Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Viringas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3765-603/2015, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą atsakovui UAB „Viringas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Viringas“ iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo.

VMI prie FM kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Nurodė, kad 2015 m. sausio 15 d. duomenimis atsakovo skola biudžetui buvo 1 232 916,23 Eur, atsakovas turi tik vieną darbuotoją, įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų, turto neturi. VMI prie FM ir atsakovo sudaryta mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, atsakovui nevykdant įsipareigojimų. Antstoliui išieškoti bent dalies mokestinės nepriemokos nepavyko.

Atsakovas atsiliepime į pareiškimą nesutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas yra veikianti įmonė, vykdanti nekilnojamojo turto statybos, nuomos ir investicinę veiklą. 2008 m. gegužės mėn. atsakovas suteikė UAB „Pajūrio rezidencija“ 16 000 000 Lt paskolą, tačiau paskola laiku nebuvo grąžinta. 2010 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo planą, 2010 m. liepos 16 d. nutartimi – UAB „Pajūrio rezidencija“ kreditorių sąrašą, juo patvirtintas ir atsakovo 18 283 262,34 Lt finansinis reikalavimas, kuris užtikrintas ir antrine hipoteka. Atsakovas, siekdamas padengti skolą valstybės biudžetui, pardavė nekilnojamąjį turtą, tačiau gautų lėšų neužteko visai skolai padengti. Dėl minėto įsiskolinimo atsakovas ir VMI prie FM sudarė mokestinės paskolos sutartis. Atsakovui kreipusis į VMI prie FM dėl paskolų sutarčių pratęsimo ir pareiškėjui netenkinus atsakovo prašymo, ginčai dėl VMI prie FM sprendimų nagrinėjami teisme. Pažymėjo, kad pagal naujai patvirtintą restruktūrizavimo planą RUAB „Pajūrio rezidencija“ numato iki galo užbaigti bei realizuoti nekilnojamojo turto objektus, o iš gautų lėšų atsiskaityti su kreditoriais iki 2015 m. lapkričio 10 d. Įmonės balanso duomenys patvirtina įmonės mokumą, o VMI prie FM nurodytos aplinkybės, susijusios su darbuotojų skaičiumi, išregistravimu iš PVM mokėtojų bei turimu turtu, neįrodo atsakovo nemokumo pagal ĮBĮ.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad UAB „Viringas“ atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsakovui UAB „Viringas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas iki 2015 m. lapkričio 10 d. neabejotinai atgaus investuotas lėšas iš RUAB „Pajūrio rezidencija“ ir taip atkurs savo mokumą. Šią išvadą teismas padarė nustatęs, kad pagal RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo plano pakeitimų Nr. 1 3.15 p. bent vienos iš nurodytų aplinkybių neatsiradimas arba atsiradimas vėliau nei šiame pakeitime nustatyti ar nustatytiems terminams nesibaigus kreditorių valia pakeisti terminai yra laikomas esminiu RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo plano pažeidimu, dėl kurio per likusį restruktūrizavimo laiką nebus numatyta tvarka atsiskaityta su kreditoriais, atkurtas bendrovės mokumas ir įvykdytas restruktūrizavimo planas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad taikos sutartis turėjo būti sudaryta iki 2015 m. kovo 1 d., tačiau faktiškai sudaryta tik 2015 m. balandžio 24 d. Duomenų, kad 2015 m. kovo 1 d. terminas buvo pratęstas, nėra. Taip pat teismas nustatė, kad nėra realių galimybių iki 2015 m. lapkričio 10 d. atsiskaityti su kreditoriais, nes žemės sklypo detaliojo plano koregavimo darbai bus atlikti tik iki 2016 m. vasario mėn. pabaigos, taip pat šiuo metu vis dar neįmanoma atlikti pripažinimo tinkamu naudoti procedūros, nes nebaigti korpuso A statybos, inžinerinių tinklų tvarkymo užbaigimo darbai. Teismas esmine aplinkybe laikė tai, kad korpuso B patalpas bus galima parduoti tik tuomet, kai korpuso A patalpos bus pripažintos tinkamos naudoti ir atlikti detaliojo plano koregavimo darbai. Negalint parduoti patalpų, RUAB „Pajūrio rezidencija“ neįgyvendins restruktūrizavimo plano pakeitimų Nr. 1 3.15 p. numatyto reikalavimo turėti sukaupus pakankamai lėšų iš turto pardavimo veiklos išlaidoms padengti ir papildomiems darbams atlikti.

Teismas nustatė, kad įmonė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė už 2013 m. Pagal 2013-12-31 balanso duomenis bendrovė turėjo turto už 5 187 287 Eur (17 910 665 Lt), tačiau visą jos turtą sudaro trumpalaikis turtas – RUAB „Pajūrio rezidencija“ sutektas kreditas, kuris nebuvo laiku grąžintas ir nebus grąžintas iki 2015-11-10. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 021 724 Eur (4 357 160 Lt), o per 2014 m. bendrovė patyrė 240 196,94 Eur (829 352 Lt) nuostolių. Pateiktame balanse už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31 nurodyta, kad bendrovė turėjo turto už 5 187 288 Eur, iš kurio 5 187 287 Eur yra trumpalaikis turtas, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 262 045 Eur, bendrovė per pirmą mėnesį patyrė 123 Eur nuostolių, o 2014 m. patyrė 234 278 Eur nuostolių. Atsakovo per vienerius metus gautinas sumas sudaro 5 187 288,01 Eur, mokėtinos sumos – 1 230 840,32 Eur. Bendrovė VMI skolinga 1 229 665 Eur. Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, nuo 2014-01-14 bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų. Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas UAB „Viringas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir VMI prie FM ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Svarbi ne įmonės balanse nurodyta turto vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė. Pirmosios instancijos teismas be kitų nagrinėtinų aplinkybių turėjo vertinti ir pasisakyti, ar atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę jos turimo turto. Teismas šio klausimo neanalizavo, neargumentavo ir nemotyvavo, kodėl, jo vertinimu, turtas, įtrauktas į atsakovo balansą, turėtų būti vertinamas mažesne verte nei jame nurodyta, t. y. 5 187 287 Eur (17 910 665 Lt).Teismas tik formaliai vertino bylose esamus įrodymus ir neatsižvelgė į aplinkybes, kad nepriklausomai nuo laiku nevykdomo RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo proceso atsakovas atgaus visą arba didžiąją dalį patvirtinto reikalavimo RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo byloje. Visam 5 187 287 Eur (17 910 665 Lt) dydžio atsakovo reikalavimui antrine hipoteka yra įkeistas nekilnojamasis RUAB „Pajūrio rezidencija“ priklausantis turtas. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto restruktūrizavimo plano pakeitimo matyti, kad bendra RUAB „Pajūrio rezidencija“ priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 87 856 931,57 Lt (25 445 126,15 Eur), kai hipotekos kreditorių (SEB banko ir pareiškėjo) reikalavimai sudaro 71 396 893 Lt (20 667 969,47 Eur). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad realizavus visą RUAB „Pajūrio rezidencija“ priklausantį turtą piniginių lėšų būtų pakankamai tam, kad būtų atsiskaityta su abiem kreditoriais, kuriems turtas įkeistas hipoteka, todėl neabejotina, kad atsakovo turimas turtas atitinka vertę, įtrauktą į balansą.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo reikalavimas į RUAB „Pajūrio rezidencija“ turėtų būti vertinamas žemesne verte, nei yra nurodyta atsakovo balanse; teismas taip pat nenurodė, kokia vertė yra atsakovo reikalavimo, užtikrinto nekilnojamojo turto hipoteka, į RUAB „Pajūrio rezidencija“.

VMI prie FM atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą teismo prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismas neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo UAB „Viringas“ pateiktus duomenis apie RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo procesą, skundžiamoje nutartyje pasisakyta dėl visų UAB „Viringas“ pateiktų argumentų. Teismas įvertino tai, kad RUAB „Pajūrio rezidencija“ neturi realių galimybių iki 2015 m. lapkričio 10 d. atsiskaityti su kreditoriais, kadangi RUAB „Pajūrio rezidencija“ žemės sklypo detaliojo plano koregavimo darbai bus atlikti iki 2016 m. vasario mėn. pabaigos. VMI prie FM sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. VMI prie FM yra didžiausias UAB „Viringas“ kreditorius. VMI prie FM buvo suteikusi bendrovei galimybę stabilizuoti savo finansinę padėtį, sudarant mokestinės paskolos sutartis, tačiau atsakovas tuo nepasinaudojo. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, VMI prie FM atsisakymas pratęsti mokestinės paskolos sutartis buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pažymėtina, kad bendrovės skundai yra atmesti. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad apeliantė visais atvejais atgaus skolą iš RUAB „Pajūrio rezidencija“ ir turės galimybę atsiskaityti su VMI prie FM, nes jos reikalavimas yra užtikrintas antrine hipoteka. Pirmosios eilės hipotekos turėtojo AB SEB banko reikalavimas RUAB „Pajūrio rezidencija“ yra didesnis nei įkeisto turto vertė (21 000 000 Lt). Pirmosios eilės hipoteka turtas yra įkeistas AB SEB bankui, kuriuo buvo užtikrinta 12 800 000 Lt prievolė. Pakeitus sutartinę hipoteką, nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. sutartine hipoteka užtikrinta 61 362 000 Lt prievolė. Antrosios eilės įkeitimu poilsio apartamentų centras (duomenys neskelbtini), taip pat įkeistas AB SEB banko naudai 5 016 000 Lt prievolei užtikrinti. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė pirmosios eilės įkeitimu įkeista AB SEB banko 61 362 000 Lt prievolei užtikrinti. AB SEB banko 53 113 631,13 Lt finansinis reikalavimas yra patvirtintas UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „Viringas“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

Dėl papildomų įrodymų

Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą VMI prie FM pateikė naujus įrodymus – 2015 m. lapkričio 30 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą, kuriuo grindžiama, jog apelianto mokestinė nepriemoka 2015 m. lapkričio 30 d. buvo 929 448,69 Eur. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad VMI prie FM kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus (aktualius) duomenis apie apelianto mokestinės nepriemokos dydį atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dieną, taip pat, kad šie duomenys įmonei yra žinomi savaime ir gali turėti reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Viringas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas priima VMI prie FM pateiktus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais įrodymais ir byloje esančiais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą ir UAB „Viringas“ mokumo

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, susijusias su RUAB „Pajūrio rezidencija“, neteisingai taikė materialinės teisės normas.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pagal UAB „Viringas“ ir UAB „Pajūrio rezidencija“ 2008 m. gegužės 30 d. sudarytą tikslinės paskolos sutartį Nr. 1789 ir 2008 m. birželio 12 d. susitarimą dėl tikslinės paskolos sutarties Nr. 1789 pakeitimo, UAB „Viringas“ UAB „Pajūrio rezidencija“ suteikė 16 000 000 Lt paskolą. Pagal tikslinės paskolos sutarties 1.4.2 p. paskolos gavėjas turėjo grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas iki 2009 m. gegužės 31 d. Šis terminas tikslinės paskolos suteikimo pakeitimais buvo pratęstas iki 2009 m. rugpjūčio 30 d., vėliau iki 2009 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 59-64). UAB „Pajūrio rezidencija“ per nustatytą terminą paskolos negrąžino, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 22 d. nutartimi UAB „Pajūrio rezidencija“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintas UAB „Pajūrio rezidencija“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, tarp jų ir apelianto reikalavimas 18 283 262,34 Lt sumai (b. l. 65-66).

VMI prie FM 2015 m. sausio 26 d. su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Viringas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, nurodydama, kad 2015 m. sausio 15 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 1 232 916,23 Eur, ji susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestinės nepriemokos bent iš dalies išieškoti nepavyko. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad VMI prie FM ir apeliantas buvo sudarę mokestinės paskolos sutartis, kuriomis buvo išdėstomas mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas, tačiau apeliantas mokestinės paskolos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, dėl to mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad visi Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėti apelianto skundai, kuriuose atsakove patraukta VMI prie FM, atmesti (CPK 179 str. 3 d.).

Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo plano pakeitimą Nr. 1, kuriam pritarta 2014 m. gruodžio 30 d. RUAB „Pajūrio rezidencija“ kreditorių komiteto posėdyje. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtino restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 1 ir pratęsė įmonės restruktūrizavimo laiką iki 2015 m. lapkričio 10 d. Apeliantas skunde teigė, kad pagal naujai patvirtintą planą RUAB „Pajūrio rezidencija“ numato galutinai užbaigti bei realizuoti nekilnojamojo turto objektus, o iš gautų lėšų atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, visų pirma, su kreditoriais iki 2015 m. lapkričio 10 d., kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktą restruktūrizavimo plano pakeitimą, taip pat išreikalautus naujus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas iki 2015 m. lapkričio 10 d. neatgaus investuotų lėšų į RUAB „Pajūrio rezidencija“ ir neatkurs savo mokumo. Kaip matyti iš byloje susiklosčiusių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, kad RUAB „Pajūrio rezidencija“ iki 2015 m. lapkričio 10 d. atsiskaitė su kreditoriais, tarp jų ir apeliantu, nors atskirasis skundas Vilniaus apygardos teisme gautas 2015 m. lapkričio 16 d. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi tenkino RUAB „Pajūrio rezidencija“ administratoriaus prašymą ir RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo terminą pratęsė iki 2016 m. lapkričio 10 d., taip pat patvirtino RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo plano pakeitimus Nr. 2.

Iš byloje esančio UAB „Viringas“ balanso už 2013 metus matyti, kad įmonė turėjo turto už 17 910 665 Lt, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, iš jų atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudarė 2 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos – 17 910 663 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 527 808 Lt, visas jas sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos. Įmonė per 2013 metus patyrė 4 915 206 Lt nuostolių. Iš įmonės 2014 metų balanso matyti, kad įmonė turėjo turto, iš viso 17 910 665 Lt vertės, visą šią sumą sudarė trumpalaikis turtas, iš jų atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudarė 2 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 17 910 663 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 357 160 Lt, visas jas sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė patyrė 829 352 Lt nuostolių, o aiškinamasis raštas, jog pajamų per 2014 m. neuždirbo (b. l. 126). Iš UAB „Viringas“ pateikto balanso už laikotarpį nuo 2015 sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. matyti, kad įmonė turėjo turto už 5 187 288 Eur, iš jų atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudarė 1 Eur, o per vienerius metus gautinos sumos – 5 187 287 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 262 045 Eur, visos jos – per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. bendrovė patyrė 123 Eur nuostolių.

Minėta, kad vertinant įmonės (ne)mokumą, kaip pagrindą bankroto bylai iškelti, svarbu įvertinti įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, taip pat įmonės galimybes vykdyti veiklą, gauti pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad visas apelianto turtas, nurodytas įmonės balansuose, yra investuotas į RUAB „Pajūrio rezidencija“. Tai patvirtina UAB „Viringas“ 2014 m. sutrumpintas finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad 2014 m. pabaigoje per vienerius metus gautinos sumos sudarė 17 910 663 Lt ir apima UAB „Pajūrio rezidencija“ įsiskolinimą (b. l. 125). Pažymėtina, kad iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantas ir pats neginčija to, kad visą jo turimą turtą sudaro debitoriaus (RUAB „Pajūrio rezidencija“) įsiskolinimas, o atsiliepime dėl ieškinio iškelti bankroto bylą nurodė, kad 2013 m. balandžio 25 d. parduoti turimi nekilnojamojo turto objektai, tačiau gautų lėšų nepakako įsipareigojimams padengti. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neargumentavo ir neanalizavo, kodėl, jo vertinimu, turtas, įtrauktas į atsakovo balansą, turėtų būti vertinamas mažesne verte nei jame nurodyta, t. y. 5 187 287 Eur (17 910 665 Lt). Nurodo, kad atsakovo balanse nurodomas turtas RUAB „Pajūrio rezidencijos“ įsiskolinimas yra realus ir kokia jo vertė skundžiamos nutarties priėmimo dieną. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai vertino bylose esamus įrodymus ir neatsižvelgė į aplinkybes, kad nepriklausomai nuo laiku nevykdomo restruktūrizavimo proceso atsakovas atgaus visą arba didžiąją dalį patvirtinto reikalavimo UAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-1473-407/2015). Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo trumpalaikį turtą sudaro įsiskolinimas debitoriaus, kuriam šiuo metu yra iškelta restruktūrizavimo byla, sprendžiant dėl apelianto (ne)mokumo, svarbu įvertinti debitoriaus skolos atgavimo realias galimybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi RUAB „Pajūrio rezidencija“ restruktūrizavimo terminas pratęstas iki 2016 m. lapkričio 10 d., leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog RUAB „Pajūrio rezidencija“ kreditorių reikalavimai nebus patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo, t. y. iki 2016 m. lapkričio 10 d. Be to, apeliacinės instancijos teismui į bylą nėra pateiktas restruktūrizavimo plano pakeitimas Nr. 2, todėl teismas negali įvertinti jų turinio nagrinėjamos bylos kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apelianto reikalavimas yra užtikrintas antrine hipoteka, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie debitoriaus skolos atgavimo realumą, ypatingai visa apimtimi, taip pat iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kada apelianto reikalavimas bus patenkintas, ar restruktūrizavimo planas bus įgyvendintas ir kt. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai debitoriaus skolos neįskaitė į bendrovės turtą, sprendžiant dėl UAB „Viringas“ (ne)mokumo. Pažymėtina, kad mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą yra susijęs su viešuoju interesu. Iš VMI prie FM procesinių dokumentų ir pridėtų įrodymų matyti, kad apelianto skola susidarė už bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių už ilgą laikotarpį, t. y. už 2008-2013 metus, ir mokesčių administratoriui išnaudojus visas galimybes sudaryti sąlygas skolininkui įvykdyti susidariusią didelę mokestinę nepriemoką. 2015 m. sausio 15 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 1 232 916,23 Eur, o 2015 m. lapkričio 30 d. – 929 448,69 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, nes realaus turto įmonė neturi, todėl bet kokiu atveju įmonės įsipareigojimai viršija visą (net ne pusę) įmonės turto (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ĮBĮ 16 straipsnį, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, todėl įsiskolinimas VMI prie FM, apeliantui iškėlus bankroto bylą, nedidės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Taigi, apeliantui pavykus sėkmingai ir operatyviai išsiieškoti skolą iš debitoriaus ir tapus pajėgiu atsiskaityti su kreditoriais, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iškelti apeliantui bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad apeliantas šiuo metu yra pajėgus vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.