankui už ieškovus [595 337 Lt] bei pridėjus pastato apdailos bei įrengimo darbų investicijas- 84 481 Lt, t.y. faktiniam restitucijos taikymui atsakovo reikalavimu ir ieškovų gera valia buvo pasirašytos: 1994-01-10 paskolos sutartis- 480 818,00 Lt grąžintinai sumai ir notarine tvarka 1997-05-19 patvirtinta paskolos sutartis 200 000 Lt sumai, siekiant taip grąžinti atsakovo sumokėtus pinigus už ieškovus bankui pagal anksčiau šalių sudarytas gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovo investicijų sumą į nupirktą nekilnojamąjį daiktą, bet to šalys pasirašė ir 1994-02-12 sutartį, kaip priedą prie 1994-01-10 paskolos sutarties, kurioje numatė palūkanų sumą iki pat galutinio pinigų grąžinimo termino.
Tokiu būdu yra pagrindo teigti, kad visos aukščiau nurodytos paskolos sutartys: 1994-01-10, 1994-02-12 [priedas prie sutarties] ir 1997-05-19 yra apsimestinės. Sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad sudarant jį, juo siekiama pridengti kitą sandorį. Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento-šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių ir siekė sandorio šalys. LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d/ nutartyje, c.b. Nr. 3K-3-420/2005 konstatuojama, kad įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo. Sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti yra apsimestinis [CK 1.87 str.]. Nagrinėjamos bylos atveju šalys siekė atsiskaityti pagal realiai neįvykusį nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą, t.y. abi sandorio šalys privalėjo viena kitai grąžinti viską, ką gavo pagal sandorius. Akivaizdu, tokiu būdu šalys išsprendė pinigų atsakovui A. V. grąžinimą. Visiškai nesutiktina su atsakovo A. V. teiginiu, kad jis pagal visas tris paskolos sutartis perdavė paskolos gavėjams- ieškovams pinigus, viso 957 670 Lt. Jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovas perdavė pagal pasirašytas paskolos sutartis pinigus teismui nepateikta, t.y. atsakovas negali pateikti pinigų perdavimą įrodančių dokumentų. Teismas atmeta ir atsakovo paaiškinimus, kad pirmąją 1994-01-10 paskolos sutartį jis surašė su G. Š. Vilniaus centriniame pašte ir paskolinti pinigai buvo jo verslo partnerių, kurie ketino pirkti butus Palangoje, pinigai. Tokioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, be to b.l. 158-163 pateikta medžiaga iš baudžiamosios bylos paneigia atsakovo paaiškinimus, kadangi, kaip nurodė atsakovas, tie asmenys jau mirę, o jų artimieji nepatvirtino aplinkybės apie kokių tai pinigų atsakovui davimą tikslu pirkti butus Palangoje. Kita vertus, jei jau atsakovo artimi bičiuliai jam patiki pinigus konkrečiam tikslui, tokiu būdu neaišku, kodėl atsakovas juos panaudoja ne pagal susitarimą pirkti butus, bet juos skolina būtent savo vardu. Vienintelis neginčijamas dokumentas, įrodantis pinigų iš atsakovo A. V. gavimo faktą, yra 1996-05-09 atsakovo pinigų pervedimas 595 337 Lt Ūkio banko Kėdainių skyriui padengiant Š. paskolą ir tokiu būdu atsiskaitant pagal šalių pasirašytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis.
Tokiu būdu byloje visiškai įrodyta aplinkybė apie tai, kad šalys, pasirašydamos ginčijamus sandorius, iš tikrųjų siekė išspręsti restitucijos-pinigų grąžinimo klausimą, t.y. siekė visiškai kito teisinio tikslo, todėl konstatuotina, kad tokie sudaryti sandoriai yra apsimestiniai [CK 52 str. įst. red. iki 2000 m., CK 1.78 str.]. Apsimestiniai sandoriai priskiriami prie niekinių sandorių, jie negalioja nuo sandorio sudarymo momento. Pagal LR CK 1.78 str. 5 d. teismas niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoja ex officio [savo iniciatyva] [LAT CBS teisėjų kolegijos 2005-02-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-111/2005].
Šiuo atveju, kaip patvirtina faktiniai duomenys, tikrasis sandoris jau yra įvykdytas (restitucija faktiškai įvykusi, nėra pagrindo taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės), t.y. A. V. pinigai yra pilnai grąžinti, todėl taikyti tikrojo sandorio pasekmes nėra tikslo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas A. V. savo ranka tiksliai apskaičiavęs negrąžintos pinigų sumos dydį nustatė, kad negrąžintų pinigų suma 2002-08-13 buvo 618 807 Lt [b.l.217]. Byloje įrodyta, kad A. V. 2002-08-12 davė sutikimą AB bankui Hansa LTB, kad pagal 1994 m. ir 1997 m. paskolos sutartis įkeista namų valda būtų pakartotinai įkeista banko naudai už paskolą, kurios paskirtis refinansuoti A. V. nurodytas paskolos sutartis. Atsakovas įsipareigojo atsisakyti įkeitimo teisės pagal įkeitimo sutartį, kai į jo sąskaitą bus pervesta aukščiu nurodyta pinigų suma. 2002-10-02 S.L. Š. pervedė A. V. 600 000 Lt ir G. Š. atitinkamai 18 807 Lt, tokiu būdu ieškovai pilnai su atsakovu A. V. atsiskaitė.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovas A. V. prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl 1994-01-10 ir 1994-02-12 priedo bei 1997-05-19 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovas paaiškino, kad sutarčių sudarymo metu galiojo senos redakcijos CK 84 str. 1 d., numatanti trijų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovams visų sutarčių sudarymo aplinkybės buvo gerai žinomos, jie dalyvavo Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl paskolos pinigų grąžinimo, todėl ieškinio senaties termino eigos sustabdymo ar nutraukimo pagrindų nėra.
Apsimestiniai sandoriai laikomi niekiniais, negaliojančiais sandoriais. Tokie sandoriai laikomi negaliojančiais nepriklausomai nuo juos sudariusių asmenų valios ir nuo to, ar yra pareikštas reikalavimas pripažinti juos negaliojančiais, jie negalioja nuo pat sudarymo momento, todėl nesukuria juos sudariusiems asmenims jokių subjektinių teisių. Ieškinio senatis reikalavimams dėl niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti taikoma, nes tokiais sandoriais padaryti teisės pažeidimai objektyviai negali įsisenėti. Niekinis sandoris negalioja vadovaujantis įstatymu, todėl ieškinio senatis reikalavimams dėl niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu, jeigu toks sandoris dar nepradėtas vykdyti ir nesukėlė jokių teisinių padarinių, negali būti taikoma. Šiuo atveju niekinio sandorio teisinių padarinių įsisenėjimas objektyviai neprasideda, kadangi tokių padarinių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga. „Teismų praktika“ Nr. 18).
Kaip jau teismas konstatavo aukščiau, šalys iš esmės pasirašydamos minimas paskolos sutartis, siekė ne paskolinių teisinių santykių, o tokiu būdu išsprendė restitucijos neįvykus pirkimo-pardavimo sandoriams klausimą - pinigų grąžinimą atsakovui A. V. . Todėl konstatavus aplinkybę apie tai, kad tarp šalių iš viso nebuvo paskolinių teisinių santykių, negalima teigti, kad tokios paskolos sutartys buvo pradėtos vykdyti ar buvo vykdomos, kadangi sudarytos paskolos sutartys nesukėlė jokių teisinių pasekmių, o ieškovai pinigus grąžino atsakovui įvykdydami restituciją, t.y. grąžindami A. V. visa tai, ką gavo pagal šalių pasirašytas gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl ieškinio senatis dėl niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu, nėra taikoma, nes tokie sandoriai realiai nebuvo pradėti vykdyti ir jokiu būdu nesukėlė jokių teisinių padarinių.
Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2006-03-20 nutartyje c.b. 2A-130-2006, ieškinio senaties instituto taikymu negali būti ribojama teismo pareiga ex officio konstatuoti sandorį ar atskirą jo sąlygą esant negaliojančiais.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovų naudai: sumokėtas žyminis mokestis - 5000 Lt [b.l.1,97] advokatų S.Šermukšnės pagalbai apmokėti -2500 Lt [b.l.214], atitinkamai adv. D.Poškaus - 4248 Lt [b.l.215-216], [CPK 98 str.]. Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusioss su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei - 85,50 Lt [CPK 88 str. 1 d. 3 p.].
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 268, 270, 307 str. str., 93 str. teismas:
nusprendė:
Ieškovų G. Š. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ir S. L. Šoblicko, a/k (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui A. V. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), patenkinti.
Pripažinti negaliojančia sutartį, sudarytą 1994-01-10 tarp S. L. Š., G. Š. ir A. V. , pagal kurią A. V. suteikė 480 818 Lt paskolą Sigitui L. Š. ir G. Š. .
Pripažinti negaliojančia 1994-02-12 Priedą-papildomą sutartį, sudarytą tarp S. L. Š., G. Š. ir A. V. , pagal kurią A. V. suteikė 276 852 Lt paskolą S. L. Š. ir G. Š. .
Pripažinti negaliojančia 1997-05-19 paskolos sutartį, registro Nr. 1189, sudarytą tarp S. L. Š., G. Š. ir A. V. , pagal kurią A. V. suteikė 200 000,00 Lt lygiomis dalimis paskolą Sigitui L. Š. ir G. Š. .
Priteisti iš atsakovo A. V. ieškovams G. Š. ir S. L. Š. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas - 11 748 Lt [vienuolika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus] ir 85,50 Lt [aštuoniasdešimt penkis litus 50 centų] bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.